Citatos

Iš Studento Vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Citatos įvairiomis temomis su bibliografinėmis nuorodomis. Šaltiniai - autoriniai straipsniai moksliniuose ar kituose leidiniuose. Analogiškas citatų rinkinys anglų kalba: Citations.

Atrinko: Mykolas Okulič-Kazarinas

Turinys

Mokymas

Netinkamai, neapgalvotai naudojamos šiuolaikinės technologijos, ypač mokymo procese, gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos.
(Norvaišas et al., 2011)

Informatikos mokymas

Daugybė [abiturientų] viską, kas susiję su ESM, vadina informatika, o ta jų informatika – tai pats nesuprantamiausias mokslas, kurio jie nė nesitiki [kada nors] suprasti.

Pagrindinis [1986 m.] informatikos vadovėlio tikslas – išmokyti užrašyti uždavinių sprendimų algoritmus. Nedaugelis kompiuterių vartotojų susidurs su tokiais uždaviniais.

Apie ESM taikymą įvairiose srityse galėtų nors kiek užsiminti [ne tik informatikos, bet ir] kitų dalykų mokytojai.

(Okulič-Kazarinas, 1988)

Įtinklinto mokymosi metodas

Įtinklinto mokymosi metodas (ĮMM), viena vertus, atpalaiduoja nuo veiksmų derinimo per parą, reikalavimo laikytis priverstinio paros ar savaitės ritmo, kita vertus, leidžia ar net skatina išnaudoti artimiausios aplinkos unikalumą, kuris atsispindi dalyvio patirtyje ir netgi žiniose. ĮMM siūloma lankstesnė žinojimo, žinių ir gebėjimų įgijimo schema, neverčianti atsidurti konkrečioje geografinėje vietovėje, dalyvauti tuo pačiu sinchronizuotu ritmu, nedaranti aplinkos kultūrinio ar socialinio spaudimo, tačiau tuo intensyviai pasinaudojanti.
(Norvaišas et al., 2011)

Programinės įrangos rinka, láisvosios ir nuosavybinės programos

Įmonėms apsimoka investuoti į programinio produkto vertės vartotojui didinimą tik tol, kol produktas užsitikrina dominavimą rinkoje. Vėliau neapsimoka investuoti į vartotojui naudingus sprendimus, pelningiau investuoti į vartotojo galimybių ribojimą, pririšimą prie dominuojančio produkto, pasipriešinimą standartizacijai.

Didesnę rinkos dalį turintis gamintojas nesunkiai gali užsitikrinti savo dominavimą rinkoje ribotos konkurencijos sąlygomis. Nesant efektyvios konkurencijos programinės įrangos rinkoje pelnas nėra veiksmingai reguliuojamas ekonominių mechanizmų.

Itin maža papildomos kopijos pagaminimo savikaina leidžia laimėti kainų konkurencinę kovą prieš bet kokią ekonomiškai rentabilią mažesnio konkurento nuosavybinio produkto kainą.

Dominavimą užsitikrinusios korporacijos tampa pajėgios perskirstyti savo naudai išteklius iš kitų rinkų, kartais ir netiesiogiai susijusių su jų veiklos sfera. Visų pirma išstumiami konkurentai iš susijusių silpnesnių rinkų, todėl sumažėja programinės įrangos pasiūlos įvairovė. Sistemai eliminavus natūralią konkurenciją nebeužtikrinamas kainos mažėjimas mažėjant savikainai.

(Okulič-Kazarinas, 2007)

Laisvoji PĮ ir nekomercinė PĮ - ne tas pats

Kartais kalbant apie programinę įrangą vietoj terminų „nuosavybinė“ ir „laisvoji“ pasakoma „komercinė“ ir „nekomercinė“. Taip painiojamos nesusijusios sąvokos. Komercinė programa yra kiekviena programa, kuriama kaip verslo produktas. Ji gali būti laisvoji arba ne. Nekomercinės organizacijos ar asmens, nesusijusio su programinės įrangos kūrimo verslu, kuriama programa yra nekomercinė. Ir tokia programa gali būti laisvoji arba ne. Tai atskiri klausimai: programos kūrėjo tipas ir programos vartotojui suteikiamos teisės.
(Jančoras, Okulič-Kazarinas, 2008)

Galimybė sumažinti specialistų emigraciją

Kai naudojama nuosavybinė programinė įranga, vietinėje rinkoje ugdomi programinės įrangos pardavėjai, diegėjai ir prižiūrėtojai, nes programos pirminiai tekstai įslaptinti ir klaidų taisymu ar programų tobulinimu gali užsiimti tik gamintojo programuotojai. Naudojantis laisvąja programine įranga reikalingi diegėjai, prižiūrėtojai, bet papildomai atsiranda galimybė vietiniams programuotojams dalyvauti taisant, tobulinant programas ir taip įgyti kompetencijų ne tik naudotis aukštosiomis technologijomis, bet ir jas kurti.
(Dzemydienė, 2009)

Formatai ir standartai

Laisvė padeda vystyti technologijas

Atvirieji standartai padeda sėkmingai sąveikauti skirtingoms sistemoms, ir taip gimsta globalūs tinklai.

XX a. pabaigoje tapo įprasta keistis *.doc formatų dokumentais. Tai buvo uždarų vieno programinės įrangos gamintojo sukurtų ir tik jam prieinamų (oficialiai nepaskelbtų) formatų grupė. Kai kurie vartotojai tai vadina „faktiniu standartu“, nors tai nėra standartas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma skirtingos programos versijos *.doc pavadina skirtingų formatų failus, o standartai suvienodina formatus. Be to, nepaskelbtas formatas nėra standartas.

[XX a. pabaigoje] internetas plėtėsi eksponentine progresija, nes buvo laisvas, visus priimantis ir nieko nediskriminuojantis. Tai buvo naujas verslo modelis, pasaulinis tinklas, neturintis savininko, nereguliuojantis kainų, neparduo­dantis licencijų, nereikalaujantis specialios įrangos, egzistuojantis pagal bendruomenės kuriamas taisykles, laisvas (nemokamas) tinklas, apie kurį sukasi didžiausi pasaulio pinigai.

Nuo pradžių HTML kalba sukurta kaip priemonė turiniui perteikti nepriklausomai nuo naudojamos įrangos. Autorius sužymi dokumento struktūrą, o naršyklė ją atvaizduoja taip, kad doku­mento skaitytojui būtų kuo patogiau. Autorius neturėtų rūpintis išvaizda, nes jis nežino, kokios yra dokumentą atverčiančios naršyklės galimybės.

(Jančoras, Okulič-Kazarinas, 2008)

„Vikipedija“ – kaip suneštiniai pietūs. Kiekvienas įneša savo dalį – tai, ko turi, ir tai, ką padaryti geriausiai moka. Skirtumas tas, kad pasidalinusiam maistu jo lieka mažiau, o pasidalijęs informacija nieko nepraranda.

Jimmy Wales į klausimą, ką jis mano apie tai, kad kažkas vagia (kopijuoja) „Vikipedijos“ duomenis, atsakė, jog jų neįmanoma pavogti, nes ji tam ir kuriama, kad žmonijos sukurta informacija būtų prieinama kiekvienam, kam jos prireikia, ir kiekviena „Vikipedijos“ kopija tarnauja šiam šviesiam tikslui.

(Okulič-Kazarinas, 2013)

Visuomenė

Žmogus pratęs analizuoti aplinką taip, tarsi joje galiotų vien tiesiniai procesai. Anksčiau toks intuityvus modelis pasiteisindavo, nes trumpame laiko tarpe daugelį kreivių galima pakeisti jų liestinėmis, kurios per analizuojamą laiko tarpą nedaug nutolsta nuo realų procesą charakterizuojančios kreivės. Žmonijos procesams greitėjant ir žmogui surenkant vis ilgesnio laiko tarpo [istorinius] duomenis, tiesinė ekstrapoliacija vis labiau nutolsta nuo realių procesų.
(Okulič-Kazarinas, 2007)

Teisė

Gali atrodyti, kad teisinis pliuralizmas yra netvarka. Tačiau teisinis pliuralizmas kaip tik yra būtinas darniai visuomenės tvarkai, tuo tarpu išoriškai matomi „netvarkos“ elementai (pavyzdžiui, aiškios hierarchijos stoka, kompetencijų persidengimas, tikslaus teisės raidos planavimo negalimumas) nėra žalingi, o atvirkščiai – būtini darniai visuomenės tvarkai.
(Šimašius, 2002)

Kūryba ir kultūra

Laisvosios atvirojo kodo programos panašios į liaudies dainas, kurias dainuoti gali visi, kas nori, ir nedraudžiama tobulinti melodiją ar žodžius.

Kompiuteriai, jų tinklai ir ypač internetas lėmė naujų darbo organizavimo galimybių atsiradimą. Ne tik programas, bet ir žmogui skaityti skirtus tekstus gali kartu kurti autoriai iš skirtingų socialinių grupių, miestų, organizacijų, valstybių. Ne visada įmanoma įvertinti kiekvieno autoriaus indėlį ir už jį teisingai atsilyginti. Daug paprasčiau, jei autorius savo indėlį atiduoda bendruomenei gaudamas iš produkto naudą kartu su kitais bendruomenės nariais.

(Jančoras, Okulič-Kazarinas, 2008)

Kad produktas atitiktų kūrybingo požymius, jis turi tenkinti dvi esmines sąlygas:
1. Jis turi būti originalus arba naujas.
2. Produktas turi būti tam tikra prasme naudingas, [...] meninė kūryba [turi atitikti] specifinius estetinius kriterijus.
Antra aplinkybė padeda atskirti kūrybinius produktus nuo originalių, bet psichozės paveiktų haliucinacijų.
(Strazdas et al., 2011)

Žmogaus kūrybiškumo neįmanoma algoritmizuoti, tačiau galima sukurti pagalbinių priemonių, kurios palengvintų mūsų intelektualinę ir emocinę veiklą, sustiprintų išmintį, galima pritaikyti įvairių technikų, kurios padėtų kūrybiškai mąstyti, tačiau paties inovatyvumo, kūrybiškumo mes niekada neperkelsime į mašinas.
(Norvaišas et al., 2011)

Mes visada turėjome laisvąją muziką ir dainas. Jos taip ir vadinamos – liaudies dainomis, nes priklauso visiems.
(Jančoras, 2011)

Savo skonį primesti praeities kūrybai - nerimta ir neprofesionalu, meno kūrinys gali būti vertinamas tik pagal tas „žaidimo taisykles“, pagal kurias jis sukurtas.

Sovietų okupaciją dauguma dar prisimena, todėl ji atrodo skaudesnė. O caro laikai nutolo, nebėra žmonių juos menančių, beveik nebėra ir su tokiais bendravusių, gyvus pasakojimus girdėjusių.

(Gučas, 2015, 29 p.)

Bibliografija

Dzemydienė

Dalė Dzemydienė (2009) Laisvųjų informacinių sprendimų įtaka informacinių technologijų plėtrai. Žilvino Jančoro ir Mykolo Okulič-Kazarino knygos „Laisvieji informaciniai sprendimai“ recenzija. Intelektinė ekonomika / Intellectual Economics 2009, No. 1 (5), p. 73–76

ISSN 1822-8011 (print), ISSN 1822-8038 (online), pdf

Gučas

Rimantas Gučas (2015) Kada nors mums bus gėda. Kultūros barai, 2015. Nr. 3 (603), p. 25-30.

ISSN 0134-3106, pdf

Jančoras

Žilvinas Jančoras, Mykolas Okulič-Kazarinas (2008) Mokomoji knyga: Laisvieji informaciniai sprendimai. Technika, 276 p.

ISBN 978-9955-28-326-3, html, pdf, GS

Žilvinas Jančoras (2011) Laisvieji skaitmeniniai kūriniai: nuo laisvųjų programų iki kūrybinės visuomenės. Santalka: Filosofija, Komunikacija, Vol 19, No 2, p. 39-46

ISSN 2029-6320 print, 2029-6339 online, doi:10.3846/coactivity.2011.13 , abstract

Norvaišas et al.

Saulius Norvaišas, Dalė Dzemydienė, Ramūnas Dzindzalieta, Marius Kalinauskas, Mykolas Okulič-Kazarinas, Ramutė Naujikienė, Roma Šiugždaitė (2011) Įtinklintos informatikos studijos: metodinė priemonė. Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 117 p.,

ISBN 978-9955-19-281-7, eISBN 9789955193890, html, GS

Okulič-Kazarinas

Mykolas Okulič-Kazarinas (1988) Koks turėtų būti informatikos vadovėlis. Moksleivis, 1988 birželis, nr. 6 (440), p. 24

html, pdf, GS

Mykolas Okulič-Kazarinas (2007) Programinės įrangos konkurencijos modelis. Informacijos mokslai. T. 42–43, Vilniaus universitetas, p. 220-225,

ISSN 1392-0561, pdf, GS

Mykolas Okulič-Kazarinas (2013) Vikipedija – pasaulis keičiasi. Almanachas Žurnalistika. Vilnius, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. p. 50-53

Strazdas et al.

Strazdas, Rolandas; Černevičiūtė, Jūratė; Jančoras, Žilvinas (2011) Kūrybinio verslo valdymas: procesų tobulinimas. Kaunas, Technologija, 177 p.

pdf

Šimašius

Remigijus Šimašius (2002) Teisinis pliuralizmas. Filosofija, sociologija. 2002. Nr. 1

ISSN 0235–7186, pdf
Asmeniniai įrankiai
Google AdSense