Inkilas
Iš Studento Vikis.
Turinys |
Inkilų gamyba
Pragręžti kelias 3-5 mm skylutes inkilo grindyse. Galima nupjauti ar nuzulinti grindų pagrindo kampus, kad pritvirtinus grindis liktų plyšiai. Inkilo šonuose, prie viršaus, palikti nedidelį nesandarumą arba išgręžti kelias ventiliacines skylutes. Vidinėje priekinės dalies pusėje galima padaryti įrantus, kurie palengvins jauniklių kelią link landos, ruošiantis savo pirmam skrydžiui. Inkilai. DUK
Apsauga nuo plėšrūnų
Jokiu būdu neįrenkite „tupėjimo laktos“ po landa - ji tik suteikia plėšrūnams patogią atramą, o paukščiams - nereikalinga. Ant inkilo stogo galima pritvirtinti spygliuotų krūmų šakų (pvz. rožių). Inkilai. DUK
Inkilų kėlimas
Inkilai prikalami paliekant kyšoti 2-3 cm vinies. Augdamas medis ilgainiui baigs jas „kalti“ ir nesužalos inkilo.
Jokiu būdu netvirtinti inkilo viela aplink medį! Kai kurie šaltiniai leidžia tokį tvirtinimą bei nurodo, kad būtina periodiškai patikrinti ar viela neveržia ir ją atlaisvinti. Tačiau kas gali garantuoti, kad amžinai prižiūrės tokius inkilus?
Skirtingi šaltiniai nurodo prieštaringą informaciją dėl inkilo krypties:
Inkilai turi būti atsukti į pietinę, pietrytinę ar pietvakarinę pusę. Zylės, musinukės įsikurs inkiluose, iškeltuose 3-4 m aukštyje prie kirtaviečių, kelių, aikštelių, upelių. Čiurliui inkilas tvirtinamas prie pastatų, rečiau medžiuose. [1]
Inkilo landą reikėtų atsukti šiaurės ar rytų kryptimi. Geriausiai tinka šiaurės-rytų kryptis: ankstyvą rytą, kol saulė dar nėra kaitri, į inkilą pateks šviesa, vyraujantys drėgni vakarų krypties vėjai nepūs tiesiogiai į landą, o karščiausia pietinė saulė neįkaitins inkilo (jei jis nugarėle pritvirtintas prie medžio kamieno ar namo sienos). Šešėlyje esančius inkilus paukščiai renkasi dėl kitokių savybių (landos pokrypio, priskridimo patogumo), todėl gali jie būti pasukti kita kryptimi, įskaitant ir pietus. Inkilai. DUK
Inkilai kabinami 1,5 - 3 m aukštyje. Kuoduotosioms ir pilkosioms zylėms - 1 - 1,5 m.
Inkilai pelėdoms
Anksčiausiai - jau rudenį ar žiemą, reikia kelti inkilus pelėdoms, nes jos poruojasi vasarį, o kovo mėnesį jau pradeda perėti. Pelėdoms inkilus geriausia kelti pavieniuose stambiuose medžiuose, kirtavietėse, inkile turi būti pjuvenų. Šie paukščiai nemėgsta konkurentų ir įsikuria ne arčiau kaip kas 500 metrų. [2]
Inkilai šikšnosparniams
Šikšnosparniai yra žinduoliai, taigi, nededa kiaušinių. Šikšnosparniai ieško slėptuvių dienai, todėl inkilai jiems reikalingi nuolat.
Inkilai šikšnosparniams gaminami iš sveikų, sausų, neobliuotų 2,5-3 cm storio lentų. Inkilo aukštis – apie 100 cm, plotis – nuo 10 iki 25 cm. Apvalios landos skersmuo – 5 cm, plyšio plotis – 4 cm. Inkilo vidaus sienelės turi būti šiurkščios, maždaug kas 0,5-1 cm skersai įpjautos pjūklu ar įrėžtos peiliu, kad gyvūnams būtų patogu įsikabinti ir pakibti žemyn galva. Lentų negalima apdoroti įvairiomis medį konservuojančiomis medžiagomis.
Inkilai keliami miško aikštelėse, pakraščiuose, parkuose, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse - atvirose vietose, kur geras priskridimas. Kabinti rekomenduojama 3-4 arba 7-8 metrų aukštyje.
Galima šikšnosparniams pritaikyti pastatų palėpes: reikia atitverti1-2 kubinių metrų dydžio patalpą, iš lauko pusės paliekant keletą nedidelių angų gyvūnams įlįsti. Tokiose slėptuvėse gali gyventi net kelios dešimtys skrajūnų. (pagal: Sondra Jonceva, Alius Balbierius, apicentras.lt, [3])
Inkilai turi būti skirtingai šildomi saulės, dalis inkilų turėtų būti orientuoti į pietus, dalis į vakarus, o dalis į rytus. Į šiaurės pusę orientuotų inkilų kelti nepatartina. Jeigu inkilų nėra labai daug, geriausia kelti po vieną-du inkilus ant vieno medžio, orientuotus į pietryčius ir pietvakarius.
Kabinti ne žemiau kaip 3-4 metru aukštyje, jeigu yra galimybė ir aukščiau. Yra pastebėta, kad aukščiau iškeltus inkilus šikšnosparniai užima geriau. [4]
