Aloyzas Sakalas

Iš Studento Vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

EP/2009 kandidato biografija: http://www.vrk.lt/rinkimai/404_lt/Kandidatai/Kandidatas25100/Kandidato25100Biografija.html

KANDIDATAS Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠKELTAS LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS

Aloyzas Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Ukmergės apskrities Anykščių rajono (anksčiau – Taujėnų valsčiaus) Jūsiškių kaime.

Mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, kuri 1944 m. buvo pavadinta Komjaunimo vidurine mokykla.

1949 m. buvo areštuotas, apkaltintas antitarybine agitacija. 1950 m. pareikalavo bylą peržiūrėti ir dėl to paskelbė bado streiką. Nieko nepasiekė, nes byla buvo išsiųsta į Maskvos Ypatingąjį pasitarimą, todėl po trijų mėnesių bado streiką nutraukė. Maskvos Ypatingojo pasitarimo nuteistas už akių 8 metams priverčiamųjų darbų. 1950 m. vežamas į koloniją pabėgo, bet buvo sugautas ir nuvežtas į ypatingai griežto režimo koloniją Džezkazgane (Kazachija). Dirbo Kengiro gyvenvietės statybose. Po dvejų metų buvo pripažinta, kad pagal nusikaltimų sunkumą A. Sakalas nepriklauso griežto režimo kontingentui ir buvo pervežtas į paprasto režimo koloniją Tolimuosiuose Rytuose. Dirbo žemkasiu, betonuotoju, elektriku. Darbo užduotis įvykdė 151 procentu. 1954 m. buvo paleistas.

1954 m. grįžo į Kauną ir aukso medaliu baigė Komjaunimo vidurinę mokyklą. Per tą laiką buvo amnestuotas, gavo pasą be specialios žymos.

1960 m. baigė Kauno politechnikos instituto (dab. – Kauno technologijos universitetas) Elektrotechnikos fakultetą (raudonu diplomu).

1960 m. buvo paskirtas dirbti į Vilniaus elektrografijos institutą.

Negavęs leidimo dirbti su slaptais dokumentais, 1963–1972 m. dirbo Vilniaus universitete inžinieriumi ir dėstytoju Fizikos fakultete.

1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, 1972 m. tapo docentu,

1976 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją (habilituoto daktaro diplomas nostrifikuotas 1993 m.), 1979 m. tapo Universiteto profesoriumi.

1957–1965 m. papildomai dirbo laborantu Kauno medicinos institute ir inžinieriumi Vilniaus klinikinėje ligoninėje.

Yra 16 išradimų ir daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių autorius. Už mokslinę veiklą apdovanotas valstybine premija, Ministrų Tarybos premija.

Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys. Iki rinkimų į 1990 m. Seimą buvo Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narys.

Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jos Prezidiumo narys, Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas.

1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, vicepirmininkas, 1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, 2001–2004 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Teisės komiteto pirmininkas.

Nuo 2004 m. – Europos Parlamento narys.

Už politinę veiklą apdovanotas Nepriklausomybės medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

1991–1999 m. – LSDP pirmininkas, nuo 1999 m. – LSDP Garbės pirmininkas. 1996–2004 m. – Lietuvos „Gelbėkit vaikus“ pirmininkas, nuo 2004 m. – vicepirmininkas, Garbės pirmininkas.

Nuo 2000 m. – Lietuvos tradicinio aikido federacijos Garbės pirmininkas.

Už tarptautinę veiklą apdovanotas Kinijos Respublikos Taivanyje medaliu.

Vedęs. Žmona Rita – pianistė, pensininkė, sūnus Paulius – fizikas mokslų daktaras, duktė Rūta – filologijos mokslų daktarė, duktė iš pirmosios santuokos Eglė – medicinos mokslų daktarė.

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense