Laisvieji informaciniai sprendimai/2008-10-15

Iš Studento Vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Vilnius „Technika“ 2008
UDK 004(075.8) Ja331

Žilvinas Jančoras, Mykolas Okulič-Kazarinas. Laisvieji informaciniai sprendimai: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2008. 276 p.

Visa knyga patalpinta čia: studento.vikis.lt/Laisvieji_informaciniai_sprendimai/

Mokomoji knyga supažindina su laisvąja atvirojo kodo programine įranga ir atviraisiais formatais bei standartais. Pateikiamos žinios apie laisvosios atvirojo kodo programinės įrangos atsiradimo, populiarėjimo ir įsitvirtinimo rinkoje priežastis ir pasekmes.

Atskleidžiami techniniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai, lemiantys atvirosios programinės įrangos raidą. Nagrinėjamas atvirųjų formatų ir standartų poreikis bei poveikis informãcinių technologijų raidai, atvirosios programinės įrangos licencijavimo principai ir taikymo niuansai.

Mokomoji knyga skirta informatikos ir fizinių mokslų pagrindinių studijų studentamsir magistrantams.

Leidinį rekomendavo VGTU Elektronikos fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: prof. dr. Dalė Dzemydienė, Mykolo Romerio universitetas
doc. dr. Saulius Norvaišas, Mykolo Romerio universitetas

Parengta vykdant projektą „Elektronikos ir informatikos inžinerijos krypčių magistran­tūros studijų programų ir doktorantūros pertvarkymas ir atnaujinimas VGTU“ Leidinio rengimą ir leidybą finansavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Europos socialinis fondas (SFMIS Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0017, sutartis Nr. ESF/2004/2.5.0-03-376/BPD-152)

VGTU leidyklos „Technika“ 1050-S mokomosios metodinės literatūros knyga

ISBN 978-9955-28-326-3

© Žilvinas Jančoras, 2008
© Mykolas Okulič-Kazarinas, 2008
Viršelio iliustracija © Giedrė Gučaitė, 2008
© VGTU leidykla TECHNIKA, 2008
Platinama GNU Free Documentation License sąlygomis
Licencijos tekstas knygos pabaigoje ir http://www.gnu.org/copyleft/fdl.html
http://aki.vgtu.lt/Laisvieji_informaciniai_sprendimai/
http://studento.vikis.lt/Laisvieji_informaciniai_sprendimai/


Įvadas

Jei nutarsite scenoje sudainuoti „Reikėjo berniukams padangių žydrų...“, dainos autoriai turės teisę pareikalauti sumokėti, nes tai jų kūrinys. Tačiau jei dainuosite „Ant kalno mūrai“ – niekas negalės reikšti pretenzijų. Nuosavybinės kompiuterių programos – tai pirmasis variantas. O laisvosios atvirojo kodo programos panašios į liaudies dainas, kurias dainuoti gali visi, kas nori, ir nedraudžiama tobulinti melodiją ar žodžius. Tas, kas sukūrė liaudies dainą, tik džiaugsis, kad kiti ją dainuoja.

Programinės įrangos rinkas užkariauja vis nauji laisvosios atvirojo kodo programinės įrangos produktai. Atvirieji standartai padeda sėkmingai sąveikauti skirtingoms sistemoms, ir taip gimsta globalūs tinklai. Tačiau ne kiekvienas šių sistemų naudotojas žino apie ideologijas, kurios padėjo atsirasti tokioms sistemoms.

Ši knyga skirta norintiems suprasti laisvosios atvirojo kodo programinės įrangos atsiradimo, populiarėjimo ir įsitvirtinimo rinkoje priežastis ir pasekmes. Siekiame atskleisti ne tik techninius, bet ir socialinius bei ekonominius veiksnius, lemiančius atvirosios programinės įrangos raidą.

Knygoje nagrinėjamas atvirųjų formatų ir standartų poreikis bei poveikis informacinių technologijų raidai, atvirosios programinės įrangos licencijavimo principai, subtilybės ir taikymo niuansai. Skaitytojas supažindinamas su modeliais, padedančiais analizuoti ir projektuoti informacines sistemas. Suteikiami įgūdžiai, kurie padės kurti efektyvesnes informacines sistemas verslui, viešajam sektoriui ar mokslo ir mokymo institucijoms.

Taip pat aptariamas laisvųjų licencijų taikymas kitiems autoriniams darbams: programų aprašams, enciklopedijoms ir meno kūriniams.

Primename, kad tariant knygos pavadinimą būdvardis informãcinis kirčiuojamas pagal kilmininką informãcijos.


Dėkojame tėveliams, žmonoms, vaikams, broliams, drau­gams, mokytojams, mokiniams, bendradarbiams ir visiems, kurie bendraudami su mumis leido klysti, mokytis, klausytis, nusi­šne­kėti, suprasti, ginčytis, įrodinėti ir kurti.

Žilvinas Jančoras ir Mykolas Okulič-Kazarinas

Turinys

I dalis. Atviroji programinė įranga

Laisvoji atvirojo kodo programinė įranga – kol kas nėra nusistovėjusio termino tokiomis sąlygomis platinamai programinei įrangai apibrėžti. Artimos prasmės terminai yra „laisvosios programos“ (angl. free software) ir „atvirojo kodo programos“ (angl. open source software). Šiais terminais mažai kuo besiskiriančias programų platinimo sąlygas (licencijas) vadina skirtingi judėjimai, kurių ideologijos iš esmės skiriasi. Abu terminus sujungiame, kai aptariame abu judėjimus arba panašių licencijų bendrus bruožus. Dr. Valentinos Dagienės vadovaujama darbo grupė 2004 m. atliktame darbe „Atvirasis kodas švietime“ pasiūlė pagrįstą, bet kol kas nepaplitusį visa apimantį trumpesnį terminą „atviroji programinė įranga“<ref name="ftn1">http://www.emokykla.lt/admin/file.php?id=60</ref>. Angliškai netgi oficialiuose dokumentuose dažnai naudojamas akronimas FOSS arba FLOSS (angl. Free Libre Open Source Software). Prancūziškasis žodis libre patikslina, kad kalbama apie laisvę, o ne kitas angliškojo žodžio free reikšmes.

Kuo skiriasi Laisvųjų programų fondas (Free Software Foundation, FSF) ir Atvirojo kodo iniciatyva (Open Source Initiative, OSI)? Šioje dalyje išsiaiškinsime, kokie ideologiniai skirtumai nulemia tai, kad panašias licencijas siūlantys judėjimai nesutaria tarpusavyje.

Judėjimai neapsiriboja programinės įrangos platinimo sąlygomis. Didelis dėmesys skiriamas ir programų sąveikumą (angl. interoperability) užtikrinantiems atviriesiems standartams. Jų naudą supranta vis platesnės visuomenės grupės ir juos palaiko ne tik specialistų organizacijos, bet ir valstybių institucijos.

Laisvoji programinė įranga

Šiame skyriuje apžvelgsime laisvųjų programų atsiradimo istoriją, priežastis ir ideologiją. Susipažinsime su apibrėžimais, judėjimo tikslais ir rezultatais. Sužinosime, kuo skiriasi laisvoji ir nuosavybinė programinė įranga.

Laisvųjų programų atsiradimo istorija

Norint suprasti laisvosios programinės įrangos atsiradimo istoriją, reikia nusikelti į pačias kompiuterių naudojimo ištakas ir panagrinėti procesus, kaip atsirado programinė įranga.

Atsiradus pirmosioms skaičiavimo mašinoms, programuotojai rašydavo algoritmus, programas šioms mašinoms. Tai būdavo tiesiog instrukcijų rinkinys, suprantamas tik tai konkrečiai skaičia­vimo mašinai, bet sunkiai skaitomas žmogui. Toks instrukcijų rinkinys dar kitaip vadinamas mašininiu kodu. Šios instrukcijos arba kodų sekos ir buvo pirmosios programos. Tobulėjant ir vystantis kompiuteriams, prireikė palengvinti programuotojams šių instrukcijų rašymą ir atsirado pirmoji programavimo kalba Assembler, kur mašininės instrukcijos įgijo žmogui lengviau suprantamus pavadinimus. Skirtumas buvo tik toks, kad po tam tikru komandos pavadinimu slypi atitinkamas mašininis kodas.

Vėliau atsirado sudėtingesnės programavimo kalbos, kur po tam tikra komanda ar instrukcija slypėjo jau ne tam tikra mašininė instrukcija, o ištisos komandų struktūros (ciklai, sąlygos ar apibrėžimo sakiniai). Štai toks aukštesnio lygio instrukcijų rinkinys ir vadinamas pirminiu tekstu (kodu).

Kadangi skaičiavimo mašinos, vėliau pradėtos vadinti kompiuteriais, be programos (programinės įrangos) negalėjo atlikti jokio darbo, tai visi įsigiję kompiuterį asmenys ar įmonės turėjo susikurti reikiamą programinę įrangą. Ir kompiuterių, ir programuotojų buvo nedaug, didžioji jų dalis dirbo universitetuose ar valstybinėse įstaigose ir gan glaudžiai bendradarbiavo dalindamiesi patirtimi bei sukurtomis programomis.


Ištrauka iš Ričardo Stolmano (Richard Stallman) knygos „Atvirieji kodai“ (Open Sources)


Kai 1971 m. aš pradėjau dirbti Masačiusetso technologijos instituto (Massachusetts Institute of Technology) Dirbtinio intelekto laboratorijoje, tapau programine įranga besikeičiančios bendruomenės dalimi, kuri egzistavo jau daugelį metų. Keičiamasi programine įranga buvo ne tik mūsų bendruomenėje; tai taip pat sena, kaip ir kompiuteriai, analogiškai kaip keitimasis receptais yra taip pat sena kaip valgio gaminimas. Bet mes tai darėme dažniau negu dažnai.

Laboratorija naudojo laiko paskirstymo operacinę sistemą, pavadintą ITS (the Incompatible Timesharing System), kurią suprojektavo ir asemblerio kalba suprogramavo laboratorijos darbuotojai, ji buvo skirta vienam iš didžiausių kompiuterių Digital PDP-10. Kaip šios bendruomenės nario ir laboratorijos darbuotojo – sistemos programišiaus* – mano darbas buvo gerinti šią sistemą.

Mes nevadinome programinės įrangos laisvąja programine įranga todėl, kad tas terminas dar neegzistavo; bet ji tokia buvo. Kada tik žmonės iš kito universiteto ar įmonės norėjo programą pritaikyti sau ir panaudoti, mes mielai jiems leisdavome. Jei jūs pamatydavote kažką naudojant nepažįstamą ir įdomią programą, visada galėdavote paprašyti pamatyti programos pirminį tekstą (kodą), kad galėtumėte jį perskaityti, pakeisti ar pasinaudoti jo dalimi kurdami naują programą.

_________________

* „Programišius“ (angl. Hacker) reikšmės sutapatinimas su „saugumo pažeidėjas“ yra žiniasklaidos sukurta painiava. Mes, programišiai, atsisakome tokios interpretacijos ir toliau vartojame šį žodį, kad apibrėžtume „Kažkas, kas mėgsta programuoti ir mėgsta tai išmanyti“.

Augant kompiuterių poreikiui, augo ir programinės įrangos poreikis, be to, paaiškėjo, kad dažnai reikia ne unikalios, o tipinės programinės įrangos. Atsiradus paklausai, radosi įmonių, kurios pradėjo kurti ir pardavinėti programinę įrangą. Dvidešimto amžiau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje buvo pradėta pardavinėti programinė įranga, kurios nebuvo galima keisti, taisyti, tobulinti, duoti naudotis kitiems, tokia programinė įranga pavadinta nuosavybine (angl. Proprietary).

Susidarė situacija, kai perkant kompiuterį reikia pasirašyti licencinę sutartį. Tai reiškia, kad pirmas žingsnis naudojant kompiuterį, tai pasižadėjimas nepadėti kaimynui, draugui ar bet kam kitam. Bendradarbiaujanti bendruomenė uždrausta. Nuosavybinės programinės įrangos savininkai sukūrė taisyklę: „Jei jūs dalijatės programine įranga su savo kaimynu, draugu ar kuo kitu – jūs esate piratas. O jeigu jūs norite kokių nors programinės įrangos pakeitimų – maldaujate mūsų tai padaryti“.

Tai sukėlė kai kurių programuotojų pasipiktinimą, todėl 1983 m. rugsėjį Ričardas Stolmanas paskelbė pranešimą apie laisvosios programinės įrangos kūrimo projektą GNU. Pirminis projekto tikslas buvo sukurti laisvąją operacinę sistemą, suderinamą su tuo metu buvusia populiaria nuosavybine operacine sistema Unix.

Projekto pavadinimas GNU yra GNU Nėra Unix (GNU's Not Unix) trumpinys, R. Stolmanas jį pasirinko todėl, kad tai „realus“ žodis ir jį malonu tarti arba dainuoti.


[[Image:]]
1.1 pav. GNU projekto logotipas
Taip prasidėjo unikalus judėjimas, kuris vis augdamas ir stiprėdamas iš pagrindų pakeitė ne tik informacinių technologijų verslo supratimą, bet sukėlė pokyčių ir kitose intelektinės produkcijos srityse, o ateityje žada mus nuvesti į naują ekonominių santykių raidos etapą, vadinamą „Dovanų ekonomika“.

Kai svarbia turto forma tampa nematerialios vertybės (programinė įranga, muzika, menas, literatūra, technologijos), atsiranda galimybė savo turtu dalintis nemokamai ir nieko neprarasti. Jeigu aš nusprendžiu dalinti materialius daiktus, pavyzdžiui, obuolius, tai galiu daryti tol, kol turiu obuolių, bet jeigu aš nusprendžiu dalinti savo sukurtą programinę įrangą, tai galiu daryti neribotai, nes, kažkam atidavęs programos kopiją, vis dar turiu pačią programą ir galiu ją kopijuoti kiek tik noriu. Tai tinka viskam, ką galima lengvai kopijuoti neprarandant originalo ir kai kopijos nebegalima atskirti nuo originalo. Pavyzdžiui, tai, ką galima saugoti skaitmeniniu pavidalu: muzika, filmai, nuotraukos, programinė įranga, tekstai ir t. t.

Laisvosios programinės įrangos filosofija

Laisvosios programinės įrangos filosofiją gerai perteikia laisvosios programinės įrangos apibrėžimas, tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad anglų kalboje žodis free gali reikšti „laisvas“ arba „nemokamas“, tai dažnai įneša painiavos ir lemia neteisingą dėmesio sutelkimą į programinės įrangos kainą. Todėl R. Stolmanas dažnai pabrėžia, kad šiuo atveju kalbama būtent apie laisvę, ir pateikia klasikiniu tapusį paaiškinimą: (angl.) Free software is a matter of liberty, not price. To understand the concept, you should think of free as in free speech, not as in free beer (Esminė laisvosios programinės įrangos savybė yra laisvė, ne kaina. Norint teisingai suprasti šią savoką, žodį „laisvoji“ reikia suprasti kaip kalbant apie „žodžio laisvę“, o ne kaip apie „nemokamą alų“). Angliškas terminas be šio komentaro gali būti suprastas klaidingai. Lietuvių kalboje nėra šios dviprasmybės. Tačiau eilinis naudotojas realiausiai pajunta tai, kad jis gali laisvąją programinę įrangą nemokamai atsisiųsti iš interneto. Todėl ir lietuviškai laisvoji programinė įranga dažnai pavadinama nemokama programine įranga.

Laisvosios programinės įrangos apibrėžimas

<ref name="ftn2">http://www.gnu.org/philosophy/free-sw.html</ref>

Mes palaikome šį laisvosios programinės įrangos apibrėžimą norėdami tiksliai parodyti, kokia turi būti programinė įranga, kad ji būtų laikoma laisvąja.

Esminė laisvosios programinės įrangos savybė yra laisvė, o ne kaina. Laisvojoje programinėje įrangoje svarbiausias dalykas yra naudotojo laisvė naudoti, kopijuoti, platinti, studijuoti, modifikuoti ir tobulinti šią programinę įrangą. Laisvės sąvoką sudaro keturių rūšių laisvė:

  • Laisvė naudoti programą bet kokiems tikslams (pagrindinė laisvė arba „nulinė“ laisvė).
  • Laisvė išstudijuoti, kaip programa veikia, ir pritaikyti ją savo reikmėms (1 laisvė). Tam būtinas priėjimas prie pradinių programos tekstų.
  • Laisvė platinti kopijas tam, kad galėtumėte pagelbėti savo kaimynui (2 laisvė).
  • Laisvė tobulinti programą ir išleisti šiuos patobulinimus į viešumą, kad iš to turėtų naudos visa bendruomenė (3 laisvė). Tam būtinas priėjimas prie pradinių programos tekstų.

Programa laikoma laisvąja programine įranga, jeigu naudotojai turi visas šias laisves. Taigi jūs turite turėti galimybę laisvai platinti kopijas bet kam ir bet kur, tiek atlikę pakeitimus, tiek neatlikę, tiek dykai, tiek ir imdami mokestį už platinimą. Laisvė atlikti šiuos veiksmus reiškia, kad jūs tam neturite gauti ar nusipirkti jokio leidimo.

Jūs taip pat turite turėti galimybę laisvai modifikuoti šią programinę įrangą ir naudoti šiuos pakeitimus asmeniniams reikalams, net niekam nepranešę, kad jie egzistuoja. Jeigu paskelbiate šiuos pakeitimus, jūs neprivalote kam nors konkrečiai ar kažkokiu konkrečiu būdu apie tai pranešti.

Laisvė naudoti programą – tai yra laisvė bet kokiam asmeniui ar organizacijai naudoti šią programą bet kokios rūšies kompiuterinėje sistemoje bet kokioms užduotims atlikti, neprivalant vėliau apie tai pranešti jos kūrėjams ar kažkokiam kitam subjektui.

Su laisve platinti kopijas susijusi dvejetainė, arba vykdomoji, programos forma, taip pat ir pradinis tiek modifikuotų, tiek nemodifikuotų versijų tekstas (programų platinimas vykdomąja forma yra būtinas tinkamai įdiegtoms laisvosioms operacinėms sistemoms). Nieko baisaus, jei nėra būdo pagaminti tam tikros programos dvejetainės ar vykdomosios formos (nes ne visos programavimo kalbos turi šią funkciją), bet jūs turite turėti laisvę platinti programą šiomis formomis, jei rasite ar sukursite būdą tai padaryti.

Tam, kad laisvė daryti pakeitimus ir išleisti patobulintas versijas būtų reikšminga, turite turėti priėjimą prie programos pradinio teksto. Todėl pradinio teksto prieinamumas yra būtina laisvosios programinės įrangos sąlyga.

Vienas svarbus programos modifikavimo būdas yra prie jos prijungti prieinamas laisvąsias paprogrames ir modulius. Jei programos licencijoje nurodoma, kad negalite prijungti esamo modulio, kad tam jums turi priklausyti bet kokio pridedamo kodo autoriaus teisės, tai ši licencija yra per daug varžanti, kad būtų laikoma laisva.

Tam, kad šios laisvės būtų tikros, jos turi būti neatšaukiamos tol, kol jūs nedarote nieko neteisingo; jeigu šios programinės įrangos kūrėjas turi galią panaikinti licenciją be jūsų įsikišimo, programinė įranga nėra laisvoji.

Tačiau, kai kurių rūšių taisyklės, susijusios su laisvosios programinės įrangos platinimu, yra priimtinos tada, kada jos neprieštarauja pagrindinėms laisvėms. Pavyzdžiui, labai paprasta taisyklė copyleft – toliau platindami programą jūs negalite pridėti apribojimų, atimančių kitų žmonių teises į pagrindines laisves. Ši taisyklė neprieštarauja pagrindinėms laisvėms; priešingai, ji jas saugo.

Jūs galėjote nusipirkti laisvosios programinės įrangos kopijas ar gauti jas dykai. Bet nepaisant to, kaip gavote tas kopijas, visada turite teisę šią programinę įrangą kopijuoti bei modifikuoti ir netgi šias kopijas parduoti.

Laisvoji programinė įranga nėra nekomercinės įrangos sinonimas. Laisvoji programa turi būti prieinama komerciniam naudojimui, komerciniam vystymui bei komerciniam platinimui. Komercinis laisvosios programinės įrangos kūrimas jau yra įprastas reiškinys; tokia laisvoji programinė įranga yra labai svarbi.

Taisyklės, nurodančios, kaip supakuoti modifikuotą versiją, yra priimtinos, jei jos iš esmės nevaržo jūsų laisvės išleisti modifikuotas versijas ar laisvės padaryti ir naudoti modifikuotas versijas privačiai. Taisyklė „jeigu padarote versiją prieinamą šiuo būdu, taip pat turite padaryti ją prieinamą ir šiuo būdu“ taip pat gali būti priimtina su ta pačia sąlyga (nepamirškite, kad tokia taisyklė vis tiek jums palieka pasirinkimą, ar iš viso išleisti jūsų versiją). Taisyklės, reikalaujančios viešai publikuojamų versijų pradinio teksto išleidimo naudotojams, taip pat priimtinos. Taip pat priimtina, kad licencijoje būtų reikalaujama, kad, kai jūs viešai išplatinsite modifikuotą versiją ir kai ankstesnis kūrėjas paprašys šios kopijos, jūs turėtumėt jam ją nusiųsti arba parodyti savo pakeitimus.

GNU projekte mes naudojame copyleft teisiškai saugodami šias laisves visiems. Bet taip pat egzistuoja ir ne copyleft programinė įranga. Tikime, kad yra svarbių priežasčių, dėl kurių geriau naudoti copyleft, bet jeigu jūsų programa yra ne copyleft laisvoji programinė įranga, mes vis tiek galime ją naudoti.

Norėdami pamatyti aprašus, kaip tarpusavyje susijusios laisvoji programinė įranga, copyleft programinė įranga ir kitos programinės įrangos kategorijos, žiūrėkite interneto svetainės straipsnį Laisvosios programinės įrangos kategorijos<ref name="ftn3">http://www.gnu.org/philosophy/categories.html</ref>.

Kartais valdžios eksporto reguliavimas ir prekybos sankcijos gali suvaržyti jūsų laisvę platinti programos kopijas tarptautiniu mastu. Programinės įrangos kūrėjai negali pašalinti ar išvengti šių apribojimų, bet ką jie gali ir turi padaryti, tai atsisakyti priimti šiuos apribojimus kaip programinės įrangos naudojimo sąlygas. Taigi šie suvaržymai nedarys įtakos žmonių, esančių už šios valdžios jurisdikcijos ribų, veiksmams.

Dauguma laisvosios programinės įrangos licencijų yra paremtos autorių teisėmis, kurios turi galimų reikalavimų ribas. Jeigu autorių teisėmis paremtoje licencijoje paisomos anksčiau nurodytos laisvės, vargu ar ji gali sukelti kokių nors problemų, kurių niekada nesitikėjom (tačiau taip kartais nutinka). Tačiau kai kurios laisvosios programinės įrangos licencijos yra paremtos sutartimis, o sutartys gali sukelti daug daugiau suvaržymų. Tai reiškia, kad yra daug atvejų, kai tokia licencija gali būti nepriimtinai varžanti ir nelaisva.

Mes negalime pateikti visų nepriimtinų galimų sutarčių sukeliamų apribojimų. Jeigu sutartimi paremta licencija suvaržo naudotoją kokiu nors neįprastu būdu, kuriuo autorių teisėmis paremta licencija suvaržyti negali bei kuris čia nėra paminėtas kaip teisėtas, mes turėsime apie tai pagalvoti ir greičiausiai nuspręsime, kad ji nėra laisvoji.

Kai kalbate apie laisvąją programinę įrangą, būtų geriausia, jei vengtumėte vartoti tokius terminus kaip „nemokama“, nes jie neišreiškia to, kad esminis klausimas yra laisvė, o ne kaina. Kai kurie dažni terminai, tokie kaip „piratavimas“, išreiškia nuomones, kurioms, mes tikimės, jūs nepritarsite. Šių terminų aptarimą galite rasti straipsnyje Vengtini painūs žodžiai ir frazės<ref name="ftn4">http://www.gnu.org/philosophy/words-to-avoid.html</ref>. Taip pat turime laisvosios programinės įrangos termino vertimų į kitas kalbas sąrašą<ref name="ftn5">http://www.gnu.org/philosophy/fs-translations.html</ref>.

Galiausiai, turėkite omenyje, kad interpretuojant tokius kriterijus, kokie nurodyti laisvosios programinės įrangos apibrėžime, reikia mąstyti labai tiksliai ir atidžiai. Norėdami nustatyti, ar tam tikra programinės įrangos licencija gali būti laikoma laisvąja, apie ją sprendžiame remdamiesi šiais kriterijais, ar ji atitinka jų esmę ir tikslius žodžius. Jeigu licencijoje yra nesąžiningų suvaržymų, mes ją atmetame, net jeigu šiuose kriterijuose nenumatėme šios problemos. Kartais licencijos reikalavimas iškelia klausimą, ar jis yra priimtinas, ir norint į tai atsakyti prireikia didesnių apsvarstymų bei pasikonsultuoti su teisininku. Kai priimame naujo klausimo išvadą, dažnai atnaujiname šiuos kriterijus, norėdami leisti lengviau suprasti, kodėl tam tikros licencijos juos atitinka arba jų neatitinka.

Jeigu jums įdomu, ar kažkokia licencija laikoma laisva programinės įrangos licencija, žiūrėkite mūsų licencijų sąrašą. Jeigu jus dominančios licencijos tame sąraše nėra, galite apie ją paklausti mūsų parašydami laišką į licensing@gnu.org.

Jeigu ketinate rašyti naują licenciją, susisiekite su Free Software Foundation, parašydami tuo adresu. Didėjant skirtingų laisvosios prog­raminės įrangos licencijų skaičiui, apsunkinamos naudotojų pastangos suprasti šias licencijas; gal mes galime padėti jums rasti jau esančią laisvosios programinės įrangos licenciją, kuri atitiktų jūsų reikmes.

Jeigu tai neįmanoma ir jums tikrai reikia naujos licencijos, su mūsų pagalba galėsite būti užtikrinti, kad licencija yra tikrai laisvosios programinės įrangos licencija, ir išvengsite įvairių praktinių problemų.

Nemokamai parsiunčiamų programų licencijų tipų įvairovė parodyta 1.2 pav.

Ričardas Stolmanas (Richard Matthew Stallman), g. 1953-03-16, dar žinomas kaip RMS, yra laisvosios programinės įrangos judėjimo pradininkas, GNU bei Laisvosios programinės įrangos fondo (FSF) įkūrėjas (1.3 pav.).

Taip pat jis yra pripažintas kompiuterių ekspertas programišius, GNU C kompiliatoriaus, GNU Debugger ir GNU Emacs autorius. Sukūrė GNU bendrąją viešąją licenciją (GNU General Public LicenseGPL).

Asociacijos „Atviras kodas Lietuvai“ kvietimu 2004 m. vasarą Ričardas Stolmanas lankėsi Lietuvoje, skaitė pranešimą Seime, susitiko su Laisvųjų programų ir Atvirojo kodo bendruomene.

Ričardas Stolmanas turi subtilų humoro jausmą, štai kaip jis pats pasakoja savo biografiją (originalo kalba):

I was built at a laboratory in Manhattan around 1953, and moved to the MIT Artificial Intelligence Lab in 1971. My hobbies include affection, international folk dance, flying, cooking, physics, recorder, puns, science fiction fandom, and prog­ramming; I magically get paid for doing the last one. About a year ago I split up with the PDP-10 computer to which i was married for ten years. We still love each other, but the world is taking us in different directions. For the moment I still live in Cambridge, Massachusetts, among our old memo­ries. "Richard Stallman" is just my mundane name; you can call me "rms".

Klausimai ir uždaviniai

  1. Ką reiškia terminas „laisvoji programinė įranga“?
  2. Ar laisvoji programinė įranga gali būti parduodama?
  3. Išvardinkite Laisvųjų programų fondo (FSF) paskelbtas pagrindines kompiuterių programų vartotojų laisves.

Atvirojo kodo programinė įranga

Gal dėl angliško žodžio free dažno vartojimo kaip „nemo­kama“, gal dėl kitų priežasčių laisvąją programinę įrangą vis dažniau imta vadinti atvirojo kodo programine įranga.


[[Image:]]2.1 pav. Eriko Reimondo knyga „Katedra ir turgus“


1997 m. Eriko Reimondo knyga „Katedra ir turgus“ (2.1 pav.) (Eric Steven Raymond, The Cathedral and the Bazaar) – įti­kinamas manifestas, išreiškęs atvi­rojo kodo revoliuciją, padėjęs išjudinti, stumti į priekį šį progra­mi­nės įrangos kūrimo ben­dra­darbiaujant požiūrį, suteikė postūmį atsirasti „atvirojo kodo“ terminui.

Atvirojo kodo apibrėžimas

Jau 1998 m. buvo įsteigta visuomeninė organizacija „Atvirojo kodo iniciatyva“ (2.2 pav.) (Open Source Initiative). OSI buvo sukurta kaip švietėjiška, teisinės pagalbos ir valdymo organizacija. OSI suformulavo ir paskelbė „Atvirojo kodo apibrėžimą“ (angl. Open Source Definition<ref name="ftn6">http://www.opensource.org/docs/definition.php</ref>,<ref name="ftn7">http://www.google.lt/search?defl=en&q=define:Open+Source</ref>).

Atvirojo kodo apibrėžimas

1.9 versija<ref name="ftn8">http://www.akl.lt/ak/?doc=osd.html</ref>


Įžanga

Atvirasis kodas reiškia ne tik galimybę gauti pirminį tekstą. Atvirojo kodo programinės įrangos platinimas turi atitikti toliau nurodytus kriterijus:

[[Image:]]2.2 pav. Open SourceInitiative logotipas
1. Laisvas platinimas

Licencija neturi uždrausti kam nors parduoti ar perduoti programinės įrangos kaip programinės įrangos distributyvo dalies, kurią sudaro programos iš kelių skirtingų šaltinių. Licencija neturi reikalauti honoraro ar kokio kito mokesčio už tokį pardavimą.

2. Pirminis tekstas

Programa privalo turėti pirminį tekstą ir turi leisti platinti pirminiu tekstu ir sukompiliuota forma. Jei kažkuri dalis neplatinama pirminiu tekstu, turi būti aiškiai apibrėžtos galimybės įsigyti pirminį tekstą apmokant ne daugiau nei motyvuotas kopijavimo išlaidas arba priimtiniausiu būdu – atsisiunčiant internetu nemokamai.

Pirminis tekstas turi būti pateiktas forma, kuria bet koks programuotojas galėtų jį modifikuoti. Tyčinis pirminio teksto modifikavimas, kuris suklaidintų programuotoją, yra draudžiamas. Tarpinės formos, tokios kaip parengiamosios doroklės (angl. preprocessor) ar transliatoriaus rezultatai, yra neleidžiamos.
3. Papildomi darbai

Licencija turi leisti atlikti modifikacijas bei kurti papildomus darbus, taip pat turi leisti tuos darbus platinti su tokia pat licencija, kaip ir pirminis tekstas.

4. Autoriaus pirminio teksto neliečiamumas

Licencija gali uždrausti platinti modifikuotą pirminį tekstą tiktai tuo atveju, jei ji leidžia platinti originalų kodą kartu su pataisymų failais (angl. patches), kurie leistų modifikuoti galutinį produktą kompiliuojant.

Licencija privalo aiškiai leisti sukompiliuotų iš modifikuoto pirminio teksto programų platinimą. Licencija gali reikalauti, kad modifikuoti produktai turėtų kitokį pavadinimą ar versijos numerį nei originalus autoriaus produktas.

5. Jokios diskriminacijos prieš asmenis ar grupes

Licencija neturi diskriminuoti jokio asmens ar asmenų grupės.

6. Jokių apribojimų naudojimo sritims

Licencija neturi uždrausti naudoti programą tam tikroje specifinėje srityje. Pavyzdžiui, licencija negali uždrausti naudoti programos komerciniais tikslais arba genetiniams tyrimams atlikti.

7. Licencijos platinimas

Teisės ir pareigos, apibrėžtos šioje licencijoje, turi būti susijusios su visais, kuriems yra išplatinama programinė įranga ar jos pirminis tekstas. Ši licencija neturi būti platinama su kokia nors kita papildoma licencija, kurią būtų privaloma vykdyti arba su ja sutikti.

8. Licencija neturi būti specifinė produktui

Teisės, priskirtos programai, neturi priklausyti nuo to, ar ji yra programinio paketo (distributyvo) dalis. Jei programa yra atskirta nuo programinio paketo ir panaudota ar išplatinta sutinkant su programos licencijos sąlygomis, visos šalys, kurioms programa yra išplatinta, turi gauti tokias pačias teises, kaip ir tie, kurie gauna programą kartu su visu programiniu paketu.

9. Licencija neturi riboti kitos programinės įrangos

Licencija neturi riboti programinės įrangos, platinamos kartus su licencijuojamomis programomis. Pavyzdžiui, licencija neturi reikalauti, kad visa programinė įranga, platinama toje pačioje laikmenoje, privalėtų būti atvirojo kodo (angl. Open Source).

10. Licencija turi būti neutrali technologijų atžvilgiu

Nė viena licencijos sąlyga neturi priklausyti nuo individualios technologijos ar naudojamos sąsajos tipo.

Erikas Reimondas 2002 m. kovo pradžioje pakviestas asociacijos „Atviras kodas Lietuvai“ viešėjo Lietuvoje<ref name="ftn9">http://www.akl.lt/en/projects/?doc=policy-makers.html</ref>. Pranešime Seime jis aptarė programinės įrangos saugumo klausimus ir atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo vyriausybėse perspektyvas. Su juo bendravusiems jis įrodė, kad atvirojo kodo idėjos gali sukurti gyvybingą verslą.

Atvirasis kodas ir nuosavybiniai produktai

Nuosavybinių programų verslui artimesnis ne laisvųjų programų, bet atvirojo kodo licencijavimas. OSI palaikomomis atvirojo kodo licencijomis platinami produktai kombinuojami su nuosavybiniais. Pavyzdžiui, korporacija Microsoft yra parengusi dvi atvirojo kodo licencijas, pripažįstamas OSI<ref name="ftn10">http://www.microsoft.com/opensource/licenses.mspx</ref>, ir palaiko atvirojo kodo priedų prie jų kuriamų nuosavybinių programų kūrimą.

Kas nėra atvirojo kodo programa

Aptarsime tai, kas panašu į atvirojo kodo programą, bet nėra tokia programa. Kai kurie programinės įrangos gamintojai siekia populiarumo, pateikdami savo programas kaip atvirąjį kodą, nors jos nėra atvirojo kodo. Dažniausiai pasitaiko tokių pavyzdžių:

  • Sukompiliuota programa platinama nemokamai, tačiau jos pirminis tekstas (arba esminės pirminio teksto dalys) lieka gamintojo paslaptis.
  • Pirminis tekstas prieinamas, tačiau licencija draudžia jį bet kaip keisti ir platinti pakeistas versijas.
  • Pirminį tekstą galima keisti tik gavus papildomą gamintojo leidimą.
  • Licencija riboja teises prašyti atlygio už originalios ar pakeistos programos platinimą ir garantinį aptarnavimą.

Akivaizdu, jog tokios sąlygos neatitinka pateikto atvirojo kodo apibrėžimo.


Klausimai ir uždaviniai

  1. Ką reiškia terminas „atvirojo kodo programinė įranga“?
  2. Koks santykis tarp atvirojo kodo programų, laisvųjų programų ir nemokamai platinamų programų?
  3. Kam ir kodėl naudinga platinti programas atvirojo kodo licencijomis?

Programinės įrangos platinimo sąlygų klasifikacija

Kalbant apie nemokamai gaunamas programas, dažnai minimi skirtingi terminai, pavyzdžiui „atvirasis kodas“ (angl. Open Source), „laisvosios programos“ (angl. Free Software), „viešoji nuosavybė“ (angl. Public domain), Freeware, Shareware ir kitokie. Kaip atskirti, kada ir ką su šiomis programomis galima daryti, kurios iš jų laisvosios, o kurios tik nemokamos? Apžvelgsime keletą populiariausių kategorijų.

Laisvosios programinės įrangos platinimas

Laisvoji programinė įranga (angl. Free software) platinama su licencija, kuri leidžia kiekvienam naudoti programą nepriklausomai nuo naudojimo srities, kopijuoti ir platinti ją nepakeistą arba su pakeitimais, už dyką arba už pinigus. Iš principo tai reiškia, kad su programa pateikiamas ir pirminis tekstas. „Programa be pirminių tekstų – ne programa“ (If it's not source, it's not software). Laisvosios programos yra tos, kurios atitinka laisvosios programinės įrangos apibrėžimą, pateiktą anksčiau.

Atvirojo kodo programinės įrangos specifika

Dažniausiai terminas „atvirasis kodas“ (angl. Open Source) sutapatinamas su terminu „laisvosios programos“. Tačiau šis tapatinimas nėra teisingas. OSI<ref name="ftn11">http://www.opensource.org/</ref> patvirtino nemažai licencijų, kurios yra atvirojo kodo pagal OSI apibrėžimą, tačiau kai kurios iš jų turi apribojimų, dėl kurių jos nėra suderinamos su FSF patvirtintu laisvųjų programų apibrėžimu. Taigi visos laisvosios programos yra atvirojo kodo, bet ne visos atvirojo kodo programos yra laisvosios.

Viešosios nuosavybės programinė įranga

Viešosios nuosavybės (angl. Public domain) programinė įranga – tai programos, kurios atiduotos viešai nuosavybei, tokios programos nėra saugomos licencijomis. Nusistovėjusi autorių teisė neriboja jų kopijavimo. Jei programos pirminis tekstas yra viešoji nuosavybė, tai drąsiai galime teigti, kad tokia programa yra laisvoji, nes kiekvienas gali ja naudotis savo nuožiūra. Tačiau kiti autoriai, pasinaudoję tokiomis programomis, gali sukurti nuosavybines programas, taip pasisavinti svetimo darbo vaisius, nes nėra jokių taisyklių, draudžiančių modifikuotą viešosios nuosavybės programą ar jos dalį „uždaryti“ naudojant sutartis ar licencijas.

Programos, kurios privalo išlikti laisvos

Ne tik minėtos FSF licencijos leidžia kopijuoti programą ir iš jos sukurtas programas. Visos tokios licencijos apibendrintai vadinamos neribojamų kopijavimo teisių licencijomis (angl. Copyleft). Tai laisvosios programos, turinčios apribojimų, neleidžiančių jų paversti nuosavybinėmis. Jų platinimo sąlygos neleidžia platintojams pridėti kokių nors papildomų apribojimų. Kitaip sakant, kiekviena programos kopija ir modifikacija privalo būti platinama pagal identišką licenciją, kaip ir pirminė programa. Tai reiškia, kad kiekviena tokios programos kopija (net jei buvo modifikuojama), privalo likti laisva.

Nuosavybinės programos

Nuosavybinės programos (angl. Proprietary software) – tai nelaisvos programos. Paprastai tokias programas draudžiama platinti, naudoti keliose vietose, nuomoti ir t. t. Nuosavybinių programų pirminis tekstas dažniausiai neskelbiamas. Terminą „nuosavybinės programos“ dažniausiai vartojame norėdami apibrėžti programinę įrangą kaip visišką priešingybę laisvosioms programoms. Jeigu imtume du kraštutinumus „viskas uždrausta“ ir „viskas leista“, tai pamatytume, kad visos programos yra tarp šių kraštutinumų. Nuosavybinės programos arčiau „viskas uždrausta“, o laisvosios arčiau „viskas leista“ ribos.

Pirminio teksto paskelbimas nepadaro programos laisvąja, jeigu juo negalima pasinaudoti, kaip ir bet kuri viena laisvė nepadaro programos laisvąja, padaro tik truputį laisvesnę.

Iš dalies laisvos programos

Iš dalies laisvos programos (angl. Semi-free software) nėra laisvosios programos. Iš dalies laisvos programos – tai nuosavybinės programos, kurios yra laisvos tik tam tikromis aplinkybėmis. Populiariausias iš dalies laisvų programų pavyzdys – tai programos, kurios yra laisvos asmeniniam nekomerciniam naudojimui. Tai reiškia, kad, jei atitinkate šį kriterijų, galite naudotis visomis laisvėmis ir ateityje jos nebus apribotos, tačiau, jeigu pasikeis jūsų kategorija, pavyzdžiui, iš paprasto namų naudotojo tapsite verslininku, jūs prarasite galimybę naudotis šia programine įranga kaip laisvąja ir turėsite paklusti kitokios licencijos sąlygoms.

Nemokama programinė įranga

Nemokama programine įranga (angl. Freeware) paprastai vadinama nuosavybinė programinė įranga, kurią leidžiama nemokamai kopijuoti, bet neskelbiamas pirminis tekstas, draudžiama ją keisti, taisyti. Plačiai žinomi tokio tipo programų pavyzdžiai – naršyklė Netscape Navigator ir naršyklė Opera. Programos kūrėjai, išlikdami jos savininkais, gali užsidirbti pateikdami reklaminius pranešimus ar taikydami techninius apribojimus, kurie panaikinami tik sumokėjus nustatytą mokestį. Svarbu nepainioti Freeware su Free software.

Iš dalies nemokama programinė įranga

Iš dalies nemokama programinė įranga (angl. Shareware) – tai nuosavybinė mokama programinė įranga, kurią leidžiama nemokamai kopijuoti, dalintis su kitais vartotojais bei naudotis su apribojimais ir nurodytu atveju sumokėti nustatytą mokestį.

Dažnai vartotojai nesilaiko licencijos sąlygų ir naudoja programą nemokėdami, tačiau tai yra įstatymų pažeidimas, net jeigu programos savininkai ir nepersekioja pažeidėjų.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Sudarykite aprašytų ir kitų programų licencijų lentelę, nurodykite, ką kiekviena licencija leidžia ir ką apriboja.
  2. Raskite kuo daugiau skirtingų licencijų, pateikiamų su programomis.
  3. Pasirinkite vieną nuosavybinę ir vieną laisvąją licenciją. Aprašykite, kokie veiksmai pažeistų kiekvieną iš jų.

Laisvųjų ir atvirojo kodo programų judėjimai

Jau susipažinome su laisvųjų ir atvirojo kodo programų atsiradimu ir ideologija, dabar panagrinėsime FLOSS judėjimą globalaus pasaulio kontekste. Panagrinėsime, kaip laisvės siekis sukuria konkurencingą programinę įrangą, kaip viešas neatlygintinas darbas padeda sukurti pelningas įmones. Kodėl FLOSS judėjimą palaiko stambios korporacijos, mažos ir vidutinės įmonės, visuomeninės organizacijos, politikai ir vyriausybės.

Kodėl žmonės pritaria laisvųjų programų judėjimui

Kūrėjas (žmogus, žmonių grupė ar įmonė) dovanoja savo kūrinį ar indėlį (programavimo, organizavimo, rinkodaros) bendruomenei, kad visi galėtų naudotis kūrėjo veiklos rezultatais, nesvarbu, kokiu tikslu – asmeniniu ar susijusiu su organizacija, nesiekiant ar siekiant pelno arba dar kitokiu.

Kokie jausmai užvaldo žmogų, kai jis neatlygintinai gauna jam reikalingą programinę įrangą. Tikėtiniausia – dėkingumas.

Jokia programinė įranga nėra ideali, kaip juokauja programuotojai: „kiekviena programoje surasta klaida yra prieš paskutinė“. Koks jausmas apima naudotoją, kai dirbant programoje įvyksta klaida ir programa „lūžta“, „stringa“ ar panašiai. Tikriausiai tai susierzinimas, pyktis, įniršis. Kai pyktis praeina ir naudotojas kompiuterio ekrane pamato prašymą pranešti apie klaidą ir taip prisidėti prie laisvosios programinės įrangos tobulinimo, dauguma naudotojų tai padaro prisimindami dėkingumą programos kūrėjams ir tikėdamiesi ateityje naudotis tobulesne programa.

Ar tai galioja nuosavybinės programinės įrangos atveju? Jeigu naudotojas brangiai (kai reikia mokėti, visada atrodo brangu) sumokėjo už programinę įrangą ir bedirbant programoje įvyksta klaida, programa „lūžta“, „stringa“ ar panašiai, ką jaučia naudotojas? Tikriausiai tai susierzinimas, pyktis, įniršis. Kai pyktis praeina ir naudotojas kompiuterio ekrane pamato prašymą pranešti apie klaidą, ką tada jaučia naudotojas? Apmaudą, kad brangiai pirkta programa netobula, ir tai, kad gamintojas prašo jo (naudotojo) nemokamai prisidėti prie programos tobulinimo tam, kad gamintojas galėtų dar daugiau uždirbti parduodamas programos atnaujinimą.

Kai kažkas sumoka už programinę įrangą, jie paprastai nenori taisyti klaidų veltui.
Apache projektas

Kodėl žmonės dovanoja savo žinias ir laiką

Žmogaus prigimtis yra duoti, o ne imti, duodamas (kurdamas) žmogus jaučiasi gerai, jaučiasi reikalingas, jaučiasi bendruomenės dalimi. Tačiau aukodamas savo žinias ir laiką žmogus gali pasiekti ir pragmatiškų rezultatų. Dalyvavimas viešame projekte – gera terpė mokytis, įgyti patirties, susipažinti su kitais programuotojais. Įrodyti savo kvalifikaciją – tai geras būdas išgarsėti ir didelė tikimybė gauti gerai apmokamą darbą.

Kodėl verslo įmonės dovanoja programas

Pagrindinis stimulas, skatinantis verslo įmones dovanoti bendruomenei savo sukurtas arba pagal užsakymą sukurtas ir apmokėtas programas, – tai darbo sąnaudų taupymas, kartu išlaidų mažinimas. Tarkime įmonė A prekes ar paslaugas parduoda vietinėje rinkoje ir efektyvesniam jos darbui reikia specifinės programinės įrangos. Jeigu tokia programa jau sukurta ir parduodama, galima ją nusipirkti. Bet jeigu esanti rinkoje programa per brangi arba tinkamos nėra, reikia užsakyti jos sukūrimą. Susikūrusi sau specifinę programinę įrangą įmonė A gali jos niekam nerodyti, laikui bėgant užsakinėti pataisymus, patobulinimus ir praplėtimus. Bet yra didelė tikimybė, kad kitoje vietinėje rinkoje veikianti panašaus profilio įmonė B darys tą patį. Abi įmonės užsakys tą patį darbą ir jį apmokės. O jeigu tokių įmonių yra ne dvi, bet dvidešimt, o gal du šimtai, tai visos įmonės patirs išlaidų kurdamos labai panašias programas. Bet jeigu viena iš įmonių savo užsakytą programą padovanos bendruomenei, tai tikėtina, kad kitos įmonės nebekurs programų lygiagrečiai, bet ims naudotis laisvąja programa. Atsiradus daugiau naudotojų efektyviai surandamos klaidos ir (kaip minėjome anksčiau) naudotojai noriai apie jas praneša. Kuo daugiau naudotojų, tuo daugiau gerų idėjų, kaip programą patobulinti, praplėsti funkcionalumą. Bet nuostabiausia yra tai, kad dauguma įmonių, naudojančių laisvąsias programas, sutinka apmokėti klaidų taisymo ar programos tobulinimo išlaidas. Taip visos įmonės taupo pinigus ir sukuria kokybišką konkurencingą rinkoje laisvąją programinę įrangą.

Kompiuterių gamintojų interesas

Vis didesnę vartotojų išlaidų kompiuteriams dalį sudaro programinė įranga. Dėl to kompiuterių gamintojai praranda dalį pajamų. Pigiau yra sukurti ir padovanoti vartotojams programą, negu parduoti tik kompiuterius ir versti vartotojus įsigyti svetimą brangią programinę įrangą.

Panagrinėkime IBM ir GNU/Linux atvejį. IBM įkurta Niujorke 1911 m. birželio 15 d. kaip Computing – Tabulating – Recording Co. (C-T-R), kurią sudarė Amerikos Computing Scale Co. ir Niujorko International Time Recording Co. 1924 m. C-T-R pasivadino International Business Machines.

1991 m. Suomijos Helsinkio universiteto studentas Linus Torvalds parašė džiugų laišką į comp.os.minix naujienų grupę pranešdamas apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“. Ši data ir šis laiškas oficialiai laikomas Linux gimtadieniu.

LinuxUnix šeimos operacinės sistemos branduolys.

Dažnai Linux vadinamas ne branduolys, o visas operacinė sistemos ir vartotojų programų komplektas. Sistemą sudaro Linux branduolys, programinė įranga iš GNU projekto bei kitos atvirosios programos ir pagalbiniai įrankiai. Todėl daugelis specialistų teigia, kad operacinę sistemą tiksliau būtų vadinti GNU/Linux.

IBM yra lyderė serverių (darbo stočių) rinkoje. Serverių darbas priklauso ne tik nuo aparatinės, bet ir nuo stabilaus programinės įrangos darbo, todėl aparatinės įrangos gamintojams reikalinga stabili patikima operacinė sistema. Kadangi IBM nepavyko sukurti savo populiarios operacinės sistemos, tai parduodama serverius IBM buvo priversta parduoti ir monopoliste tapusios Microsoft operacinę sistemą. Tačiau rinkoje populiarėjant GNU/Linux operacinei sistemai, IBM pamatė galimybę padidinti savo pardavimus ir įgyti konkurencinį pranašumą parduodama savo serverius, parengtus darbui su GNU/Linux operacine sistema. Dabar nesigilinsime į konkuruojančių operacinių sistemų privalumus ir trūkumus, tik priminsime, kad GNU/Linux operacinė sistema yra laisvoji ir ją įsidiegti galima nemokamai. Taip, naudotojo požiūriu, IBM serveriai tarsi tampa pigesni ir patrauklesni. Tam, kad serveriai būtų parengti patikimam darbui su GNU/Linux operacine sistema, reikėjo pradėti bendradarbiauti su FLOSS bendruomene ir ypač su Linux branduolio projekto programuotojais. Iš šio bendradarbiavimo abi pusės gavo naudos, IBM – finansinės (padaugėjo pardavimų) ir susijusios su rinkodara (bendruomenės palankumas), FLOSS bendruomenė – moralinės (rimtas pripažinimas), metodinės (bendradarbiavimas su IBM specialistais), materialinės (parama FLOSS projektams, nuosavybinių patentų ir programinių sprendimų išlaisvinimas ir galimybė naudoti FLOSS programose). Plačiau įmonių dalyvavimą laisvųjų programų judėjime aptarsime nagrinėdami naujus verslo modelius.

Atvirųjų programų kūrimą remia filantropai

Informacinės technologijos galėtų sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių sluoksnių ir regionų. Internetas apraizgė visą pasaulį. Nebereikia gyventi turtingame didmiestyje norint teikti paslaugas to didmiesčio įmonėms ir gyventojams. Pajamos nesuteikia išskirtinės padėties interneto diskusijų forume. Atrodytų, kiekvienas pasaulio pilietis galėtų pasinaudoti pasaulio informaciniu lobynu bei pasiūlyti kompiuteriu atliekamas paslaugas.

Tačiau taip neįvyko. Atsiranda vis pigesnių ir galingesnių kompiuterių, tačiau nusavybinių programų pardavėjai, iškovoję padėtį rinkoje, vis brangiau pardavinėja vis sudėtingesnes programas.

Pigiai parduodami naudoti, bet vis dar gerai veikiantys kompiuteriai, kurie neseniai buvo labai brangūs. Mažesnes pajamas turintys asmenys jų gali įsigyti už prieinamą kainą. Pilni tokių kompiuterių konteineriai keliauja iš turtingesniųjų šalių į tas, kurių piliečių pajamos mažesnės. Pavyzdžiui, iš Vokietijos į Lietuvą. Tačiau tokių kompiuterių naudotojai dažniausiai neįpirktų modernios programinės įrangos.

Atviroji programinė įranga yra prieinama kiekvienam. Kiekvienas vartotojas, pigiai nusipirkęs ar gavęs dovanų kompiuterį, gali nemokamai atsisiųsti iš interneto serverių jam reikalingą laisvąją atvirojo kodo programinę įrangą. Žymus filantropas Markas Šatlvortas (Mark Shuttleworth, g. 1973) (4.1 pav.) padarė dar daugiau. Jo finansuojamoje firmoje Canonical galima užsakyti ir paštu nemokamai gauti Ubuntu distributyvo CD.

Pats Markas Šatlvortas teigia, kad daugiau nei 20 mln. Lt investavęs į Ubuntu Linux kuriančią įmonę Canonical tikisi komercinės sėkmės, tai yra, kad nemokamai platinamo Ubuntu Linux kūrimas turėtų būti išlaikomas parduodant susijusias paslaugas.

Net jei Ubuntu kūrimo finansavimas yra verslas, o ne filantropija, tai yra socialiai atsakingas verslas, kurio šalutinis efektas identiškas filantropinės veiklos efektui.

Pagrindinis Ubuntu tikslas – teikti atvirąsias programas, reikalingas kasdieninei žmonių veiklai. Anksčiau vyravo požiūris, kad daugelis Linux operacinių sistemų skirtos tik sistemų administratoriams, programuotojams ar kitiems patyrusiems kompiuterių naudotojams, tačiau tai jau yra pasikeitę. Ubuntu yra pritaikyta paprastiems kompiuterio naudotojams, kuriems kompiuteris reikalingas naršyti internete, klausytis muzikai, žiūrėti filmams, mokytis ir pan.

[[Image:]]
4.1 pav. Markas Šatlvortas,Ubuntu kuriančios bendrovės Canonical steigėjas
The vision of Ubuntu and Canonical is a symbiotic one. We believe that Linux has grown to the point where it is possible to build the platform at a low enough cost to make it sustainable purely though services around it, rather than through licensing the platform. In other words, we think that support, training, online services, and professional engineering for people who want to adapt Ubuntu commercially will earn enough money to pay for Ubuntu itself.

That means that we can fundamentally change the business model of the OS industry. Of course, it till take time to prove that we can achieve this, but we have a superb team and now that Ubuntu is well established we see increasing demand for services from Canonical, which is positive<ref name="ftn12">http://www.markshuttleworth.com/archives/148</ref>.

Atvirųjų programų kūrimą remia vyriausybės

Tam yra nemažai priežasčių, kai kurias išnagrinėsime.

Monopolizmas. Dauguma šalių rūpinasi savo naudotojais ir siekia apriboti monopolijų įsigalėjimą, tačiau sukurti konkurentus esamoms programinės įrangos monopolijoms nei politikai, nei vyriausybės neturi efektyvių priemonių. Laisvųjų programų judėjimas tampa rimtu konkurentu praktiškai visoms programinės įrangos monopolijoms, o šalių vyriausybės gali prisidėti prie laisvosios programinės įrangos lokalizavimo (vertimo į nacionalines kalbas), populiarinimo ir naudotojų mokymo, taip sustiprindamos konkurenciją ir gindamos vartotojus.

Importo, eksporto balansas. Šalys, kurios neturi stambių nuo­savybinės programinės įrangos gamintojų, reikiamą programinę įrangą importuoja, pinigų srautas eina į užsienį. Jeigu šalis importuoja aukštąsias technologijas, tai norėdama išlaikyti pinigų srautų balansą turi eksportuoti žaliavas arba pigesnės darbo jėgos kuriamus gaminius. Kas pasikeistų, jeigu vyriausybė ir politikai rūpintųsi platesniu laisvųjų programų naudojimu? Laisvųjų pro­gramų nereikia pirkti, taigi ir naudojant sukurtas užsienyje programas nesukuriamas iš šalies išeinantis pinigų srautas ir page­rinamas šalies užsienio prekybos balansas.

Vietinių specialistų kompetencija. Kai naudojama nuosavybinė programinė įranga, tai vietinėje rinkoje ugdomi programinės įrangos pardavėjai, diegėjai ir prižiūrėtojai, nes programos pirminiai tekstai įslaptinti ir klaidų taisymu ar programų tobulinimu gali užsiimti tik gamintojo programuotojai. Naudojantis laisvąja programine įranga, taip pat reikalingi diegėjai, prižiūrėtojai, bet papildomai atsiranda galimybė vietiniams programuotojams dalyvauti taisant, tobulinant programas ir taip įgyti kompetencijų ne tik naudotis aukštosiomis technologijomis, bet ir jas kurti.

Vietinės ekonomikos augimo skatinimas. Jeigu įmonės naudoja laisvąją programinę įrangą, jos sutaupo lėšų, būtinų nuo­sa­vybinei programinei įrangai pirkti, todėl gali skirti daugiau lėšų IT ūkiui prižiūrėti, specifinėms programoms kurti, darbuotojams tobulinti. Visas minėtas paslaugas teikia vietinės įmonės ir tam išleisti pinigai spartina vietinės ekonomikos augimą ir aukštųjų technologijų plėtrą.

Švietimo sistema. Apie laisvųjų programų naudojimą švietimo sistemoje plačiau rašysime kitame skyriuje, čia norėtume akcentuoti etinį moralinį jaunimo ugdymo aspektą. Laisvoji programinė įranga kuriama bendruomenei ir su bendruomenės pagalba, taigi mokydami jaunimą informatikos, remdamiesi laisvosiomis programomis, mes kartu mokysime pilietiškumo, bendruomeninių vertybių, bendravimo ir savitarpio pagalbos principų. Mokydami informatikos, remdamiesi nuosavybinėmis programomis, mes diegiame atskirtį (negalima nusipirktos programos niekam duoti), nedraugiškumą (jeigu padėjai draugui nukopijuodamas savo nuosavybinę programą – tapai piratu) ir atliekame programų gamintojo rinkodaros skyriaus darbą – pratiname jaunimą naudotis konkrečia vieno gamintojo nuosavybine programa, nes visų alternatyvų išmokyti nėra laiko.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Išvardinkite, kas ir kodėl palaiko laisvųjų atvirojo kodo programų kūrimą.
  2. Sukurkite licenciją studentų kuriamai programinei įrangai. Bendroje diskusijoje apginkite jos nuostatas.
  3. Kas suinteresuotas, kad laisvosios atvirojo kodo programos nebūtų naudojamos?

Atvirieji formatai ir standartai

Šiame skyriuje susipažinsime su sąvokomis: standartas, formatas, atvirasis standartas, atvirasis formatas, nuosavybinis formatas, sąveikumas. Išsiaiškinsime atvirųjų standartų ir formatų reikšmę informacinių technologijų plėtrai, programinės įrangos suderinamumui. Įvertinsime standartų reikšmę konkurencijai ir jų sąsają su vartotojo teisėmis.

„Informacija turi būti prieinama visiems, neatsižvelgiant į tai, kokią programinę įrangą žmogus naudoja. Jis neturi būti priverstas įsigyti nuosavybinę programinę įrangą, kad galėtų laisvai prieiti prie viešos informacijos“.

Erkki Liikanen, Europos Komisijos narys, atsakingas už informacinę visuomenę

Standartų reikšmė

Standartas – sutarimu parengtas ir pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.

Atvirasis elektroninio dokumento standartas – dokumento formatas, kuris pagal Europos sąveikumo sistemą, skirtą teikti elektroninės valdžios paslaugas (angl. European Interoperability Framework for pan-European eGovernment services – EIF), privalo atitikti šiuos kriterijus:

  • atvirasis standartas turi būti priimtas bei prižiūrimas nepriklausomos pelno nesiekiančios organizacijos ir jo tolesnį vystymą gali viešai veikti visos suinteresuotos šalys;
  • atvirasis standartas yra publikuotas, jo techninių specifikacijų dokumentai prieinami nemokamai arba už nominalų mokestį. Juos turi būti galima laisvai atkurti, platinti ir naudoti nemokamai;
  • intelektinės nuosavybės objektai (pavyzdžiui, patentai), panaudoti standarto techninėje specifikacijoje ir esantys sudėtinėmis standarto dalimis, turi būti laisvai prieinami.

Atvirasis dokumento formatas – tai viešai paskelbta elektroninio dokumento techninė specifikacija, naudojama ar reali­zuojama netaikant teisinių apribojimų.

Uždarasis dokumento formatas – dažniausiai vieno gamintojo arba uždaros gamintojų grupės naudojamas ir kontroliuojamas elektroninio dokumento formatas, kurio specifikacija nėra paskelbta viešai arba kuriuo negalima laisvai pasinaudoti dėl patentinių kliūčių.

Sąveikumas (angl. interoperability) – programinės įrangos gebėjimas keistis duomenimis su kitomis programomis. Taip užtikrinamas programų funkcinis suderinamumas. Pagal EIF skiriami šie sąveikumo lygmenys: organizacinis, technologinis ir semantinis.

Technologinio neutralumo principas – tai principas, kai nėra skatinamos ar diskriminuojamos konkrečios technologijos ir jos yra vertinamos vadovaujantis funkcionalumo, saugumo, patikimumo bei naudingumo kriterijais.

Atvirieji standartai Europos Sąjungoje

Europos Komisijos narys, atsakingas už informacinę visuomenę, Erkki Liikanen simpoziumo „Geriausios el. administravimo praktikos“ įžanginėje kalboje pažymėjo, kad „kalbėdami apie elektroninę administraciją, turime kalbėti ir apie standartus. Viešosios administracijos turi būti prieinamos piliečiui nepriklausomai nuo to, kokią programinę įrangą jis naudoja“. Standartas – tai bendras susitarimas dėl kažko, nustatant normas, taisykles ir reikalavimus. Dokumentų formatai taip pat yra standartas. Pagal tai, kas ir kaip gali susitarti ir kaip tie susitarimai bus skelbiami bei pagal jų veikimo principus standartai gali būti skirstomi į atviruosius (laisvuosius) ir uždaruosius (nuosavybinius). Standartas vadinamas atviruoju tuomet, kai jį bet kas gali laisvai naudoti, pasižiūrėti jo aprašą bei reikšti pasiūlymus dėl jo tobulinimo. Taigi – atvirieji standartai yra daugiau nei normų ir taisyklių rinkinys. Pagrindiniai atvirųjų standartų principai ir taikymo pasekmės, pasak laisvosios programinės įrangos guru Bruce Perens, yra:


  1. Prieinamumas. Atvirieji standartai yra laisvai prieinami visiems ir perskaityti, ir įgyvendinti.
  1. Padidina galutinio vartotojo pasirinkimo laisvę. Atvirieji standartai sukuria sąžiningą, konkuruojančią rinką standartui realizuoti. Jie nesusieja vartotojo su konkrečiu tiekėju ar tiekėjų grupe.
  1. Nemokami. Atvirąjį standartą galima laisvai realizuoti visiems, už tai negali būti imamas mokestis. Mokestis gali būti imamas tik už paslaugas, pavyzdžiui, už atitikties standartams sertifikavimą.
  1. Jokios diskriminacijos. Atvirieji standartai ir organizacijos, kurios juos administruoja, negali teikti pirmenybės vienam standarto realizuotojui prieš kitą dėl jokių kitų priežasčių, išskyrus techninę pateiktos realizacijos atitiktį standartui. Turi būti sudaryta galimybė patikrinti standartų atitiktį (pavyzdžiui, interneto standartų organizacijos W3C tarnybinėje stotyje validator.w3.org bet kas nemokamai gali patikrinti bet kokio HTML dokumento standartų atitiktį).

XX a. pabaigoje tapo įprasta keistis *.doc formatų dokumentais. Tai buvo uždarų vieno programinės įrangos gamintojo sukurtų ir tik jam prieinamų (oficialiai nepaskelbtų) formatų grupė. Kai kurie vartotojai tai vadina „faktiniu standartu“, nors tai nėra standartas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma programos skirtingos versijos *.doc pavadina skirtingų formatų failus, o standartai suvienodina formatus. Be to, nepaskelbtas formatas nėra standartas.

Net ir oficialūs valstybinių ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų (pavyzdžiui, savivaldybių) dokumentai dažnai pateikiami tik vienu uždaru (nuosavybiniu) formatu. Kiti programinės įrangos kūrėjai negali sukurti programinės įrangos, suderinamos su juo, arba tokios programinės įrangos kūrimas reikalauja papildomų sąnaudų. Taip visos Lietuvos įmonės ir piliečiai tampa priklausomi nuo vieno programinės įrangos tiekėjo. Siekiant užtikrinti laisvą priėjimą prie viešosios informacijos, būtina duomenų mainams naudoti atviruosius standartus (formatus).

Atvirosios technologijos (atvirieji protokolai ir formatai) išpopuliarėjo kaip atsvara atskirų įmonių kuriamiems uždariesiems protokolams ir formatams, kurie dažnai buvo naudojami kaip rinkos monopolizavimo priemonė. Atvirieji standartai dažniausiai yra aprašomi visuomeninių organizacijų ir yra laisvi visiems naudoti. Pavyzdžiui, internetas yra pagrįstas atviraisiais standartais (TCP/IP, POP3, SMTP, IMAP, HTTP, FTP, IRC, HTML, CSS ir kt.). Dėl to, kad yra atvirieji standartai, bet koks gamintojas gali sukurti kokybiškas interneto programas, kurios aktyviai konkuruoja tarpusavyje, dėl to krenta programų kaina. Tai pirmasis privalumas vartotojui. Be to, skirtingų gamintojų sistemų vartotojai gali patogiai susijungti tarpusavyje. Tai skatina rinkos augimą ir galiausiai išlošia ir vartotojai, ir sistemų kūrėjai.

Europos Komisijos inicijuotos Laisvosios programinės įrangos (Libre software) darbo grupės paskelbtoje struktūrinėje studijoje „Laisvoji programinė įranga. Atvirasis kodas: informacinės visuomenės galimybės Europai“ rekomenduojama naudoti atviruosius standartus: „Ateityje tinkluose bus svarbu turėti atviruosius duomenų formatus, skirtus elektroniniam verslui ir duomenų mainams tarp skirtingų paslaugų internete. Šie programų protokolai turi išlikti atviri, su pavyzdinėmis atvirojo kodo realizacijomis, kad kiekviena organizacija ar asmuo galėtų naudoti ir prisitaikyti savo reikmėms. Kitu atveju kiekvienas, norintis naudotis tomis paslaugomis, turės pirkti komercinę programinę įrangą tos firmos, kuri nustato standartą. Kadangi šios paslaugos vis labiau tampa kasdienės veiklos dalimi, labai svarbu, kad normalios veiklos nekontroliuotų joks programinės įrangos tiekėjas“.

Vartotojų organizacijos remia atvirųjų standartų diegimą. Pavyzdžiui, Prancūzijos Atvirojo kodo naudotojų asociacija AFUL palaiko privalomą atvirųjų standartų naudojimą (ne tik rekomenduojamą). Ji yra už lygias galimybes tiek komercinei, tiek laisvajai programinei įrangai, jei visada (ir privalomai) yra išlaikomi atvirieji komunikacijos formatai („nesvarbu, kad kurie nors valstybinių įstaigų informacinių technologijų vadovai perka nuosavybinį bei vyraujantį biuro programų rinkinį, jei tik jis yra sertifikuotas kokios nors įstaigos, aukštesnės nei įrangos platintojas, ir užtikrina, kad dokumentai visiškai atitinka nenuosavybinius standartus“).

Europos Komisijos organizuotame simpoziume, skirtame atvirojo kodo programinei įrangai viešojo administravimo srityje, kalbėta apie atvirųjų standartų sistemas, jų teikiamus privalumus – nepriklausomumą, saugumą, kainų ir pokyčių kontrolę (nebus galimybės vienam gamintojui tapti monopolistu ir iškelti savo produkto kainą, nes visi gamintojai turės vienodas galimybes pagaminti visiškai suderinamą bei standartus atitinkantį produktą).

Yra įsikūrusi ne viena standartizacijos organizacija (ISO, IETF, W3C, OMG, Open Group ir kt.), kuri kuria ir prižiūri atviruosius ir jau paplitusius standartus.

Egzistuoja ir Laisvųjų standartų grupė (angl. The Free standards Group). Tai nepriklausoma, pelno nesiekianti organizacija, kuri kurdama, pritaikydama ir remdama standartus skatina naudoti bei pripažinti atvirąsias technologijas. Keletas aktyvių ir svarbių jos projektų: Linux Standard Base<ref name="ftn13">http://www.linuxfoundation.org/en/LSB</ref>, OpenPrinting<ref name="ftn14">http://www.linuxfoundation.org/en/OpenPrinting</ref>, Atviroji internacionalizacijos iniciatyva OpenI18n (angl. The Free standards Group Open Internationalisation Initiative)<ref name="ftn15">http://www.openi18n.org/</ref> (5.1 pav.). Laisvųjų standartų grupę remia programų kūrėjų bendruomenės ir tokie IT pramonės lyderiai kaip Caldera, Compaq, Conectiva, Debian, Dell, Hewlett Packard, Hitachi, IBM, Miracle Linux, The Open Group, Oracle, Red Hat, Sun, SuSE, TurboLinux, VA Software.

Atvirojo dokumento formato kūrimas

Numatyti atvirojo dokumento formato kūrimo etapai:

  1. Nustatomi atvirojo dokumentų formato reikalavimai. Glaudžiai bendradarbiaujama su ūkio subjektais, administracijos (elektroninės vyriausybės) ekspertais ir besidominčiais piliečiais.
  1. Inicijuojami politiniai procesai nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Siekiama pakviesti visus svarbius biuro produktų platintojus pateikti savo pasiūlymus dėl atvirojo dokumentų formato.
  1. Biuro paketų platintojai parengia pasiūlymus dėl atvirojo dokumentų formato.
  1. Pagal 1-ame etape suformuotus reikalavimus įvertinami įteikti formatų pasiūlymai. Tinkamiausias formatas siūlomas padaryti standartu.

Europos šalių Vyriausybėse yra nemažai iniciatyvų, siekiant įteisinti atvirųjų standartų naudojimą, nes esant tokiai informacinių sistemų rinkos koncentracijai, norint pakeisti padėtį būtinas politinis įsikišimas.

Prancūzijoje įkurta agentūra, pateikiamos rekomendacijos, skatinančios naudoti atviruosius standartus keičiantis duomenimis viešajame sektoriuje. Prancūzijos Ministras Pirmininkas Lionel Jospin yra išleidęs komunikatą dėl administracijų informacinių sistemų suderinamumo. Jame pažymima, kad visiems, kurie naudojasi administracijų elektroninėmis paslaugomis – tiek gyven­tojams, tiek įmonėms – būtina užtikrinti patogų priėjimą prie tų paslaugų. Siekiant tai įgyvendinti būtina naudoti duomenų mainų standartus (pavyzdžiui, XML).

Ispanijos, Italijos valdžios institucijose pateikti įstatymo projektai, pabrėžiantys atvirųjų standartų naudojimo viešajame sektoriuje svarbą. Veiksmų plane Elektroninė Europa 2005 taip pat rašoma, kad siekiant įgyvendinti el. vyriausybę yra svarbūs atvirieji standartai – kaip priemonė suderinamumui pasiekti bei atvirojo kodo programinės įrangos naudojimui skatinti.

Atvirieji standartai Lietuvoje

Lietuvos parengtoje el. valdžios koncepcijoje taip pat rašoma, jog lengvą prieinamumą prie el. valdžios teikiamos informacijos ir paslaugų užtikrins tai, kad sąsajai su vartotoju bus naudojamos paplitusios atvirosios technologijos, t. y. tokie duomenų apsikeitimo formatai ir protokolai, kurie yra išsamiai aprašyti ir laisvai nemokamai prieinami. Paradoksalu, bet ši koncepcija visuomenei pateikta uždaruoju formatu.

Taigi vartotojų vaidmuo šiame procese yra labai svarbus. Jie turi ginti savo teises ir reikalauti, kad būtų sudarytos lygios galimybės naudoti įvairią programinę įrangą, ir ypač nemokamą.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kas yra standartas?
  2. Kodėl atvirieji standartai naudingi gamintojams?
  3. Kodėl atvirieji standartai naudingi vartotojams?
  4. Kokie standartai vadinami atviraisiais?

II dalis. Nuo programų iki meno kūrinių

Programa yra autorių teisės objektas, kurį rašė (kūrė) ir tobulina pavieniai programuotojai arba jų kolektyvai. Ne visada programoms tinka autorių teisių normos, per šimtmečius nustatytos meno kūriniams.

Apžvelgsime, kokių motyvų skatinami kompiuterių programų autoriai sukūrė laisvąsias atvirojo kodo licencijas, kuo jos skiriasi nuo nuosavybinių licencijų ir kokios yra licencijų rūšys. Taip pat apžvelgsime licencijų pasirinkimo kuriant autorinius darbus pasekmes.

Viešojo naudojimo ir nuosavybiniai kūriniai

Detaliau susipažinsime su viešojo naudojimo režimu, kai naudotis kūriniu nėra jokių apribojimų, ir nuosavybiniu režimu, kai kūrinio kopijavimą ir naudojimą reguliuoja jo savininkas. Išsiaiškinsime, kodėl ieškantiems nuosavybinių licencijų alternatyvų nepakanka viešojo naudojimo režimo.

Kai autorių teisių negynė įstatymai

Prieš aptariant programinės įrangos platinimo sąlygas verta prisiminti istorinį kontekstą: kokias teises turėjo autoriai ir kaip formavosi įvairūs autorinių darbų platinimo režimai. Senoviniai autoriniai darbai, perduodami iš kartos į kartą, vadinami tautosaka. Jos platinimo sąlygos buvo „viešasis naudojimas“. Autorius ilgesnį laiką neišsaugodavo jokių teisių į kūrinį. Kūriniai būdavo tik perpasakojami, bet nei įrašomi, nei užrašomi. Klausytojas pirmą kartą girdėdamas kūrinį galėjo nežinoti, ar tai atlikėjo kūrinys, ar atlikėjas jį išgirdo, pavyzdžiui, kitame kaime. Kūrinys nebuvo prekė. Daugelis kūrinių būdavo „naudojami“ savo reikmėms: dainos ir šokiai draugų būryje, dainos ir pasakos motinoms raminant ir ugdant savo vaikus. Tik atlikėjo darbas galėjo būti parduodamas. Pavyzdžiui, samdant vestuvių muzikantus. Vienintelė išskirtinė autoriaus teisė buvo pirmam atlikti savo kūrinį. Viešojo naudojimo režimas buvo visuotinai priimtina nerašyta norma.

Falsifikavimo pavojai

Vaizduojamojo ar taikomojo meno kūriniai leidžia sudėtingesnius visuomenės susitarimus, nes jie gali būti parduodami ir yra įmanoma nustatyti jų autorystę. Pirkėjas ar užsakovas, nusipirkęs daiktą, tapdavo to daikto savininku. Tačiau ir pirkėjui, ir pardavėjui gali kilti pagunda falsifikuoti kūrinio autorystę. Ir visuomenė, ir pripažinti autoriai norėtų apsisaugoti nuo dviejų pavojų: žinomesnio autoriaus nurodymo siekiant padidinti kūrinio vertę ir kito autoriaus darbo prisiėmimo klaidingai nurodant savo autorystę. Abu atvejai prieštarauja nerašytoms nusistovėjusioms visuomenės normoms. Jie yra amoralūs, nes tai apgavystė.

Atsiradus spaudai, daugėjant raštingų asmenų atsirado ir spausdintų kūrinių rinka. Įmanoma nustatyti kiekvieno kūrinio autorių. Taip pat įmanoma nukopijuoti kūrinį išsaugant vertę. Savo teises į kūrinį ėmė reikšti ir leidėjai. JAV, kartu ir kitose išsivysčiusiose šalyse, autoriui suteikiama vis daugiau teisių, vis labiau ribojamos kūrinio vartotojo teisės. Vartotojas nebegali jaustis įsigijęs kūrinį. Jam tik suteikiama teisė naudotis kūriniu įstatymų nurodytomis sąlygomis. Atsirandant vis pigesnėms kopijavimo galimybėms leidėjai yra suinteresuoti, kad nebūtų leidžiama kopijuoti kūrinį. Ribojamas ir kūrinio atlikimas ar eksponavimas.

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos

Siekiant suvienodinti skirtingose šalyse galiojančią tvarką 1886-09-09 pasirašyta Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos<ref name="ftn16">http://en.wikipedia.org/wiki/Berne_Convention_on_Copyright</ref>. Dažnai ji vadinama trumpai: Berno konvencija. Su­kurta autorių teisių ir gretutinių teisių sistema padeda ypač daug užsi­dirbti tarptautiniu mastu populiarių autorinių darbų autoriams bei leidėjams. Sistemai reikia brangaus administravimo, todėl ja suin­teresuotos šiuo administravimu užsiimančios organizacijos. Lie­tuva Berno konvenciją pasirašė 1994 m., o ją ratifikavo 1996 m.<ref name="ftn17">http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=19846</ref>

Vartotojų poreikiai paprastai neperžengia leidžiamų ribų, tačiau nemažai vartotojų nesilaiko draudimo daryti patikusio filmo ar dainos kopijas ir dalinti jas draugams. Nors kopijavimas ir platinimas nekomerciniais tikslais ir nėra leidžiamas, paprastai už jį nėra persekiojama. Vartotojų organizacijos nesipriešina šiai sistemai, nors daugelis vartotojų parodo savo požiūrį pažeisdami ją.

Tokia tvarka paplito ne iš karto. SSRS ilgai nepasirašė Berno konvencijos, nes ir autoriui, ir vartotojui, ir valstybei buvo patogu, kad, kai autoriui sumokama už kūrinį, jis tampa visuomenės nuosavybe. Nebuvo rinkos, visi leidėjai veikė valstybės vardu, todėl sistema veikė efektyviai. Viešojo naudojimo režimas leidžia bet kokį asmeninį ir komercinį naudojimą bet kurioje valstybėje. Todėl sovietinių autorių kūrinius galėjo nemokamai leisti ir kitų šalių leidyklos. Berno konvenciją SSRS pasirašė, kai buvo įvertinta, kad jos pasirašymas atneš papildomų pajamų platinant savo kūrinius užsienyje. JAV anksčiau buvo saugomos platesnės autorių teisės tik tų darbų, kurie buvo pažymėti ženklu ©.

Berno konvencijoje nustatyti tipiniai autorinio kūrinio naudojimo apribojimai. Autorius turi teisę platinti kūrinį kartu su licencija, nustatančia kitas sąlygas. Tokiu atveju vartotojai privalo laikytis licencijos. Licencija tampa įstatymu, reglamentuojančiu, kaip elgtis su konkrečiu kūriniu.

Praėjus nustatytam laiko tarpui po autoriaus mirties kūrinys tampa viešąja nuosavybe. Autorius turi teisę savo kūrinį iš karto paskelbti viešąja nuosavybe. Kai kurios bibliotekos tokius kūrinius platina internete<ref name="ftn18">http://googleblog.blogspot.com/2005/11/preserving-public-domain-books.html</ref>. Šalia kūrinio elektroninės versijos gali būti nuoroda į knygos ar įrašo kopijos užsakymą. Tokia schema taikoma ir viešosios nuosavybės, ir nuosavybiniams kūriniams<ref name="ftn19">http://www.ulib.org/ULIBAboutUs.htm</ref>.

Programinės įrangos teisiniai autoriniai aspektai

Teisiniu požiūriu meno kūriniai neturi didelės naudojimo būdų įvairovės, todėl Berno konvencijoje gan išsamiai reglamentuojamas jų naudojimas. Programinė įranga yra autorinis darbas, kurio veiksmus reglamentuoja tie patys teisės aktai, tačiau programos naudojimo galimybės daug įvairesnės. Meno kūriniams retai nurodomos specifinės licencijos, o programinė įranga paprastai platinama su licencijomis. Jos dažnai vadinamos licencinėmis sutartimis, nes vartotojas, naudodamas programą, įsipareigoja laikytis licencijos sąlygų – sudaro sutartį. Vartotojo parašas sudarant tokią sutartį nereikalingas. Naudodamas programą vartotojas patvirtina sutikimą su sutarties sąlygomis.

Dauguma programų pardavėjų nurodo licencijų sąlygas, kurios padeda kuo daugiau uždirbti už kiekvienos programos kopijos pardavimą. Dėl to apribojama vartotojo teisė daryti programos kopijas ir kitaip disponuoti programa.

Ne visi programų kūrėjai pageidauja išsaugoti savo išskirtinę teisę kopijuoti programą. Daugelis autorių atiduoda savo kūrinius draugams arba bendruomenei. Paskelbus kūrinį viešajam naudojimui vartotojas nėra niekaip ribojamas. Tačiau autorius, laisvai platindamas savo kūrinį, dažnai nori taikyti tam tikrus apribojimus. Tai gali būti autoriaus noras išsaugoti savo autorystę, tai yra nurodyti, kad kopijuojant negali būti ištrinama informacija apie autorių. Daugelis autorių, nemokamai atiduodančių savo kūrinį, taip pat be apribojimų norėtų gauti kitų patobulintą kūrinį. Viešojo naudojimo sąlygomis nenumatomi jokie apribojimai.

Kaip ir išsaugant kopijavimo teises, taip ir tada, kai autorius neišsaugo teisių į kūrinio kopijavimą, platinimo sąlygos gali būti nurodomos licencijoje. Viešojo naudojimo sąlygos – tai tik vienas iš tokių licencijų variantų. Trumpiausia laisvoji licencija, susidedanti iš vienos eilutės: kūrinys platinamas viešojo naudojimo sąlygomis. Tokių licencijų įvairovę iliustruoja 6.1 pav.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Ar daugumą knygyne nusipirktų knygų galima teisėtai kopijuoti ir pardavinėti kopijas?
  2. Palėpėje radote 150 m. senumo knygą. Ar ją galima kopijuoti ir pardavinėti? Kodėl?
  3. Ar dėstytojas gali savo studentams daryti vadovėlio skyrių kopijas? Paaiškinkite, kodėl.

Programinės įrangos licencijų rūšys

Išsiaiškinome, kad ir nuosavybinių, ir laisvųjų kūrinių platinimą reglamentuoja licencijos. Šiame skyriuje apžvelgsime pagrindinius licencijų tipus bei skirtingų licencijų atsiradimo priežastis.

Kas yra Licencija

Tarptautinio žodžio kilmė lotyniška: licere reiškia leisti. Anksčiau lietuviškai buvo įprasta rašyti „licenzija“ (vok. Lizenz, rus. Лицензия). Daugelyje šalių skirtingomis kalbomis panašiu žodžiu vadinamas leidimas kažką daryti. Tarpukario Lietuvoje šiuo žodžiu buvo vadinami tam tikri leidimai, susiję su komercine veikla. Pastaruoju metu šiuo žodžiu dažniau vadinamos kompiuterių programų naudojimo sąlygos.

Liceñcija 1.valstybės organų duodamas leidimas įvežti iš užsienio ar išvežti į užsienį prekes.

2.leidimas, galiojimas, naudojimo teisė.

Elektroninis Lietuvių kalbos žodynas (LKŽe)<ref name="ftn20"></ref>

Licencijų tipai

Nuosavybinė licencija (angl. Propryetory Licence) – teisės į programą ar kitą autorinį kūrinį priklauso jį užsakiusiai įmonei ar asmeniui. Vartotojui leidžiama naudotis programa licencijoje nustatytomis sąlygomis.

Laisvoji licencija (angl. Free Licence) – licencija, leidžianti vartotojui kopijuoti bei tobulinti kūrinį, platinti jį bei juo remiantis sukurtus kūrinius, tačiau gali riboti arba drausti toliau platinamų kūrinių licencijos keitimą.

Viešoji nuosavybė (angl. Public Domain) – programos nėra saugomos nei licencijomis, nei autorių teise.

Nuosavybinės ir laisvosios licencijos

Galimi šie naudojimo licencijavimo variantai:

  • Nuosavybinė licencija, kai programos savininkas išsaugo išskirtines kopijavimo teises. Paprastai tokios programinės įrangos pradiniai tekstai (programos kodas) nėra viešai prieinami. Vartotojas turi teisę tik naudotis tokia programa griežtai apibrėžtomis sąlygomis.
  • Laisvoji licencija, kai programos kūrėjas perduoda bendruomenei savo turtines teises į kūrinį. Kūrinio naudotojas turi teisę kopijuoti ir platinti programą ar kitą kūrinį tokiomis pat sąlygomis. Kiti autoriai gali tobulinti programą ar kitą kūrinį, taip juo remdamiesi sukurti naują kūrinį. Vienos laisvosios licencijos įpareigoja ir išvestinį kūrinį platinti ana­lo­giškomis sąlygomis, kitos neriboja autoriaus ir leidžia kurti nuosavybinius kūrinius remiantis laisvuoju kūriniu. Tam, kad naudotojas galėtų pasinaudoti savo teise tobulinti kūrinį, jam turi būti prieinamas programos tekstas (kitaip – „kodas“). Todėl tokios programos yra atvirojo kodo programos.

Programoms, parduodamos su naujais kompiuteriais

Kartu su nauju kompiuteriu gali būti parduodama speciali programos versija, skirta išimtinai parduoti su nauju kompiuteriu. Tokia programinė įranga paprastai parduodama daug pigiau nei įsigyjama atskirai. OEM (angl. Original equipment manufacturer) licencija leidžia programą naudoti tik su tuo kompiuteriu, su kuriuo ji įsigyjama. Tokią nuosavybinę programinę įrangą dažnai draudžiama pardavinėti atskirai<ref name="ftn21">http://www.microsoft.com/lietuva/Licensing/General/Oem.mspx</ref>,<ref name="ftn22">http://www.microsoft.com/lietuva/piracy/basics/what/oem.mspx</ref>.

Tuo atveju, jei kompiuterio ir programos gyvavimo trukmė skiriasi, OEM licencija suteikia papildomą naudą programos pardavėjui ir papildomą vargą bei nuostolį vartotojui. Atnaujinęs kompiuterį vartotojas neturi teisės perkelti OEM sąlygomis įsigytų programų iš senojo nebenaudojamo kompiuterio. Tokiu atveju kiekvieną kartą su nauju kompiuteriu perkama tuo metu platinama OEM programos versija. Tai turi dar vieną pavojų vartotojui: jei tarp kelių kompiuterių pirkimų buvo išleista nauja programos versija, tuomet vartotojas gauna programą, kuri skiriasi nuo jo iki tol naudotos. Jam gali būti nepatogu naudotis nauja programa bei gali kilti problemų atidarant sena programos versija sukurtus failus. Jei įmonėje naudojami keli kompiuteriai, tada padidėja galimybė, kad juose bus naudojamos skirtingos tos pačios programos versijos.

Įmonei gali būti naudinga perkelti kompiuterį į kitą darbo vietą, tačiau tai neįmanoma, jei skirtingose darbo vietose naudojama skirtinga OEM programinė įranga. Ne geresnė vartotojo padėtis ir tuo atveju, jei programa pasensta anksčiau už kompiuterį. Norėdamas įsigyti naujesnę programos versiją vartotojas priverstas mokėti visą kainą.

Augant vartotojų programinės įrangos rinkai XX a. pabaigoje programų pardavėjai palaikydavo savo vartotojus programos atnaujinimo versijas parduodami pigiau, negu visa programa parduodama, kai ji įsigyjama pirmą kartą. XXI a. pradžioje pastebima kita tendencija: OEM nuolaidomis siekiama prisivilioti naują pirkėją, tačiau, kai pirkėjas įsigyja produktą, tada ieškoma būdų, kaip kuo brangiau parduoti vartotojui naujas produkto versijas.

Jei programa pasensta greičiau už kompiuterį, tuomet vartotojas po kurio laiko tampa priverstas pirkti naują programą ne OEM sąlygomis. Tuomet programas parduodančiai įmonei apsimoka pigiai pardavinėti programų OEM versijas ir siekti, kad programa kuo greičiau pasentų, kad vartotojas būtų priverstas įsigyti naują versiją. Vartotojų organizacijos įtaria, kad dėl to populiarių programų gamintojai specialiai kuria naujas programos versijas, ne visiškai suderinamas su senesnėmis, kad paplitus naujai versijai senosios versijos vartotojai būtų priversti pirkti naują. Be to, pigiai platinamos OEM versijos pagreitina naujos versijos plitimą.

Atvirosios programos su naujais kompiuteriais

Yra kuriamos ir atvirųjų programų OEM versijos. Atvirosios programos neturi specialių OEM licencijų. Tai tik vienas iš atvirųjų programų verslo modelių. Įrangos gamintojai sumoka atvirųjų programų kūrėjams už jų įrangai pritaikytą programinę įrangą.

Sąlygiškai nemokamos programos

Kai kurie programų gamintojai leidžia kopijuoti savo programas, tačiau išsaugo savo išskirtines teises į jas ir leidžia ribotai naudotis programine įranga nemokamai. Kitu atveju vartotojas turi sumokėti. Tokios programos vadinamos sąlygiškai nemokamomis (angl. shareware). Kartais jose taikomi techniniai apribojimai, pavyzdžiui, sumokėjęs už programą asmuo gauna kodą, kuris išjungia apribojimus. Tačiau kiti apribojimai gali būti tik paminėti licencijoje, tačiau ir jų nesilaikant programą naudoti yra nelegalu. Todėl būtina atidžiai skaityti tokių programų licencijas.

Dažnai pasitaikantys apribojimo variantai (pasitaiko ir jų kombinacijų):

  • Ribotos veikimo trukmės. Pavyzdžiui, leidžiama naudotis 30 dienų nuo įdiegimo.
  • Riboto funkcionalumo. Pavyzdžiui, neleidžia spausdinti arba riboja kuriamų brėžinių elementų skaičių.
  • Riboto komercinio naudojimo. Leidžiama naudotis tik asmeniniais tikslais.
  • Darbą trukdantys priminimai apie tai, kad už programą reikia sumokėti.

Akademinė licencija

Programinės įrangos pristatymas moksleiviams ir studen­tams – stipri rinkodaros priemonė. Tačiau pačios mokymo įstaigos yra nemaža rinka. Daugelis programų kūrėjų, norėdami užsitikrinti didesnę rinkos dalį, leidžia mokymo įstaigoms programomis naudotis geresnėmis sąlygomis. Tokios licencijos vadinamos akademinėmis licencijomis. Tokių licencijų įvairovė panaši į shareware licencijų variantus. Kartais apribojamos mokyti skirtų programų funkcijos, kitu atveju ribojama tik teisė naudotis programa komerciniais tikslais. Skiriasi tokių licencijų nuostatos ir dėl studentų bei dėstytojų teisės naudotis programa namuose.

Licencijos sąlyga: gauni tai, ką gauni

Gaunu tai, ką gaunu – už šių, iš pirmo žvilgsnio nieko nepasakančių žodžių, slypi dar vienas pavojus vartotojui. Dauguma licencijų pabrėžia, jog programos kūrėjai neįsipareigoja, kad programa bus tinkama kokiai nors konkrečiai paskirčiai. Pirkėjas gauna tokią programą, kokia ji yra – su visomis klaidomis ir trūkumais. Kūrėjas neįsipareigoja taisyti tų klaidų ar tobulinti pagal vartotojo poreikius ir neteikia jokių garantijų. Panašios nuostatos minimos ir laisvųjų, ir nuosavybinių programų licencijose.

Ar programa būtų laisvoji, ar nuosavybinė – kol jos versija tobulinama, tol periodiškai taisomos jos klaidos, užtaisomos saugumo spragos. Skirtumą tarp laisvųjų ir nuosavybinių programų vartotojas pajunta keliais atvejais. Kai išleidžiama nauja programos versija, tada vartotojas pakviečiamas atnaujinti programą. Tačiau laisvosios programos vartotojas gali tai padaryti nemokamai, o nuosavybinės programos vartotojas priverstas pirkti naują versiją iri jau negali pasinaudoti OEM lengvatine kaina.

Kitas kraštutinis atvejis – jei kūrėjas nustoja tobulinti programą arba tobulina ją kitaip, nei pageidauja vartotojas. Iš laisvosios programos gali gimti naujas projektas, toliau plėtojamas kitų bendruomenės narių. Stambus vartotojas gali pats pritaikyti programą savo reikmėms, to negalima padaryti nuosavybinės licencijos atveju.

Literatūra

Klausimai ir uždaviniai

  1. Išvardinkite kuo daugiau skirtingų licencijų tipų. Kuo jos skiriasi?
  2. Sukurkite licenciją, kurios sąlygos atitiktų šiuo metu galiojantį Autorių teisių gynimo įstatymą.
  3. Kuo panašus ir kuo skiriasi romano ir kompiuterio programos platinimas?

Laisvosios atvirojo kodo licencijos

Laisvųjų licencijų tipai

Šį skyrių pradedame nuo viešojo naudojimo (angl. public domain) aptarimo. Nors retas autorius savo kūrinį platina tokiomis sąlygomis, tačiau yra paprasčiausia licencija. Ji yra ir laisviausia, nes nekelia jokių specifinių sąlygų. Autorius perduoda visiems savo kūrinį kartu su visomis teisėmis į tą kūrinį. Paradoksalu, bet laisviausia licencija visiškai neužtikrina to, kad kūrinys išliks laisvas. Bet kas gali naudoti tokį kūrinį savo kūryboje ir tą savo kūrybą platinti savo pasirinktomis ir nebūtinai laisvomis sąlygomis.

Laisvoji programinė įranga

Laisvosios programinės įrangos (angl. free software) licencijos draudžia laisvąją programą ar jos dalį padaryti nelaisvą (nuosavybinę), populiariausia laisvoji licencija – GPL (GNU General public license). Kiekviena laisvoji programa pagal licenciją tai pat yra ir atvirojo kodo programa, tačiau ne kiekviena atvirojo kodo licencija atitinka laisvųjų programų apibrėžimą. Šie du judėjimai skiriasi požiūriais: atvirojo kodo judėjimas akcentuoja praktinę atvirojo kodo naudą o laisvosios programinės įrangos – tai, kad laisvoji programinė įranga padeda spręsti socialines visos visuomenės problemas. Laisvosios programinės įrangos judėjimas yra senesnis. Rimčiausiu jo projektu galima laikyti GNU/Linux.

GNU Laisvosios dokumentacijos licencija (angl. GNU Free Documentation License, sntr. GFDL, GNU FDL) – tai copyleft šeimos licencija, skirta laisvai naudojamam turiniui (angl. Open Content). Licenciją nustato Laisvosios programinės įrangos fondas (angl. Free Software Foundation, sntr. FSF) GNU projektui. Licencija skirta programinės įrangos dokumentacijai ir kitai mokomajai bei panašaus tipo medžiagai.

Dokumentą pagal GFDL licencijos sąlygas leidžiama naudoti ir platinti tiek komerciniais, tiek ir nekomerciniais tikslais, tačiau negalima platinamo dokumento kaip nors apriboti – platinamam dokumentui, net jei jis yra pakeistas, turi būti taikomos tos pačios GFDL licencijos sąlygos.

Vikipedija veikia pagal GNU Laisvosios dokumentacijos licenciją.

Atvirojo kodo programų licencijos

Atvirojo kodo programos evoliucionavo iš laisvosios programinė įrangos, kurios koncepciją sukūrė Ričardas Stolmanas (Richard Stallman), parinkęs anglų kalba kelias reikšmes turintį apibūdinimą free. Anot jo, programinė įranga turi būti „laisva kaip žodžio laisvė, bet ne kaip nemokamas alus“. Taip Ričardas Stolmanas mėgino pasakyti, kad iš tiesų atvirojo kodo programinė įranga nėra nemokama. Ji tik autoriaus valia gali būti nemokama. Autorius, suteikdamas laisvai prieinamą programinį kodą, padaro ją nemokamą.

Išskirtini du svarbiausi posūkiai tobulinant atvirojo kodo licencijas po 1970 m. Vienas jų susijęs su Ričardo Stolmano įkurtu Laisvųjų programų fondu (angl. Free Software Foundation) ir su jo pastangomis sukurta GNU General Public License. Kitas – su JAV Kalifornijos Berklio Universiteto kurta Unix operacinės sistemos atmaina, iš kurios atsirado BSD Unix programų šeima ir BSD genties licencijos.

GPL tipo licencija garantuoja šias teises ir laisves – laisvę platinti programinę įrangą, laisvę gauti jos programinį kodą bei laisvę jį redaguoti ir naudoti. Kartu su GPL licencija programinės įrangos terminologijoje atsirado ir naujadaras copyleft – terminas, reiškiantis neatsiejamą prievolę bet kokiam išvestiniam darbui iš GPL licencijuoto produkto suteikti tos pačios GPL licencijos teises ir pareigas.

Free BSD tipo licencija numato daugelį identiškų sąlygų, kaip ir GPL, tačiau suteikia vartotojui, įdėjusiam savų žinių į egzistuojančią programą, teisę ją sukompiliuoti ir uždaryti, nesuteikiant kitiems vartotojams programos pradinių tekstų.

Atviroji programinė įranga kuriama bendruomenės principu. Kadangi programos vartotojai turi beveik neribotas teises ja disponuoti, bet kuris kvalifikuotas vartotojas gali ją tobulinti. Tokio kūrimo proceso rezultatas – programos pirminis variantas yra itin patobulinamas ir grįžta pas jos kūrėjus gerokai atnaujintas. Savanorių programuotojų pastangos didesniuose projektuose dažniausiai yra stebimos keleto koordinatorių, atsakingų už produkto sukūrimą. Žymiausias tokio komandinio darbo pavyzdys – GNU/Linux operacinė sistema, kurios branduolio kūrimo procesą koordinavo suomių programuotojas Linus Torvalds ir grupelė specialistų.

Dažnos klaidos apibrėžiant licencijas

Kartais kalbant apie programinę įrangą vietoj terminų „nuosavybinė“ ir „laisvoji“ pasakoma „komercinė“ ir „nekomercinė“. Taip painiojamos nesusijusios sąvokos. Komercinė programa yra kiekviena programa, kuriama kaip verslo produktas. Ji gali būti laisvoji arba ne. Nekomercinės organizacijos ar asmens, nesusijusio su programinės įrangos kūrimo verslu, kuriama programa yra nekomercinė. Ir tokia programa gali būti laisvoji arba ne. Tai atskiri klausimai: programos kūrėjo tipas ir programos vartotojui suteikiamos teisės.

Laisvųjų programų judėjimo pradžioje beveik visos laisvosios programos buvo nekomercinės. Jas kūrė pavieniai asmenys arba nekomercinės organizacijos – universitetai, asociacijos. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje atsiranda vis daugiau komercinių laisvųjų programų.

Laisvosios licencijos

Autoriniai darbai gali būti platinami trimis režimais. Kūriniui suteikiama licencija gali būti vienoje iš šio trikampio viršūnių arba autoriaus pasirinkta tarpinė kombinacija (8.1 pav.).

Vartotojui laisvosiomis licencijomis platinami darbai paprastai nesiskiria nuo viešojo naudojimo kūrinių. Abiem atvejais vartotojas gali neribotai naudotis kūriniu ir daryti neribotą kopijų skaičių. Šie du platinimo režimai skiriasi tik kitam autoriui, norinčiam pasinaudoti pirmojo autoriaus darbu. Laisvosios licencijos atsirado kaip atsvara nuosavybinėms licencijoms, todėl jomis siekiama apsaugoti kūrinių laisvę. Laisvosios licencijos leidžia laisvai naudotis kūriniu, kurti išvestinius kūrinius, tačiau, priešingai nei viešojo naudojimo kūrinių atveju, laisvosios licencijos tiksliai nurodo kūrinio kopijų ir išvestinių kūrinių platinimo sąlygas.

Išvados

Laisvųjų licencijų įvairovę lemia tokie tikslai:

  1. Užtikrinti sau kuo didesnes pajamas naudojant atvirojo kodo programavimo privalumus ir kiek įmanoma išsaugant savo technologines praktines žinias (know how).
  2. Užtikrinti, kad platinama programinė įranga niekaip neribotų vartotojo.
  3. Užtikrinti, kad programos tobulintojai privalėtų laikytis priimtinų taisyklių.

Literatūra

Vikipedijoje palygintos kelios dešimtys laisvųjų licencijų, atskiroje lentelėje nurodyta, kurias licencijas kokios autoritetingos organizacijos pripažįsta tinkamomis laisvosiomis licencijomis:

Klausimai ir uždaviniai

  1. Ar kompiuterio programa yra autorinis darbas?
  2. Kuo skiriasi BSD licencija nuo GNU GPL licencijos?
  3. Dviem sakiniais aprašykite licenciją, kad produktą galėtumėte įsigyti nemokamai, bet jo licencija nebūtų laisvoji.

Programų dokumentacijos platinimo sąlygos

Aptarėme, kodėl meno kūrinių platinimo sąlygos netiko kompiuteriui skirtam kūriniui – programai. Programos aprašui ar vadovėliui nėra pritaikytos nei meno kūrinių, nei kompiuterių programų platinimo sąlygos.

Dokumentacijos licencijų poreikis

Populiarėjant laisvųjų programų judėjimui vis daugiau asmenų ir įmonių įsitraukia į atvirosios programinės įrangos tobulinimą. Daugelis vartotojui skirtų programų buvo ne prastesnės už jų nuosavybinius analogus. Tačiau tuo metu (XX a. pabaigoje) daugumoje knygų buvo rašoma, kaip naudotis nuosavybinėmis programomis.

Laisvųjų programų kūrėjai irgi bandė aprašinėti savo programas. Tačiau ne kiekvienas geras programuotojas sugeba parašyti gerą knygą. Profesionalių autorių knygos buvo platinamos nuosavybinėmis licencijomis, o paplitusios laisvosios licencijos buvo pritaikytos programinei įrangai.

FSF sukūrė GNU FDL atsižvelgę į autorių ir leidėjų poreikius. Ši licencija buvo skirta programų aprašams, tačiau ji yra universali ir su ja platinama vis daugiau tekstų. Pavyzdžiui, tai yra pagrindinė laisvosios enciklopedijos Vikipedijos licencija.

GNU FDL keliami reikalavimai

GNU FDL, panašiai kaip ir GNU GPL, yra sukurta siekiant suteikti vartotojui daugiau galimybių bei sutaupyti leidėjų resursus leidžiant naudotis vieniems kitų darbais. Tačiau GNU FDL taiko kai kuriuos specifinius apribojimus.

Perleidžiant draudžiama panaikinti tam tikrus teksto fragmentus. Nors yra griežtai reglamentuojama, kokie elementai gali būti paskelbiami nekintamais (angl. invariant), kai kurie ekspertai įžiūri grėsmę, kad piktnaudžiaudamas nekintamais elementais autorius gali per daug apriboti jo kūrinio naudojimą.

Yra privaloma paskelbti kūrinio istoriją. Istorijoje būtina nurodyti, kokių autorių koks kūrinys yra panaudotas. Jei originale yra pateiktas istorijos skyrius, tada, kai jis dar kartą leidžiamas, būtina nurodyti visą originalo istoriją pabaigoje pridedant informaciją apie naują leidimą.

Yra draudžiama klaidinti skaitytoją dėl autorystės. GNU FDL griežtai saugo neturtines autorių teises. Negalima nurodyti informacijos apie autorių taip, kad skaitytojui susidarytų klaidingas įspūdis apie tai, kas yra teksto autorius. Negalima nei prisiimti svetimo darbo autorystės, nei savo darbui nurodyti kitą autorių.

Sudėtingai reglamentuojamas ir leidinio pavadinimo nurodymas. Būtina teisingai nurodyti leidėją. Asmuo, padaręs daugiau kaip 100 kopijų, pagal licencijos reikalavimus turi pateikti papildomą informaciją.

Naudojant GNU GPL licenciją reikia skelbti programos pradinį tekstą, o naudojant GNU FDL reikia viešai platinti leidinio failus tokiu formatu, kad kiti autoriai galėtų jais patogiai pasinaudoti.

Licencijos vertimai

GNU licencijų tekstai yra Free Software Foundation (FSF) teisininkų parengti angų kalba. FSF pateikia nuorodas į neoficialius vertimų tekstus<ref name="ftn23">http://www.gnu.org/licenses/translations.html</ref>.

FSF nuomone, tvirtinti vertimą yra brangu ir sudėtinga, nes versti turėtų dvikalbiai teisininkai, išmanantys ne tik skirtingų kalbų, bet ir skirtingų valstybių teisinę specifiką. Jei tokiame vertime vis tik pasitaikytų netikslumų, kurie būtų panaudoti teisme, tai turėtų sunkiai pataisomą žalą judėjimui.

Šios mokomosios knygos platinimo sąlygos

Ši knyga, jos tekstas, iliustracijos ir viršelis platinamas naudojant GNU Free Documentation License (GNU FDL) licenciją. Tai reiškia, kad bet kas gali legaliai daryti jos kopijas ir netgi iš naujo išleisti ją laikydamiesi GNU FDL reikalavimų. Siekiant, kad būtų lengviau tai atlikti, kai naudojama GNU FDL licencija, reikia, jog leidinys būtų pateiktas redaguoti patogiu formatu. Knyga sukurta OpenOffice.org programa OpenDocument<ref name="ftn24">http://lt.wikipedia.org/wiki/OpenDocument</ref> formatu. Failai pateikti serveriuose:

Kaip reikalaujama licencijoje, GNU FDL tekstas yra atspausdintas šios knygos gale.

Vadovėlių licencijų pasirinkimas

Jei keli autoriai rašo mokomąsias knygas, tinkamas tam pačiam dalykui, dalis jų darbo dubliuojasi. Būtų racionaliau, jei antrasis autorius galėtų legaliai be apribojimų naudotis pirmojo autoriaus tekstu ir kita medžiaga. Tada antrasis autorius, užuot kartojęs pirmojo autoriaus darbą, galėtų daugiau dėmesio skirti pirmojo autoriaus darbui tobulinti. Iš to turėtų naudos ir pirmasis autorius, nes jis galėtų dėstydamas naudotis ir antrojo autoriaus darbo rezultatais.

Pavyzdys – ši mokomoji knyga. Laisvųjų atvirojo kodo programų specifika tik pradedama dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nėra nusistovėjusių tokių dalykų dėstymo tradicijų ir kitose šalyse. Šioje mokomojoje knygoje bandyta pateikti kuo įvairesnių temų, kad dėstant skirtingus kursus būtų galima atsirinkti tinkamus skyrius. Jei kitų universitetų dėstytojai rastų šioje knygoje naudingų skyrių, licencija leidžia nemokamai panaudoti juos savo knygose. Tereikia laikytis kitų licencijos reikalavimų. Vienas iš jų – kad naujoji knyga irgi būtų platinama naudojant tokią licenciją.

Jei leidiniai, parengti už biudžeto (mokesčių mokėtojų) pinigus būtų leidžiami naudojant tokias licencijas, tai užtikrintų, kad jie kuo lengviau pasiektų kuo daugiau skaitytojų (mokesčių mokėtojų).

Literatūra

  1. GNU Free Documentation License. Boston: Free Software Foundation, 2008. http://www.gnu.org/licenses/fdl.html
  2. Unofficial Translations. Boston: Free Software Foundation, 2008. http://www.gnu.org/licenses/translations.html

Klausimai ir uždaviniai

  1. Ar GNU FDL leidžia kitai leidyklai išleisti ir pardavinėti knygą?
  2. Ar kitas autorius gali redaguoti ir spausdinti svetimos knygos tekstą?
  3. Ar kitas autorius gali papildyti svetimą knygą naujais skyriais?
  4. Ar kita leidykla gali išmesti bet kurį iš naujo leidžiamos knygos skyrių?
  5. Raskite internete knygų, platinamų GNU FDL sąlygomis.

Atvirosios meno kūrinių licencijos

Programuotojų bendruomenė skaudžiausiai pajuto nuosavybinių licencijų pančius, todėl aktyviausiai organizuotai ėmėsi kurti alternatyvių licencijavimo modelių. Tačiau ne tik programinės įrangos autoriai dažnai susiduria su nepageidautinais apribojimais. Laisvosios licencijos atkreipė ir menininkų dėmesį. Čia pristatysime Creative Commons licencijų grupę ir judėjimą.

Meno kūrinių licencijų poreikis

Laisvosios licencijos, skirtos programinei įrangai, netiko tos programinės įrangos aprašams, todėl buvo sukurta GNU FDL. Ši licencija pritaikyta ne kompiuterinėms programoms, o žmogui skirtiems tekstams, todėl ji sėkmingai naudojama ne tik programų aprašams, bet ir kitiems tekstams. Ir meno kūrinių autoriai įvertino laisvųjų licencijų privalumus, tačiau nei programoms skirtos laisvosios licencijos, nei GNU FDL neatitiko jų poreikių.

Daugeliu atveju GNU FDL keliami reikalavimai yra nepatogūs. Dažnai autoriams kliūva reikalavimas su autoriniu darbu platinti ir licencijos tekstą.

Konkreti licencija nustato konkretų sąlygų rinkinį. Autoriui vienos sąlygos gali būti priimtinos, kitos – ne. Norėdamas tiksliai apibrėžti savo kūrinio naudojimo ir platinimo sąlygas autorius būtų priverstas pats sukurti licenciją. Daugeliui autoriui prireikė organizacijos, kuri atliktų šį darbą už juos.

Asociacijos Creative Commons licencijos

Creative Commons licencijos yra autorių teisių licencijos, nuo 2002-12-16 leidžiamos pelno nesiekiančios JAV organizacijos Creative Commons<ref name="ftn25">http://creativecommons.org/about/</ref>. Daugelis šių licencijų suteikia naudotojams tam tikras svetimos intelektinės nuosavybės naudojimo teises, pavyzdžiui, teisę platinti autorių teisių saugomą kūrinį neatsiklausus autoriaus (10.1 pav.).

Creative Commons defines the spectrum of possibilities between full copyright — all rights reserved — and the public domain — no rights reserved. Our licenses help you keep your copyright while inviting certain uses of your work — a “some rights reserved” copyright.

10.1 pav. Creative Commons taip aprašo savo licencijų spektrą

Creative Commons tikslas yra išplėsti kūrybiškų darbų, laisvai pasiekiamų viešam bei teisiškai legaliam naudojimui kitiems naudotojams, diapazoną.

Autoriui pateikiamas licencijų sąrašas. Kiekviena licencija – tai įvairių sąlygų rinkinys. Autorius nurodo, kokias teises jis nori suteikti vartotojams ir kitiems autoriams – Creative Commons pasiūlo parengtą licenciją<ref name="ftn26">http://creativecommons.org/license/</ref>.

Už ką kritikuojama Creative Commons

Laisviausios Creative Commons licencijos artimos Public domain arba GNU licencijų sąlygoms, tačiau jei autorius pasirenka visus Creative Commons siūlomus laisvės apribojimus ir savo kūriniui suteikia griežčiausią siūlomą licenciją, tada jo kūrinys platinamas nuosavybinėmis sąlygomis. Dėl to Creative Commons kritikuoja Ričardas Stolmanas. Jis neigiamai vertina tokius apibendrintus terminus, kaip „Creative Commons licencijos“ arba „BSD stiliaus licencijos“, nes jie sujungia „geras“ ir „blogas“ licencijas. Dauguma kūrinių yra platinami su laisvaisiais šių licencijų variantais, todėl visuomenė palaiko šias licencijas. Vartotojas gali būti suklaidintas, jei neperskaitęs konkrečios licencijos sąlygų naudosis su Creative Commons platinamu kūriniu kaip laisvu.

Creative Commons licencijų ženklinimas

Tam, kad vartotojui būtų aiškesnės konkretaus kūrinio platinimo sąlygos, Creative Commons yra sukurti specialūs ženklai, kurie nurodo, ką leidžia ir ką draudžia konkreti licencija<ref name="ftn27">http://creativecommons.org/about/licenses</ref>.

[[Image:]]
Priskyrimas (by).

Galima naudoti, bet būtina nurodyti autorių.

[[Image:]]
Nekomercinis platinimas (nc).

Leidžiamas nekomercinis naudojimas. Negalima parduoti originalaus ar išvestinio kūrinio be autoriaus žinios.

[[Image:]]
Jokių išvestinių darbų (nd).

Negalima kurti išvestinių kūrinių. Galima platinti tik originalaus kūrinio kopijas.

[[Image:]]
Analogiškas platinimas (sa).

Išvestiniai kūriniai privalo būti platinami su identiškomis licencijomis. Šios sąlygos vadinamos standartinėmis sąlygomis ir yra artimos GNU ideologijai.

Derinant tarpusavyje šias licencijų sąlygas, galima suskaičiuoti šešiolika galimų kombinacijų, kurių vienuolika yra galiojančios Creative Commons licencijos. Iš penkių negaliojančių licencijų keturios turi elementus „nd“ ir „sa“, kurie nesuderinami tarpusavyje; viena kombinacija neturi apskritai jokių elementų – tokiu atveju galioja viešojo naudojimo režimas. Penkių iš vienuolikos galiojančių licencijų, stokojančių priskyrimo elemento (by), tolydžiai atsisakoma, nes absoliučiai daugumai (98 %) licencijų naudotojų šis elementas atrodo aktualus. Taigi lieka šešios naudojamos licencijos.

Populiarios Creative Commons licencijos

  1. Priskyrimas (by).
  2. Priskyrimas + Nekomercinis platinimas (by-nc).
  3. Priskyrimas + Jokių išvestinių darbų (by-nd).
  4. Priskyrimas + Analogiškas platinimas (by-sa).
  5. Priskyrimas + Nekomercinis platinimas + Jokių išvestinių darbų (by-nc-nd).
  6. Priskyrimas + Nekomercinis platinimas + Analogiškas platinimas (by-nc-sa).

Pasaulyje milijonai meno kūrinių, straipsnių ir kitokių kūrinių yra platinami su Creative Commons licencijomis. Tokias licencijas palaiko ir dažnai taiko Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas BBC<ref name="ftn28">http://www.bbc.co.uk/dna/collective/A26214356</ref>. Profesionaliai sukurtos ir ne kartą išbandytos Creative Commons licencijos turėtų sudominti kultūrinio paveldo institucijas. Ypač tas, kurios disponuoja valstybei (visuomenei) priklausančiais vaizduojamojo ir taikomojo meno kūriniais. Tokių darbų kopijų beveik neįmanoma platinti su GNU FDL. Jiems labiau pritaikyta Creative Commons. Dirbtinis autorių teisių barjeras neturėtų saugoti kultūrinio paveldo nuo piliečių.

Klausimai ir uždaviniai

Raskite meno kūrinių, platinamų su keliomis skirtingomis Creative Commons licencijomis. Atsakykite į klausimus apie šiuos kūrinius:

  1. Kuo skiriasi jų platinimo sąlygos?
  2. Kaip manote, kodėl autoriai pasirinko būtent tokias sąlygas?

Laisvoji enciklopedija Vikipedija

Vikipedija yra enciklopedija, kurios turinys platinamas atvirųjų licencijų sąlygomis. Ją aptarnauja atviroji programinė įranga. Vikipedija įdomi tuo, kad ji pakeitė žiniatinklio struktūrą.

Nuo hierarchinio prie paskirstyto organizavimo

Kompiuteriai, jų tinklai ir ypač internetas lėmė naujų darbo organizavimo galimybių atsiradimą. Ne tik programas, bet ir žmogui skaityti skirtus tekstus gali kartu kurti autoriai iš skirtingų socialinių grupių, miestų, organizacijų, valstybių. Ne visada įmanoma įvertinti kiekvieno autoriaus indėlį ir už jį teisingai atsilyginti. Daug paprasčiau, jei autorius savo indėlį atiduoda bendruomenei gaudamas iš produkto naudą kartu su kitais bendruomenės nariais.

Tokiam darbo organizavimui skirta programinė įranga vadinama viki (angl. wiki) vardu. Havajiečių kalba viki reiškia vikriai. Tai užuomina į tai, kaip greitai galima įdėti ir keisti turinį viki tinklapiuose. Pirmąją viki tipo svetainę 1995 m. kovą sukūrė Ward Cunningham.

Vikipedijos istorija

2000 m. gimė Vikipedijos pirmtakė Nupedija (Nupedia). Jimmy Wales<ref name="ftn29">http://en.wikipedia.org/wiki/Jimmy_Wales</ref> ir Tim Shell norėjo sukurti enciklopediją, kurios straipsnius rašytų ir redaguotų autoritetingi specialistai ir kuri būtų visiems prieinama internete.

Projektas nebuvo sėkmingas. Per metus tebuvo sukurta 12 straipsnių. Lawrence Mark Sanger<ref name="ftn30">http://en.wikipedia.org/wiki/Larry_Sanger</ref>, vienas iš Nupedijos redaktorių, pasiūlė redaktoriams sukurti atvirą viki sistemą, kurioje visuomenė kurtų straipsnius, o specialistai, pataisę juos, įkeltų į Nupediją<ref name="ftn31">http://www.larrysanger.org/roleinwp.html</ref>. Jimmy Wales abejojo tokia idėja, tačiau nusileido ir 2001 m. sausio 15 d. pradėjo veikti Vikipedija (11.1 pav.). Jos kūrėjai pakvietė kolegas „apsilankyti ir apie ką nors parašyti“. Projekto autoriai tikėjosi per mėnesį sulauksią keliasdešimt straipsnių, bet pirmuosius mėnesius buvo sukuriama po tūkstantį straipsnių, o metų pabaigoje straipsnių jau buvo 20 tūkstančių.

Jimmy Wales yra pažadėjęs Vikipedijoje niekada nepublikuoti reklamos<ref name="ftn32">http://blog.jimmywales.com/</ref>. Sistema yra išlaikoma rėmėjų. Ji atsieina apie milijoną dolerių per metus. Tai nėra daug įvertinus Vikipedijai tenkančią apkrovą, kai ji nuolat yra lankomiausių pasaulio svetainių dešimtuke. Pinigai išleidžiami ne turiniui, o tik darbinėms stotims ir jų priežiūrai. Programinė įranga ir turinys yra kuriami bendruomenės.

Vikipedijos programinė įranga – turinio valdymo sistema MediaWiki yra platinama su GNU GPL licencija, o turinio pagrindinė licencija yra GNU FDL. Atvirųjų licencijų taikymą programoms aptarėme kituose skyriuose. Taip pat žinome ir atvirąją licenciją GNU FDL, kuri buvo sukurta laisvųjų programų aprašams. Aprašytais atvejais vartotojas tiesiogiai pasinaudoja tų licencijų teikiama laisve kopijuoti, tačiau laisvę tobulinti tiesiogiai pajunta tik specialistai. Vikipedijos atveju specialistu gali tapti kiekvienas raštingas žmogus. Straipsniai kuriami ir redaguojami naudojant nesudėtingus žymenis.

Daugelis vartotojų taiso klaidas, redaguoja ir kuria straipsnius nesusimąstydami apie licenciją. Tačiau tik laisvoji licencija gali užtikrinti, kad Vikipedija visada išliks laisva ir prieinama kiekvienam. Nuosavybinės enciklopedijos savininkas gali ją padaryti nemokamai prieinamą internete, tačiau tas pats savininkas bet kada gali uždaryti svetainę.

Vikipedija – sistema iš kelių šimtų kompiuterių

Dėl didelio užklausų srauto reikalauja galingos įrangos. Vikipedijos funkcionavimą užtikrina kompiuterių grupė su sudėtinga užduočių paskirstymo sistema. Daug dėmesio skiriama tarpiniam duomenų saugojimui. Atverčiamas dokumentas išsaugomas atmintyje ir netrukus kitas lankytojas bando atversti tą patį dokumentą – gauna jį iš tarpinės atminties, taip sumažinamas kreipinių į pagrindinę duomenų bazę skaičius. Pagrindiniai Vikipedijos serveriai yra JAV. Papildomi serveriai Europoje ir Azijoje leidžia sumažinti tarpžemyninių ryšių poreikį.

Vikipedijos programinė įranga

Vikipedija buvo pradėta kaip Perl CGI skriptas, veikiantis viename serveryje 2001 m. Per mažiau nei dešimtmetį jis išaugo į paskirstytą sistemą, kurioje sąveikauja daug įvairių programinių sprendimų ir visi jie yra atviri (11.2 pav.).

Vikipedijos kūrėjai užsibrėžė tikslą sukurti efektyviai veikiančią sistemą panaudodami tik atviruosius sprendimus. Pasiekę šį tikslą jie kartu pademonstravo atvirojo kodo galimybes. Pirminis Vikipedijos tikslas yra pateikti žinių santraukų kūrimo platformą.

Prioritetai visada buvo efektyvumas ir produktyvumas. Operacijų saugumui buvo skiriamas mažesnis dėmesys, nors sistemos patikimumą užtikrina naudojami komponentai.

Vikipedijos pagrindinė programinė įranga yra MediaWiki, kuri gali veikti standartiniame LAMP serveryje. Tačiau ją papildo kitos programos.

Alternative PHP Cache (APC) – tai sistema, kuri išsaugo kompiliuotą PHP skriptą, kad kiekvieną kartą kreipiantis nereikėtų iš naujo jo interpretuoti.

Darbui su įvairiais duomenų formatais gali būti panaudojamos standartinės priemonės, tačiau darbo vietos programinė įranga paprastai kuriama netaupant jų veikimo milisekundžių. Todėl didelėms interneto svetainėms tenka specialiai pritaikyti ir kitą programinę įrangą.

Imagemagick naudojama iliustracijoms sumažinti. Nors yra tam skirtos standartinės PHP bibliotekos, bet Imagemagick užtikrina geresnę kokybę bei veikia stabiliau.

Tex bibliotekos naudojamos formulėms vaizduoti.

LibRSVG naudojama SVG vektoriniams piešiniams kurti.

Fast String Search yra efektyvi standartinės PHP eilutės paieškos alternatyva.

Proctitle pateikia papildomą informaciją apie PHP programos vykdymą.

WikiDiff teikia greitesnio straipsnių palyginimo paslaugą.

Vikipedijoje naudojamas Lucene paieškos variklis. Jis buvo integruotas į MediaWiki dar prieš išleidžiant ir atskirą paieškos serverį. Lucene parašyta Java kalba. Vikipedijoje nenaudojama Java Virtual Machine, nes tai yra Sun Microsystems nuosavybinis produktas. Vietoj to pasirinktas GNU Compiler for the Java (GCJ).

Turinio valdymo sistema MediaWiki

Vikipedijai sukurta turinio valdymo sistema MediaWiki vis plačiau naudojama nedidelėse sistemose, kurias kuriant svarbiau yra ne efektyvumas, o paprastumas. Modulinė MediaWiki struktūra yra universali: galinguose serveriuose instaliuojama daugiau sudėtingų modulių, mažesnės kvalifikacijos naudotojai pasirenka paprastesnį komplektą.

Kai kuriais atvejais sistemos našumas nėra svarbus. Asmeniniuose kompiuteriuose kuriamos MediaWiki užrašų knygelės, nors ir asmeninę užrašų knygelę patogiau turėti prieinamą internetu. MediaWiki naudoja ir uždaros darbo grupės. Abiem atvejais neišnaudojamos MediaWiki teikiamos našumo galimybės, bet gali būti pasigendama privatumo. Tada reikalingi papildomi Apache saugumo moduliai bei galima praplėsti MediaWiki vartotojų teisių sistemą.

MediaWiki dokumentų sintaksė

Kiekviename Vikipedijos straipsnyje yra nuoroda „Reda­guoti“. Paspaudus nuorodą atverčiamas redagavimo puslapis, kuriame matomas straipsnio tekstas su specialiomis žymėmis. Išsamus viki žymių sąrašas su pavyzdžiais pateikiamas Vikipedijos pagalbos puslapiuose.

Pagrindinės taisyklės nėra sudėtingos. Pastraipa yra tekstas iki tuščios eilutės. Pirmojo lygio antraštė yra straipsnio pavadinimas. Kitos antraštės žymimos lygybės ženklais.

==Antrojo lygio antraštė==

===Trečiojo lygio antraštė===

====Ketvirtojo lygio antraštė====


MediaWiki sintaksė palengvina nuorodų kūrimą. Skliaustai [[ ]] žymi nuorodą į straipsnį tokiu pavadinimu. Sudėtingesniais atvejais naudojama tokia sintaksė: [[pavadinimas|užrašas]].

Pavyzdžiui:

[[Karieta]] papuošta [[rožė]]mis ir [[lelija|lelijomis]].


Ekrane atrodys taip:

Karieta papuošta rožėmis ir lelijomis.

(Pabraukti žodžiai rodo į straipsnius „Karieta“, „Rožė“, „Lelija“)


Skliaustai [ ] žymi nuorodą į adresą (URL). Iki pirmo tarpo nurodomas adresas, po tarpo – užrašas.


Pavyzdžiui:

* [http://www.gnu.org/ GNU projektas]

* [http://www.lrs.lt/ Lietuvos Respublikos Seimas]


Ekrane atrodys taip:

● GNU projektas

● Lietuvos Respublikos Seimas


Žvaigždutė * eilutės pradžioje žymi sąrašo punktą, grotelės # eilutės pradžioje žymi numeruoto sąrašo punktą.

Kiekvienas straipsnis turi savo aptarimo puslapį, kuriame diskutuojama dėl straipsnio turinio.

Literatūra

Klausimai ir uždaviniai

  1. Ar galima dovanoti draugui parduotuvėje įsigyto įrašo kopiją?
  2. Ar Vikipedijos iliustracijas galima be apribojimų kopijuoti ir naudoti savo leidiniuose?
  3. Ar galima muzikos kūrinius platinti su Creative Commons licencijomis?
  4. Ar galima eilėraščius platinti su GNU FDL licencija?
  5. Komandinė užduotis skirta praktiškai susipažinti su MediaWiki turinio valdymo sistemos pritaikymu nuotoliniam darbui. Studentai prisiregistruoja dėstytojo nurodytoje MediaWiki sistemoje, taip sutvarko savo naudotojo prisistatymo duomenis, kad dėstytojas galėtų identifikuoti autorius. Dėstytojo sudarytos darbo grupės kuria dokumentus. Dėstytojas gali nurodyti temą, tačiau užduotį patikslinti turi patys studentai bendraudami dokumento aptarimo tinklapyje. Studentai, naudodami MediaWiki priemones, turi sutarti dėl kuriamo darbo turinio ir formos, patys pasiskirstyti užduotį ir ją atlikti. Jei dalis studentų per mažai prisideda prie darbo, gali būti mažinamas visos darbo grupės vertinimas. Ši užduotis turi būti atliekama, kai studentai nėra vienoje patalpoje.

III dalis. Atvirieji sprendimai ir globalieji tinklai

Šioje dalyje aptarsime populiarią interneto tarnybinių stočių programinę įrangą. Pastaruoju metu Lietuvoje ir pasaulyje greitai plinta informacinės sistemos, prie kurių prisijungiama interneto naršyklėmis. Tokiuose serveriuose paprastai veikia laisvoji programinė įranga.

Taip pat išsiaiškinsime, kaip skirtinga įranga besinaudojantys vartotojai gali sėkmingai naudotis minėtų informacinių sistemų paslaugomis, kaip atvirieji standartai užtikrina skirtingų kompiuterių ir kitų įrenginių sąveiką ir kaip tai lemia greitą tinklų augimą. Kodėl visą pasaulį apraizgė interneto tinklai, vėliau internetą užpildė ir jo plėtrą dar paskatino žiniatinklis.


Atvirieji standartai – interneto sėkmės šaltinis

Panagrinėkime, kaip universalios viešai paskelbtos bei atviros taisyklės leidžia atsirasti ir sėkmingai veikti sudėtingam tinklui, apimančiam visą pasaulį.

Internetas (tarptautinis tinklas, angl. inter + net) – pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, jungianti visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais, kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus nukreipia į kitą tinklą. Ryšiui tarp kompiuterių naudojamas TCP/IP protokolas. Naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas naudojant modemą, ISDN įrangą, DSL įrangą, skirtinę arba optinę liniją, kabelinį modemą (kai interneto paslaugą teikia kabelinė televizija), radijo ryšį ar kitais būdais.

Sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie internetą, tačiau XX a. paskutiniame dešimtmetyje kai kurie ekspertai prognozavo komercinio uždaro tinklo, veikiančio pagal X.25 protokolą, plėtrą ir veikiančio pagal laisvą atvirą TCP/IP protokolą interneto mirtį. Tačiau nutiko atvirkščiai, nors internetas buvo kaltinamas nesaugumu, mėgėjiškumu ir kitais subjektyviais trūkumais, jis plėtėsi eksponentine progresija, nes buvo laisvas, visus priimantis ir nieko nediskriminuojantis. Tai buvo naujas verslo modelis, pasaulinis tinklas, neturintis savininko, nereguliuojantis kainų, neparduo­dantis licencijų, nereikalaujantis specialios įrangos, egzistuojantis pagal bendruomenės kuriamas taisykles, laisvas (nemokamas) tinklas, apie kurį sukasi didžiausi pasaulio pinigai.

Militaristinis poreikis lėmė laisvo tinklo atsiradimą

Interneto protokolo ištakos siekia laikotarpį, kai iškilo poreikis ginkluotę (raketas) valdyti nuotoliniu būdu, bet sistema turėjo išlikti veiksminga ir pažeidus vieną iš valdymo centrų ar ryšio linijų. Paaiškėjo, kad tai galima pasiekti sukūrus nepriklausomų serverių sistemą ir juos visus sujungus tarpusavyje. Kiekvienas mazgas veikia savarankiškai ir tinklas lieka veiksmingas tol, kol yra bent viena grandinė, jungianti komunikuojančius mazgus. Tokia sistema lengvai plečiasi, o kai jos pagrindu tampa atvirojo standarto protokolai, susikuria galimybė atsirasti naujam fenomenui.

Esant aprašytam ir viešai prieinamam sąveikos taisyklių rinkiniui (protokolui), bet kas gali sukurti sistemą, kuri gali sąveikauti su kito sistema, veikiančia pagal tą patį protokolą. Tada informacinės sistemos kūrėjas neturi derintis prie kiekvienos anksčiau sukurtos sistemos, jam užtenka pasirinkti paplitusį protokolą, kurį naudoja kitos sistemos. Dėl šios priežasties interneto plėtrai naudojamos skirtingų gamintojų sistemos, kurios anksčiau nebuvo suderinamos tarpusavyje.


Interneto standartus kuria nemažai organizacijų, bet aktyviausiai tuo užsiima IETF (The Internet Engineering Task Force)<ref name="ftn33">http://www.ietf.org/overview.html</ref>. Tai didelė atvira tarptautinė bendruomenė, kurios nariai yra tinklų kūrėjai, operatoriai, įrangos gamintojai ir tyrėjai, kuriems rūpi sklandus tinklų veikimas bei interneto evoliucija.
[[Image:]]
12.1 pav. IETF ženklas

Bendruomenė susibūrė kurti interneto standartus ir yra atvira kiekvienam suinteresuotam asmeniui. IETF misija aprašyta RFC 3935<ref name="ftn34">http://tools.ietf.org/html/rfc3935</ref>. Visi IETF standartai yra atviri ir kiekvienam prieinami IETF RFC serveryje.

Kas yra RFC

Requests for Comments (RFC) yra techninių ir organizacinių pastabų apie internetą rinkinys. Jos pradėtos kurti 1969 m. ir tada buvo skirtos Arpanet tinklui. RFC kalbama apie įvairius tinklų aspektus – protokolus, procedūras, programas, koncepcijas. Rečiau RFC pateikiamos susirinkimų pastabos, nuomonės ar netgi humoras. Kai kurie RFC yra standartų projektai arba patvirtinti standartai. Kiti RFC yra informaciniai, eksperimentiniai, geriausios praktikos aprašai.

Interneto protokolai

Interneto protokolas – taisyklės, kurios pateikia duomenų mainų tarp dviejų kompiuterinių sistemų internete būdą. Pagrindinis protokolas, užtikrinantis interneto veikimą, yra TCP/IP.

Tačiau būtina aprašyti ir daugiau kompiuterių sąveikos tinkle aspektų. Kiekvienam iš jų turi būti aprašomas protokolas. Kompiuteriams susijungiant vieni protokolai sudaro sąlygas veikti kitiems protokolams. Tokiai sudėtingai sistemai aprašyti sukurtas OSI modelis (angl. Open Systems Interconnection Reference Model).

Reikšmingos interneto istorijos datos

  • 1957 m. – SSRS paleidžia pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą Sputnik. Atsakydamas į tai JAV Gynybos departamentas įkuria Perspektyviųjų gynybos tyrimo projektų agentūrą, angl. Advanced Research Projects Agency (ARPA), kuri padėtų JAV pirmauti taikant mokslo ir technologijų sritis karo pramonei.
  • 1958 m. – Bell Telephone išleidžia pirmąjį modemą, kuris telefono linijomis perduoda skaitmeninius duomenis iki 300 bitų per sekundę.
  • 1960 m. – JAV Gynybos departamentas iškėlė idėją sujungti kompiuterius į tinklą, kuriam neturėtų įtakos atsitiktinės klaidos ir kuris būtų tinkamas ryšiams, ypač karo atveju (pažeidus bet kurią ryšio liniją, tinklo darbas nenutrūktų). Šį projektą turėjo įgyvendinti ARPA.
  • 1961 m. – keletas nepriklausomų JAV tyrimo grupių pradėjo tobulinti informacijos persiuntimo paketais technologijas.
  • 1962 m. – psichologas ir informatikas Joseph Carl Robnett Licklider (1915–1990 m.), dirbantis ARPA, pasiūlė įrengti kompiuterių tinklą, kad būtų vystomas žmonių mąstymas ir vyktų intensyvesnis pasikeitimas informacija tarpusavyje.
  • 1966 m. – Larry Roberts (g. 1937 m.), dirbdamas ARPA, tapo pagrindiniu tinklo ArpaNet architektu.
  • 1969 m. – ArpaNet tinklu, kuris laikomas interneto prototipu, buvo sujungti 4 kompiuteriai.
  • 1970 m. – ARPA sukūrė interneto protokolą IP.
  • 1971 m. – Ray Tomlinson (g. 1941 m.) iš BBN sukuria elektroninio pašto programą žinutėms siųsti paskirstytame tinkle. Ji parašyta naudojantis programų SNDMSG (programa žinutėms siųsti vieno kompiuterio terpėje) ir CPYNET (bandomoji failų perdavimo programa) patirtimi. Ray Tomlinson išsiuntė pirmąjį elektroninį laišką į kitą kompiuterį savo biure (manoma, kad tai buvo tekstas QWERTYUIOP). Jis pasirinko ženklą @ adresui ir gavėjo vardui atskirti. Tuo metu ArpaNet tinkle buvo 15 mazgų ir 23 kompiuteriai.
  • 1972 m. – sukurta Telnet specifikacija (RFC 318).
  • 1973 m. – sukurta FTP specifikacija (RFC 454). Pirmieji tarp­tautiniai prisijungimai prie ArpaNet – Londono universiteto koledžas ir Norvegijos Karališkoji radarų bendrija. Bob Mctcalfe disertacijoje pateikia Ethernet idėją. Vinton Gray Cerf (1943 m.) San Francisko viešbutyje antroje voko pusėje greitomis nubraižo tinklų sietuvo (gateway) architektūrą.
  • 1974 m. – Vinton Gray Cerf (g. 1943 m.) ir Bob Kahn (g. 1938 m.) išspausdina A protocol for packet Network intercommunication, kur pateikia detalų TCP (Transmission Control Program) aprašą.
  • 1976 m. – AT&T Bell Labs sukuria failo kopijavimo iš kompiuterio į kompiuterį programą UUCP (Unix to Unix cp, kur cp yra Unix sistemos failų kopijavimo komanda). UUCP po metų išplatinama su Unix sistema. Vėliau UUCP skirta programinė įranga kuriama ir kitoms sistemoms, UUCP tampa protokolu (Unix to Unix Copy Protocol).
  • 1977 m. – sukurta el. pašto specifikacija (RFC 733).
  • 1979 m. – Tom Truscott, James Tice Ellis (1956–2001 m.) ir Steven M. Bellovin panaudoję UUCP įkuria diskusijų grupių sistemą UseNet.
  • 1982 m. – DCA ir ARPA ArpaNet tinkle įdiegiamas TCP ir IP junginys (TCP/IP) ir JAV gynybos departamentas paskelbia jį standartu. Sukuriama EGP (External Gateway Protocol) specifikacija (RFC 827).
  • 1983 m. – Paul Mockapetris sukuria domeno vardų serverį (DNS), RFC 882 ir RFC 883. Tom Jennings sukuria FidoNet.
  • 1984 m. – įsigali DNS sistema. Mazgų skaičius viršija 1 000. Amerikos gynybos departamentas paskelbia TCP/IP standartiniu visų karinio pobūdžio tinklų protokolu. Usenet tinkle atsiranda moderuojamų diskusijų grupių.
  • 1986 m. – Craig Partridge sukuria MX įrašo formatą – tai leidžia ne IP tinklams turėti domenų vardus. Sukurtas NNTP protokolas.
  • 1987 m. – Bill Atkinson pritaikė hipertekstą Apple kompiuteriams.
  • 1988 m. – interneto tinklu prašliaužia „kirminas“ ir užkrečia 6 000 iš tuo metu veikusių 60 tūkst. mazgų. Sukurta pirmoji elektroninio pašto programa Eudora, pirmą kartą pritaikyta Ilinojaus universitete.
  • 1989 m. – Europos interneto tinklams administruoti įkuriamas RIPE. Mazgų kiekis viršija 100 tūkst. ARPANET veikla nutrūko, susikūrė dabartinis interneto tinklas.
  • 1991 m. – Philip Zimmerman išleidžia PGP (Pretty Good Privacy), skirtą kompiuterių tinklais perduodamiems duomenims šifruoti.
  • 1992 m. – interneto mazgų kiekis viršijo milijoną. Lietuvai suteikta .lt aukščiausiojo lygio adresų sritis. Lietuvoje pradėjo veiklą pirmieji interneto paslaugų tiekėjai UAB „Elneta“ ir KŪB „Aiva sistema“.
  • 1993 m. – į areną įsiveržia naršyklė Mosaic. Žiniatinklis (WWW) vystosi nematytu tempu.
  • 1994 m. – internete pasirodo el. parduotuvės ir pirmasis virtualusis bankas. Arizonoje įsikūrusi advokatų kontora „prišiukšlina“ internetą „Žalios kortos“ reklama (spam). internautai atsako keiksmais (flame).
  • 1995 m. – http tapo pirmaujančiu tinklo protokolu pagal perduodamą duomenų srautą. Paskelbta Apache 1.0 versija. Įsisteigė Netscape kompanija. Domenų vardai tapo mokami.
  • 1996 m. – internetinė telefonija patraukė JAV ryšio bendrovių dėmesį ir jos paprašė uždrausti šią technologiją. Priimtas JAV Ryšių padorumo įstatymas (Communications Decency Act), sukėlęs internautų protestą ir vėliau atšauktas. Vasario 23 d. buvo išleistas pirmojo lietuviško interneto žurnalo „Vartiklis“ pirmasis numeris.
  • 1998 m. – du Stenfordo studentai įkūrė paieškos sistemą Google.
  • 2003 m. – pirmas lietuviškas straipsnis Vikipedijoje, lietuviškos laisvosios enciklopedijos kūrimo pradžia. Sukurta pelno nesiekianti organizacija Mozilla Foundation.
  • 2007 m. – mobiliojo ryšio bendrovė „Omnitel“ save ir Lietuvą pristato beveik 10 mln. vartotojų turinčiame virtualiame pasaulyje Second Life.
  • 2008 m. – Ministro Pirmininko ir ministrų atsakymai į žurnalistų klausimus bei LR Vyriausybės spaudos konferencijos skelbiamos vaizdo įrašų publikavimo sistemoje Youtube.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kas yra internetas?
  2. Kas yra RFC?
  3. Kodėl interneto plėtrai svarbus standartų atvirumas?

Duomenų aprašymo kalbos HTML ir XHTML

HTML yra puikus pavyzdys, kaip laisvi atvirieji standartai gali pakeisti pasaulį. Šiame skyriuje apžvelgsime HTML istoriją, HTML kalbos elementus, HTML kalbos ir žiniatinklio tendencijas. Pamatysime, kaip kyla nesutarimai tarp laisvųjų standartų kūrėjų ir kaip tai gali veikti standarto vystymąsi ir naujų standartų atsiradimą.

Dokumentų formato ir perdavimo standartai

Žiniatinklis – kitaip pasaulinis voratinklis – angl. World Wide Web (WWW) – tarpusavyje susietų HTML dokumentų ir juos papildančių kitokių failų, prieinamų internete http protokolu, visuma.

HTML – angl. Hypertext Markup Language – teksto su nuorodomis žymių kalba. Jos paskirtis – aprašyti dokumento struktūrą.

HTTP – angl. Hyper Text Transfer Protocol – hiperteksto persiuntimo protokolas – taisyklių ir susitarimų rinkinys, skirtas hipertekstinių dokumentų persiuntimo būdui apibrėžti, kai informacija siunčiama iš tarnybinės stoties į vartotojo kompiuterį. Kai vartotojas savo interneto naršyklėje nurodo adresą ar paspaudžia interneto puslapyje nuorodą, jo kompiuteris susijungia su tinklo tarnybine stotimi ir siunčia į ją pranešimą. Tada iš tarnybinės stoties siunčiami failai, reikalingi interneto svetainės puslapiui vaizduoti.

Žiniatinklio atsiradimas

Žiniatinklis (World Wide Web) yra prieinamų ir tarpusavyje susietų HTML kalba aprašytų dokumentų visuma. Tam, kad taptų prieinami, jie turi būti pateikti tam skirtuose serveriuose. Be to, jie gali būti papildomi kitų formatų dokumentais ar grafinėmis iliustracijomis. Yra kelios genialios idėjos, siejamos su žiniatinklio gimimu.

Perduodant dokumentą iš vieno kompiuterio kitam nebuvo garantijos, kad gavėjas galės juo tinkamai pasinaudoti. Sudėtingesnio dokumento perdavimas nebuvo įmanomas tuo atveju, jei siuntėjas ir gavėjas nesinaudojo ta pačia programine įranga. Net ir naudojantis identiška programine įranga perduodant dokumentą galėjo kilti problemų dėl skirtingos vaizduoklių raiškos ar kitų skirtumų. Akivaizdžiai reikėjo rasti būdą, kaip perduoti dokumento esmę tarp skirtingų sistemų. Užtikrinti technologinį neutralumą, tai yra, kad dokumentu būtų galima pasinaudoti nepriklausomai nuo naudojamo kompiuterio ar operacinės sistemos. Būtent dokumento turinio, o ne jo išvaizdos perdavimas buvo pradinis tikslas.

Labai svarbus HTML komponentas yra nuorodos. Ne veltui jos paminėtos netgi kalbos pavadinime (hypertext). Buvo svarbu sukurti bendrą adresų sintaksę, kuri leistų nurodyti tikslią vietą konkrečiame dokumente.

Taip atrodo bendra nuorodos struktūra (adresas rašomas be tarpų):

protokolas : serveris / kelias / failas ? parametrai # vieta

Pavyzdžiui:

http://www.example.net/darbo/doku.php?id=12#5_sk


Svarbu tai, kad bet kuris elementas gali būti praleistas. Nesant nurodyto protokolo naršyklė pasirenka įprastą protokolą http. Nesant nurodyto serverio naršyklė ieškos dokumento tame pačiame serveryje, kuriame buvo nuoroda. Taip gaunamos santykinės nuorodos. Kelias nenurodomas, jei norima atversti serverio šakniniame aplanke esantį dokumentą. Jei nenurodytas nei serveris, nei kelias, tada failo ieškoma tame pačiame aplanke, iš kurio gauta nuoroda. Nenurodžius failo serveris pateikia nustatytą standartinį aplanko failą. Parametrų gali ir nebūti, o nenurodžius konkrečios vietos dokumentas rodomas nuo pradžios.

Nuorodose į kitus resursus tame pačiame serveryje visada įmanomas absoliučių ir santykinių nuorodų pasirinkimas.


Pavyzdžiui, absoliutus adresas:

http://www.example.net/abc/def.html#antras 


Tas pats resursas rodant iš kito aplanko tame serveryje:

/abc/def.html#antras 


Tas pats resursas rodant iš kito failo tame pačiame aplanke:

def.html#antras 


Vieta dokumente rodant iš to paties dokumento:

#antras 

HTML elemento konstrukcija

HTML kalba sukurtas dokumentas – tai tekstas su specialiais žymenimis tarp ženklų „<“ ir „>“. Taip tekstas padalinamas į tokio formato elementus:


<komanda> turinys </komanda> 


Turinys gali būti tekstas bei kiti elementai, komanda gali turėti parametrus:

<komanda param=“reikšmė“> turinys </komanda> 

Paprasčiausias HTML dokumentas

Visas HTML kodas pateikiamas elemente <html>, kuris susideda iš dviejų dalių. Pradžioje techninė informacija pateikiama elemente <head>, paskui dokumento turinys pateikiamas elemente <body>.


<html>
  <head>
    <title>Pirmasis HTML pavyzdys</title>
  </head>
  <body>
    <h1>Pirmasis HTML dokumento pavyzdys</h1>
    <p>Pirmojo dokumento pirmoji pastraipa.</p>
    <p>Pirmojo dokumento antroji pastraipa.</p>
  </body>
</html>


Be anksčiau paminėtų elementų, čia panaudoti dar trys:

<title> – taip antraštėje nurodomas dokumento pavadinimas, rodomas lango antraštėje ir naudojamas automatiškai kuriant nuorodą į dokumentą.

<p> – pastraipos elementas.

<h1> – skirtas kurti aukščiausio lygio pavadinimams doku­men­to tekste (heading 1). Smulkesnių skyrių pavadinimai žymimi <h2>, jų poskyriai – <h3> ir taip toliau.

Šis HTML kodas atitinka visų HTML versijų ir mokyklų reikalavimus. Prieš aptariant kitas komandas būtina paminėti versijas ir mūšius dėl HTML kodo vystymo krypčių.

Vaizdas ar turinys

Nuo pradžių HTML kalba sukurta kaip priemonė turiniui perteikti nepriklausomai nuo naudojamos įrangos. Autorius sužymi dokumento struktūrą, o naršyklė ją atvaizduoja taip, kad doku­mento skaitytojui būtų kuo patogiau. Autorius neturėtų rūpintis išvaizda, nes jis nežino, kokios yra dokumentą atverčiančios naršyklės galimybės.

Tačiau HTML dokumentus ėmus kurti plačiajai visuomenei paaiškėjo, kad daugelis autorių labiau rūpinasi vaizdu negu turiniu. Naršyklių kūrėjai siekė papildyti HTML kalbą kuo daugiau išvaizdą aprašančių elementų. Autoriai pamėgo klaidingai naudoti turinio elementus dokumentui pagražinti. Pavyzdžiui, <h1> elemente pateikiamas visai ne pavadinimas, bet sakinio dalis, kurią norima pabrėžti, išskirti. HTML kūrėjai pritarė „švariam“ be dizaino priemaišų HTML, o naujai atsiradusi ir vis stiprėjanti nekvalifikuotų naudotojų grupė reikalavo galimybių gražinti dokumentą, kištis į jo atvaizdavimą.

Kalba papildyta ne tik išvaizdai skirtais elementais <b> (bold – pusjuodis šriftas), <i> (italic – kursyvas – pasvirasis šriftas), bet ir kitiems elementams suteikiami išvaizdai nurodyti skirti parametrai, pavyzdžiui, <body background=“red“>.

Ar toleruotinos HTML sintaksės klaidos

Nevienareikšmiška buvo ir bendruomenės pozicija dėl HTML taisyklių griežtumo. Kompiuteriams tampant vis galingesniems naršyklės lengvai ištaiso HTML netikslumus.

Pavyzdžiui, toks kodas, nors ir yra netikslus, buvo pripažintas teisingu:

<p>Miške kur eglės ošia,<p>Po pušim sena


Nors nepažymėta pirmosios pastraipos pabaiga, bet akivaizdu, kad jei prasidėjo antroji pastraipa, tai pirmoji pasibaigė.

Naršyklėms nebuvo sudėtinga priimti dokumentą nepriklausomai nuo to, ar didžiosios, ar mažosios raidės naudojamos HTML komandoms. Todėl komandas kiekvienas rašė kaip kam patinka. Paplito trys užrašymo sistemos: <body>, <BODY> ir <Body>. Sintaksės reikalavimai leido rašyti ir <BoDy> ar dar 12 šios komandos variantų.

Dėl sintaksės tikslumo nors ir nebuvo tokių didelių ginčų, kaip esmės ir formos kovoje, bet vieni autoriai siūlė praleisti nuspėjamus HTML komponentus, taip sutrumpinti dokumento apimtį, sutaupyti vietą serveryje bei krovimosi laiką, kiti siūlė laikytis griežtos HTML sintaksės.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kokia yra HTML paskirtis?
  2. Sukurti dokumentą tvarkinga XHTML kalba, susidedantį bent iš trijų skyrių. Automatiškai patikrinti HTML kokybę. Pavyzdžiui: „Biografija“, „Hobis“, „Gimtojo miesto rajonai“.
  3. Rasti internete nedidelės apimties netvarkingą HTML dokumentą ir iš jo padaryti tvarkingą dokumentą XHTML kalba.

GNU operacinės sistemos komponentas – Linux

Čia trumpai pristatysime GNU/Linux istoriją, kodėl kai kas rašo GNU/Linux, kas yra Linux distributyas.


14.1 pav. GNU/Linux tarp kitų Unix tipo operacinių sistemų<ref name="ftn35"><center>http://commons.wikimedia.org/wiki/Image:Unix_history.en.svg
</ref></center>

Operacinės sistemos branduolio Linux atsiradimas

1991 m. Suomijos Helsinkio universiteto studentas Linus Torvalds parašė džiugų laišką į comp.os.minix naujienų grupę ir pranešė apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“. Ši data ir šis laiškas oficialiai laikomas Linux gimtadieniu.

1992 m. Linux kūrėjai paskelbė, kad Linux branduolį platins GNU GPL licencijos sąlygomis. Linux integruojamas į GNU projektą. Linux pritraukė daugybės programuotojų iš viso pasaulio dėmesį ir buvo toliau tobulinamas.

1994 m. internete pradėta platinti Linux branduolio 1.0 versija. Į jo tobulinimą įsitraukė pasaulinė programuotojų bendruomenė ir greitai GNU/Linux operacinė sistema tapo žinoma kaip viena stabiliausių ir galingiausių profesionalių operacinių sistemų. Ja naudotis tada reikėjo profesionalių žinių ir įgūdžių. GNU/Linux programuotojai kūrė programuotojams.

Šiandien Linux vadinamas ne branduolys, o distributyvas, kurį sudaro Linux branduolys, laisvoji programinė įranga iš GNU projekto bei kitos laisvosios ar atvirojo kodo programos ir pagalbiniai įrankiai (14.2 pav.). Operacinę sistemą tiksliau būtų vadinti GNU/Linux.

Lygiagrečiai su atvirais Linux distributyvais kuriami ir komerciniai Linux distributyvai, kurių kūrėjai uždirba iš pardavimo ir aptarnavimo. GPL licencija neleidžia uždaryti programos, tai yra uždrausti kopijuoti patobulintą jos versiją, tačiau atsirado nemažai įmonių, kurios rado būdų, kaip nepažeidžiant licencijos uždirbti iš GPL produktų. Dažniausiai tai pajamos, gautos iš produktų aptarnavimo. Tokiu atveju įmonė teikia profesionalią paramą ne tokiems profesionaliems kliento darbuotojams. Tai yra vienas iš ekonominių stimulų GNU/Linux produktus pritaikyti ir kompiuterių naudotojams: neprofesionaliems programuotojams ar visai ne pro­gra­muotojams.

[[Image:]]
14.2 pav. GNU/Linux distributyvų medžio fragmentas<ref name="ftn36"><center>http://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Linux_distro_timeline
</ref></center>


Vis daugiau GNU/Linux sistemų kūrimo darbų finansuojama filantropų arba kompiuterių įrangos gamintojų, kurie siekia kuo geriau parduoti savo įrangą. Tokių įmonių tikslas yra sukurti sistemą ir programų rinkinį (distributyvą), skirtą įvairiems varto­tojams. Kuriama vis daugiau patogių GNU/Linux administravimo sistemų, jų naudojimas tampa vis paprastesnis.


[[Image:]]
14.3 pav. Linux logotipas –pingvinas vardu Tux
Apie 2002 m. nuosavybinių operacinių sistemų distributyvų ir atvirųjų operacinių sistemų distributyvų naudojimo sudėtingumas tapo palyginamas.

Apie 2004 m. neprofesionaliai naudotojo darbo vietai skirti Linux distributyvai (14.3 pav.) ėmė konkuruoti su rinkoje vis dar domi­nuojančia MS Windows operacine sistema.

Informacinės sistemos programinė įranga

Žiniatinklio serveriai dažnai veikia atvirosios programinė įrangos pagrindu: GNU/Linux operacinės sistemos branduolys, GNU sisteminių programų rinkinys, Apache serveris, duomenų bazių valdymo sistema (DBVS) – dažniausiai MySQL, ir specializuota programinė įranga, kuri dažniausiai yra kuriamos PHP kalba.

Tipinis serverio programinės įrangos komplektas vadinamas LAMP – tai laisvosios programinės įrangos Linux, Apache, MySQL ir PHP derinys.

Akronimą LAMP savo straipsnyje vokiškame žurnale „c't“ 1998 m. (12 nr., 230 p.) pavartojo Michael Kunze. Straipsnyje rašė apie tai, kaip laisvų programų rinkinys gali būti gyvybinga ir gera alternatyva komerciniams paketams. Dėl kompiuterių vartotojų bendruomenių pomėgio akronimams LAMP greitai tapo terminu, populiarinančiu atvirųjų programų naudojimą.

Programų rinkinio LAMP komponentai

GNU/Linux yra Unix tipo operacinės sistema su GNU sisteminių programų paketu. Kartas Linux pakeičiamas kita Unix tipo operacine sistema.

Apache yra žiniatinklio (web) serveris. Jis yra stabilus, lengvai įdiegiamas, turi standartinius nustatymus bei suteikia sudėtingo derinimo galimybių.

MySQL – tai paplitusi laisvoji DBVS. Anksčiau ji buvo naudojama tik smulkesniems projektams, o didesniems komerciniams projektams dažniau buvo naudojamos nuosavybinės DBVS. Tačiau MySQL pasirodė tinkama ir dideliems atsakingiems projektams, todėl pastaruoju metu ji vadinama universalia DBVS.

PHP yra programavimo kalba. Apache PHP modulis įvykdo PHP kalba parašytą skriptą ir vartotojui pateikia HTML dokumentą. Laisvai platinama daugybė programų PHP kalba, todėl informacinių sistemų kūrėjai paprastai nekuria programų nuo pirmos eilutės, bet ieško jau sukurtų panašios paskirties programų ir patobulina jas bei pritaiko savo reikmėms (14.4 pav.).


Vartotojo
HTTP
Apache
PHP
SQL
MySQL
Duomenų
naršyklė
HTML
serveris
skriptas
kalba
DBVS
bazė
14.4 pav. Informacinės sistemos veikimo schema


Visi išvardinti LAMP komponentai susideda iš laisvai platinamų programų, todėl jie gali būti modifikuojami. Tam, kad geriausiai tiktų informacinei sistemai, sujungiami į vieną programų rinkinį ir kartu platinami. Į daugelį universalių Linux distributyvų arba įeina visas LAMP programų komplektas, arba nesunkiai instaliuojami trūkstami komponentai. Kuriamos ir tokios informacinės sistemos, kuriose vienas ar keli LAMP komponentai pakeičiami jų alternatyvomis.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kas yra Linux ir kas yra GNU/Linux?
  2. Internete raskite Linux distributyvų sąrašą. Aprašykite tris pasirinktus distributyvus. Kuo jie skiriasi?
  3. Kokie pagrindiniai komponentai sudaro informacinę sistemą?
  4. Kas yra LAMP?

Laisvas ir populiarus serveris Apache

Atvirasis žiniatinklio serveris Apache užėmė daugiau nei pusę rinkos, kai apie atvirąją programinę įrangą žinojo tik specialistai. Šiame skyriuje aptarsime, kas yra Apache ir kas nulėmė tai, kad Apache aplenkė daugelį kitų šiuo metu populiarių laisvųjų programų?

Žiniatinklio serveris Apache

Apache serveris yra reikšmingas žiniatinklio plėtrai. Apache buvo viena pirmųjų alternatyvų Netscape Communications Corporation tinklo serveriui, dabar žinomam Sun Java System Web Server vardu. Savo funkcionalumu ir našumu Apache konkuruoja su kitais Unix operacinės sistemos pagrindu kuriamais tinklo serveriais.

Projekto vardas pasirinktas iš pagarbos Amerikos indėnams apačiams<ref name="ftn37">http://lt.wikipedia.org/wiki/Apačai</ref>, kurie yra gerai žinomi dėl savo ištvermingumo ir kovos įgūdžių. Projekto pavadinimą nulėmė ir tai, kad jis buvo kurtas iš NCSA HTTPd 1.3 pataisų serverio, kurį dar vadino „a patchy“.

Į Apache tinklo serverį įtraukti moduliai, kurie išplečia serverio funkcionalumą – serverių programavimo kalbos (mod_perl, mod_python, Tcl, ir PHP), moduliai (mod_access, mod_auth ir mod_digest), SSL ir TLS (mod_ssl), tarpinio serverio modulio aptarnavimas, nuorodų (URL) redaktorius, duomenų filtravimo galimybės. Apache pranešimų failai gali būti analizuojami naudojant tinklo naršyklę ir kitas laisvai platinamas programas.

Virtual hosting funkcija leidžia vienai Apache programai aptarnauti kelias internetines svetaines. Pavyzdžiui, vienas kompiuteris su viena Apache programa gali vienu metu aptarnauti kelias svetaines.

Apache tinklo serveris naudojamas statinio ir dinaminio turinio svetainėms žiniatinklyje publikuoti. Dauguma internetinių programų yra sukurtos Apache serverio pagrindu. Apache naudojamas užduotims atlikti, kai turinys turi būti pasiekiamas saugiu ir patikimu būdu, pavyzdžiui, dalintis failais per internetą.

Apache tinklo serveris yra įtrauktas į populiarų LAMP tinklo serverio programų rinkinį.

Kas remia Apache projektus

Apache HTTP serveris gali būti naudojamas pagal Apache licenciją ir tai yra laisvoji atvirojo kodo programinė įranga. Apache licencija leidžia naudoti programinę įrangą tiek atvirojo, tiek uždarojo kodo programoms.

Apache serverį kuria atvira kūrėjų bendrija, kurią palaiko Apache Software Foundation fondas<ref name="ftn38">http://www.apache.org/</ref> (15.1 pav.). Didžiausiems šio fondo rėmėjams suteikiamas platininio rėmėjo statusas<ref name="ftn39">http://www.apache.org/foundation/thanks.html</ref>. Suprantama, kad platininėmis rėmėjomis tapo didžiosios bendrovės, uždirbančios iš interneto turinio: Google ir Yahoo. Jau kuris laikas Apache serveriai užima apie pusę žiniatinklio serverių rinkos, o pagrindiniai jų konkurentai – analogiški Microsoft produktai – užima apie trečdalį rinkos<ref name="ftn40">http://www.elektronika.lt/news/computers/12533/</ref>. Todėl daug kas nustebo, kai 2008 m. ši korporacija ne tik tapo platinine rėmėja, pinigais parėmusi fondą, bet ir palaiko susijusios programinės įrangos vystymą. Bendra tendencija: buvusios dvigubo licencijavimo programos tampa atvirosiomis, nuosavybines programas kuriančios bendrovės įsitraukia į atvirųjų programų kūrimą. Tai džiugina daugelį vartotojų.

Bruce Perens, atvirojo kodo apibrėžimo autorius, perspėja, kad Microsoft gali turėti ir kitų ketinimų, kurie nebūtų priimtini bendruomenei: „Praėjo tik keleri metai nuo to laiko, kai vienas iš Microsoft vadovų Jim Allchin pavadino atvirąjį kodą intelektualios nuosavybės naikintoju, Craig Mundie pavadino ekonomiškai liguistu. Bet tai buvo senasis Microsoft<ref name="ftn41">http://itmanagement.earthweb.com/osrc/print.php/3762786</ref>.“ Bruce Perens toliau dėsto, kad Microsoft galbūt ketina pasinaudoti Apache licencijos trūkumais. Jie galėtų imti leisti uždarojo kodo Apache produktų versijas. Tokie produktai galėtų nukrypti nuo standartų arba būti suvaržyti patentinių apribojimų.

Šie numanomi tikslai nepaaiškina, kodėl Microsoft turėtų paremti Apache. Licencija leidžia taip naudotis Apache produktais ir neremiant fondo. Jei reikalingi konkretūs darbai – tada galima asmeniškai samdytis Apache projektų programuotojus. Bruce Perens nuomone, pinigai skirti reklamos tikslais, norint parodyti naują bendrovės santykį su atviruoju kodu. Straipsnis užbaigiamas perspėjimu, kad pasaulio teisinės sistemos turi pabusti, kad pasaulis taptų saugus ir atvirojo kodo, ir nuosavybinėms programoms kurti. Atvirieji standartai turi būti visuotinai pripažįstamas IT politikos pagrindas. Tik tada bus realizuotas atvirojo kodo potencialas.

Kodėl Apache yra laisvas

Kuriant Apache programinę įrangą siekiama sukurti tvirtą pagrindą įvairių tipų programinei įrangai taikyti. Kuriama platforma patikimoms siste­moms įvairiems uždaviniams spręsti.
[[Image:]]
15.1 pav. Apache logotipas

Apache kūrėjai mano, kad internetinio turinio viešinimo įrankiai turi būti visiems laisvai pasiekiami ir kad programinės įrangos bendrovės turi uždirbti kurdamos pridėtinės vertės paslaugas.

Suprantama, kad vienai kompanijai kontroliuoti rinką yra ekonominis pranašumas, ypač programinės įrangos pramonėje, tai lyg kontroliuoti tam tikrą vamzdyną taip, kad visi kiti būtų priversti mokėti už jo naudojimą. Taip daroma, valdant protokolus, verslas plečiamas kitų kompanijų lėšomis. Žiniatinklio protokolai, būdami atviri ir nepriklausomi, sukuria vienodas sąlygas dideliems ir mažiems rinkos dalyviams.

Kita nurodyta priežastis – tai noras įtraukti į programinės įrangos kūrimą jos vartotojus. Tas, kas užmokėjo už programinę įrangą, paprastai nenorės taisyti jos klaidų veltui.

Skirtumas tarp vairuotojo ir keleivio

Apache turi dvi vartotojų grupes. Jei Apache būtų troleibusas, tuomet vieni iš jų būtų keleiviai, kiti – vairuotojai. Čia aptarsime, kaip toks vartotojų susisluoksniavimas nulėmė Apache sėkmę dar iki laisvųjų programų bumo pradžios.

Pirmiausia apie „keleivius“. Milijardai dokumentų, atverčiamų vartotojų naršyklėse, yra pateikiami Apache programinės įrangos. Tokie vartotojai nedaro įtakos serveryje veikiančios programinės įrangos pasirinkimui. Dauguma iš jų nesidomi, kokia programinė įranga jiems tiekia dokumentus. Kaip ir troleibuso keleivis paprastai nesidomi, kokios firmos troleibusu jis važiuoja ar kaip valdomas troleibuso variklis. Tokie vartotojai sukuria didžiulę rinką. Didžiuliai resursai skiriami kuriant jiems skirtus produktus.

Kita vartotojų dalis – „vairuotojai“. Kiekvieną įdiegtą serverį tvarko bent vienas specialistas – jo administratorius. Kaip ir profesionalus transporto priemonės vairuotojas, jis išmano savo valdomą techniką, gilinasi į jos veikimo subtilybes. Apache augimui didelę įtaką turi dvi tokios situacijos pasekmės. Specialistas yra pajėgus pasirinkti optimalų techninį sprendimą. Jis remiasi ne reklama, o techniniais kriterijais. Tai mažina nuosavybinių konkurentų investicijų į rinkodarą efektyvumą, daug sunkiau išstumti gerą produktą iš informuotų specialistų rinkos. Antroji pasekmė – sistemą eksploatuoja specialistai, siekiantys ir sugebantys ją tobulinti, kvalifikuotai padedantys kūrėjams.

Apache licencijos tekstas

Apache License. Version 2.0, January 2004. http://www.apache.org/licenses/

TERMS AND CONDITIONS FOR USE, REPRODUCTION, AND DISTRIBUTION

1. Definitions.

"License" shall mean the terms and conditions for use, reproduction, and distribution as defined by Sections 1 through 9 of this document.

"Licensor" shall mean the copyright owner or entity authorized by the copyright owner that is granting the License.

"Legal Entity" shall mean the union of the acting entity and all other entities that control, are controlled by, or are under common control with that entity. For the purposes of this definition, "control" means (i) the power, direct or indirect, to cause the direction or management of such entity, whether by contract or otherwise, or (ii) ownership of fifty percent (50%) or more of the outstanding shares, or (iii) beneficial ownership of such entity.

"You" (or "Your") shall mean an individual or Legal Entity exercising permissions granted by this License.

"Source" form shall mean the preferred form for making modifications, including but not limited to software source code, documentation source, and configuration files.

"Object" form shall mean any form resulting from mechanical transformation or translation of a Source form, including but not limited to compiled object code, generated documentation, and conversions to other media types.

"Work" shall mean the work of authorship, whether in Source or Object form, made available under the License, as indicated by a copyright notice that is included in or attached to the work (an example is provided in the Appendix below).

"Derivative Works" shall mean any work, whether in Source or Object form, that is based on (or derived from) the Work and for which the editorial revisions, annotations, elaborations, or other modifications represent, as a whole, an original work of authorship. For the purposes of this License, Derivative Works shall not include works that remain separable from, or merely link (or bind by name) to the interfaces of, the Work and Derivative Works thereof.

"Contribution" shall mean any work of authorship, including the original version of the Work and any modifications or additions to that Work or Derivative Works thereof, that is intentionally submitted to Licensor for inclusion in the Work by the copyright owner or by an individual or Legal Entity authorized to submit on behalf of the copyright owner. For the purposes of this definition, "submitted" means any form of electronic, verbal, or written communication sent to the Licensor or its representatives, including but not limited to communication on electronic mailing lists, source code control systems, and issue tracking systems that are managed by, or on behalf of, the Licensor for the purpose of discussing and improving the Work, but excluding communication that is conspicuously marked or otherwise designated in writing by the copyright owner as "Not a Contribution."

"Contributor" shall mean Licensor and any individual or Legal Entity on behalf of whom a Contribution has been received by Licensor and subsequently incorporated within the Work.

2. Grant of Copyright License. Subject to the terms and conditions of this License, each Contributor hereby grants to You a perpetual, worldwide, non-exclusive, no-charge, royalty-free, irrevocable copyright license to reproduce, prepare Derivative Works of, publicly display, publicly perform, sublicense, and distribute the Work and such Derivative Works in Source or Object form.

3. Grant of Patent License. Subject to the terms and conditions of this License, each Contributor hereby grants to You a perpetual, worldwide, non-exclusive, no-charge, royalty-free, irrevocable (except as stated in this section) patent license to make, have made, use, offer to sell, sell, import, and otherwise transfer the Work, where such license applies only to those patent claims licensable by such Contributor that are necessarily infringed by their Contribution(s) alone or by combination of their Contribution(s) with the Work to which such Contribution(s) was submitted. If You institute patent litigation against any entity (including a cross-claim or counterclaim in a lawsuit) alleging that the Work or a Contribution incorporated within the Work constitutes direct or contributory patent infringement, then any patent licenses granted to You under this License for that Work shall terminate as of the date such litigation is filed.

4. Redistribution. You may reproduce and distribute copies of the Work or Derivative Works thereof in any medium, with or without modifications, and in Source or Object form, provided that You meet the following conditions:

1. You must give any other recipients of the Work or Derivative Works a copy of this License; and

2. You must cause any modified files to carry prominent notices stating that You changed the files; and

3. You must retain, in the Source form of any Derivative Works that You distribute, all copyright, patent, trademark, and attribution notices from the Source form of the Work, excluding those notices that do not pertain to any part of the Derivative Works; and

4. If the Work includes a "NOTICE" text file as part of its distribution, then any Derivative Works that You distribute must include a readable copy of the attribution notices contained within such NOTICE file, excluding those notices that do not pertain to any part of the Derivative Works, in at least one of the following places: within a NOTICE text file distributed as part of the Derivative Works; within the Source form or documentation, if provided along with the Derivative Works; or, within a display generated by the Derivative Works, if and wherever such third-party notices normally appear. The contents of the NOTICE file are for informational purposes only and do not modify the License. You may add Your own attribution notices within Derivative Works that You distribute, alongside or as an addendum to the NOTICE text from the Work, provided that such additional attribution notices cannot be construed as modifying the License.

You may add Your own copyright statement to Your modifications and may provide additional or different license terms and conditions for use, reproduction, or distribution of Your modifications, or for any such Derivative Works as a whole, provided Your use, reproduction, and distribution of the Work otherwise complies with the conditions stated in this License.

5. Submission of Contributions. Unless You explicitly state otherwise, any Contribution intentionally submitted for inclusion in the Work by You to the Licensor shall be under the terms and conditions of this License, without any additional terms or conditions. Notwithstanding the above, nothing herein shall supersede or modify the terms of any separate license agreement you may have executed with Licensor regarding such Contributions.

6. Trademarks. This License does not grant permission to use the trade names, trademarks, service marks, or product names of the Licensor, except as required for reasonable and customary use in describing the origin of the Work and reproducing the content of the NOTICE file.

7. Disclaimer of Warranty. Unless required by applicable law or agreed to in writing, Licensor provides the Work (and each Contributor provides its Contributions) on an "AS IS" BASIS, WITHOUT WARRANTIES OR CONDITIONS OF ANY KIND, either express or implied, including, without limitation, any warranties or conditions of TITLE, NON-INFRINGEMENT, MERCHANTABILITY, or FITNESS FOR A PARTICULAR PURPOSE. You are solely responsible for determining the appropriateness of using or redistributing the Work and assume any risks associated with Your exercise of permissions under this License.

8. Limitation of Liability. In no event and under no legal theory, whether in tort (including negligence), contract, or otherwise, unless required by applicable law (such as deliberate and grossly negligent acts) or agreed to in writing, shall any Contributor be liable to You for damages, including any direct, indirect, special, incidental, or consequential damages of any character arising as a result of this License or out of the use or inability to use the Work (including but not limited to damages for loss of goodwill, work stoppage, computer failure or malfunction, or any and all other commercial damages or losses), even if such Contributor has been advised of the possibility of such damages.

9. Accepting Warranty or Additional Liability. While redistributing the Work or Derivative Works thereof, You may choose to offer, and charge a fee for, acceptance of support, warranty, indemnity, or other liability obligations and/or rights consistent with this License. However, in accepting such obligations, You may act only on Your own behalf and on Your sole responsibility, not on behalf of any other Contributor, and only if You agree to indemnify, defend, and hold each Contributor harmless for any liability incurred by, or claims asserted against, such Contributor by reason of your accepting any such warranty or additional liability.

END OF TERMS AND CONDITIONS

Literatūra

  1. Apache HTTP Server Project.http://httpd.apache.org/
  2. Apache HTTP serveris. Straipsnis Vikipedijoje.http://lt.wikipedia.org/wiki/Apache_HTTP_serveris
  3. Apache License, Version 2.0.http://www.apache.org/licenses/LICENSE-2.0
  4. Frequently Asked Questions [Apache].http://www.apache.org/foundation/faq.html

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kas yra Apache?
  2. Apibūdinkite aptartas dvi Apache vartotojų grupes ir nurodykite skirtumą tarp jų.
  3. Nubraižykite priežastinių ryšių diagramą, iliustruojančią Apache sėkmės priežastis.

Duomenų bazių valdymo sistema MySQL

Kiekviena informacinė sistema turi išsaugoti kažkokius duomenis. Kiekvienas patyręs programuotojas nesunkiai sukurs bet kokių duomenų įrašymo failuose sistemą. Tačiau tokią sistemą opti­mizuojant didesniems duomenų kiekiams ir didesniems srau­tams tektų sugaišti nemažai laiko.
[[Image:]]
16.1 pav. MySQL logotipas
Nėra prasmės išradinėti dviratį. Geriau duomenų valdymą patikėti profesionalų sukurtai ir milijonų vartotojų išbandytai duomenų bazių val­dymo sistemai. LAMP komp­lekte papras­tai siūloma naudotis MySQL (16.1 pav.).

MySQL – tai viena iš relia­cinių duo­menų bazių valdymo sistemų (liet. RDBVS, angl. RDBMS), palaikanti daugelį naudotojų, valdoma SQL kalba.

Akcinė bendrovė MySQL

MySQL yra atvirojo kodo programinė įranga (GPL ir kitos licencijos), vystoma ir palaikoma švedų kompanijos „MySQL AB“, kurios įkūrėjai – švedai David Axmark, Allan Larsson ir suomis Michael „Monty“ Widenius.

2008-02-26 akcinę bendrovę MySQL įsigijo korporacija Sun Microsystems. Žiniasklaidos pranešimuose buvo juokaujama, kad Sun įsigijo žodžio LAMP raidę „M“.

Sun Microsystems anksčiau jau buvo įsigijusi StarOffice, pagal kurį sukūrė ir tobulina laisvąjį OpenOffice.org. Sun Microsystems remia ir kitus laisvuosius atvirojo kodo produktus, todėl MySQL įsigijimas bendruomenės nebuvo priimtas priešiškai, nors kai kam kelia nerimą didelė laisvųjų atvirojo kodo sprendimų koncentracija vienose rankose.

MySQL galimybės

Kaip ir kiekvienos RDBVS, MySQL duomenys prieinami per abstrakčias lenteles ir ryšius tarp skirtingų lentelių ar jų dalių. Duomenims įvesti, keisti, ieškoti bei lentelėms ir duomenų bazei valdyti yra naudojama SQL (angl. Structured Query Language) kalba.

MySQL RDBVS veikia daugelyje platformų, ji dažnai pasiren­kama programuojant internetines svetaines. Šiame sektoriuje su MySQL bando konkuruoti PostgreSQL.

Pastaruoju metu MySQL vis dažniau pritaikoma labai didelėse informacinėse sistemose. Pavyzdžiui, Vikipedija, kurios apkrova kartais viršija 10 tūkstančių užklausų per sekundę, arba vienas iš didžiausių JAV kabelinės televizijos tinklų Cox Communications, kurio duomenų bazėje – daugiau kaip 3 600 lentelių. Šiame sektoriuje pagrindinis MySQL konkurentas yra Oracle.

Nors prieigai prie MySQL duomenų bazių dažniausiai pasiren­kama PHP kalba, ją taip pat galima pasiekti įvairiomis kitomis programinėmis priemonėmis: C, C++, C#, Java, Perl, Python ir kitomis. Kiekvienai šių kalbų sukurtos specialios bibliotekos. Taip pat MySQL duomenų bazėms yra sukurta ODBC sąsaja MyODBC, leidžianti duomenis pasiekti bet kuria kalba, neturinčia specialios bibliotekos, tačiau palaikančia ODBC komunikavimo mechanizmą.

MySQL valdymo įrankis phpMyAdmin

PHP kalba parašytas MySQL valdymo įrankis phpMyAdmin<ref name="ftn42">http://www.phpmyadmin.net/</ref>,<ref name="ftn43">http://lt.wikipedia.org/wiki/PhpMyAdmin</ref>, skirtas administruoti MySQL duomenų bazes naudojantis naršykle nežinant SQL komandų bei tiesiogiai nesijungiant prie serverio.

1998 m. MySQL sąsają PHP kalba pradėjo kurti Tobias Ratschiller, IT konsultantas ir kompanijos Maguma įkurėjas. Nuo 2000 m. jis nebedirbo prie projekto, bet phpMyAdmin jau buvo tapęs populiariu MySQL administravimo įrankiu su didele vartotojų ir tobulintojų bendruomene.

Pastaruoju metu programa išversta į daugiau nei 50 kalbų, tarp jų ir į lietuvių. phpMyAdmin yra įprastas LAMP komplekto elementas. Kalbant apie LAMP sudėtį phpMyAdmin dažnai nepaminimas, nes jis turimas omenyje kaip MySQL komponentas, nors ir yra atskiras kūrinys.

AB MySQL licencijos ir verslo modelis

Prieš keletą metų MySQL buvo platinama pagal dvi licencijas. Vienos sąlygos – asmeniniam naudojimui, kitos – įmonėms.

Vėliau AB MySQL paskelbė, kad visiems vartotojams jų pagrindinė licencija yra GNU GPL ir kad jie norėtų paskatinti kiekvieną skelbti savo programinę įrangą su šia licencija<ref name="ftn44">http://www.mysql.com/about/legal/licensing/opensource-license.html</ref>:


Mūsų programinė įranga yra 100 % GPL. Jei ir jūsiškė yra 100 % suderinama su GPL, tada neturite mokėti už MySQL naudojimą savo programose. Tai yra puiki galimybė atvirojo kodo bendruomenei ir tiems iš jūsų, kas kuria atvirojo kodo programas.


Taip pat AB MySQL siūlo naudotojui pasirinkti priimtinas sąlygas iš kitų licencijų sąrašo<ref name="ftn45">http://www.mysql.com/about/legal/licensing/</ref>.

Norintys panaudoti MySQL programinę įrangą savo nuosavybiniuose produktuose gali pasirinkti tinkamą komercinę licenciją iš „OEM Embedded Database Products“ variantų sąrašo. Tai modernus verslo modelis, kai mokama už licencijos suteikiamas teises, bet ne už techninius sprendimus. Perkantiems ir nemokamai naudojantiems prieinami tie patys programos komponentai.

Ne visiems atvirojo kodo šalininkams tinkama GNU GPL licencija. Atvirojo kodo iniciatyvos (OSI) licencija yra artima GNU GPL, tačiau yra skirtumų, neleidžiančių GNU GPL išvestinio kūrinio platinti su OSI licencijomis. MySQL nėra platinama su OSI licencija, tačiau yra parengta speciali GNU GPL su išimtimis, kurios leidžia išvestinius kūrinius platinti su OSI licencija.

Su brangiais nuosavybiniais konkurentais galėtų būti lyginami MySQL Enterprise prenumeratos variantai. Priklausomai nuo sutarties specialistai gali konsultuoti dėl konkrečios duomenų bazės projektavimo ir netgi atvykti pas klientą optimaliai suderinti jo duomenų bazę.

Taip MySQL programinė įranga platinama pagal visą licencijų įvairovę: nuo GNU GPL iki nuosavybinių, nesudarydama kliūčių kiekvienam naudotojui pasirinkti optimalų variantą.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kas yra MySQL?
  2. Kokios vartotojų grupės gali nemokamai atsisiųsti naujausią MySQL versiją?
  3. Ar MySQL gali būti panaudota didelės įmonės serveryje?
  4. Ar MySQL gali būti panaudota asmeniniame serveryje?

Laisvasis įrankis laisvam programuotojui – PHP

PHP yra programavimo kalba. Apache modulis įvykdo PHP kalba parašytą skriptą ir vartotojui pateikia HTML dokumentą. Laisvai platinama daugybė programų PHP kalba, todėl informacinių sistemų kūrėjai paprastai nekuria programų nuo pirmos eilutės, bet ieško jau sukurtų panašios paskirties programų ir patobulina jas bei pritaiko jas savo reikmėms.


[[Image:]]
17.1 pav. PHP logotipas
Nedidelė programuotojų dalis teigia, kad „P“ raidė akronime LAMP turėtų reikšti Perl arba Python. Jų nuomone Python yra modernesnė programavimo kalba ir taip teigiančių programuotojų gretos nuolat didėja. Perl kalba šiame kontekste vis mažiau naudojama.

Anksčiau aptartą HTML dokumentą puikiai papildo skriptai PHP kalba (17.1 pav.). Šis įrankis puikiai tinka ir yra dažnai naudojamas įvairios apimties projektuose. PHP kūrėjų bendruomenė yra puiki terpė įvairių tipų atviriesiems projektams<ref name="ftn46">http://php.net/</ref>.

PHP programavimo kalba su atvirąja programine įranga yra susijusi dviem aspektais:

  1. Visų pirma pats šios kalbos modulis yra atvirasis projektas. Pati kalba yra kuriama atviros bendruomenės. Laisvai prieinami išsamūs PHP kalbos aprašai.
  2. Šios kalbos techninė ir organizacinė realizacija puikiai tinka atviriesiems projektams, nepatogi nuosavybiniams projektams.

Šiame skyriuje aptarsime antrąjį aspektą – kodėl dauguma PHP programų yra atvirojo kodo. Trumpai susipažinsime su pagrindinėmis kalbos konstrukcijomis. Išmoksime, kaip toliau mokytis kalbos: kur rasti kalbos aprašus ir profesionaliai parašytų atvirųjų PHP programų.

Programos tekstų redagavimo poreikis

Maža universalių programų vartotojų dalis yra peržiūrinėjusi savo naudojamų programų pradinius tekstus. Dar mažesnė dalis yra juos redagavusi. Tokie vartotojai paprastai pasinaudoja nedidele sudėtingos programos funkcijų dalimi. Sudėtingesnėms internetinėms informacinėms sistemoms paprastai naudojama arba specializuota programinė įranga, arba universali programinė įranga, pritaikyta konkretiems poreikiams. Abiem atvejais sistemą kurti turi specialistas, mokantis programuoti. Žiniatinklio eros pradžioje daug programų tekdavo programuoti nuo pirmos eilutės. Tokių programų kūrėjas turi kelis motyvus viešai paskelbti savo programų tekstus.

  • Naudotojai ne tik pastebi programos klaidas, bet ir pasiūlo, kaip jas būtų galima ištaisyti. Aptarėme tai, kad dauguma instaliuojančių PHP programas moka programuoti. Tai natūralus bendradarbiavimas, nereikalaujantis jokių specifinių licencinių sutarčių.
  • Kiti vartotojai programuotojai greičiausiai patobulins ir papildys programą. Pirminės programos kūrėjas nebūtinai gaus patobulintą versiją. Tačiau patobulintos versijos autoriai turi analogiškus motyvus viešai atskleisti savo programas. Dauguma atvirųjų licencijų reikalauja, kad patobulinta programa būtinai turi išlikti atviroji. Taigi šiam motyvui formaliai padeda atvirosios licencijos.
  • Šalutinis programos paviešinimo efektas – savęs pateikimas pasaulio programuotojų bendruomenės kontekste. Daugelį PHP programų kuria pavieniai programuotojai. Jie turi unikalią galimybę parodyti savo darbą, rasti bendraminčių, kuriančių panašias programas visame pasaulyje.

Tokių programų užsakovai dažnai nėra IT įmonės ir jie neturi komercinio intereso padaryti programą nuosavybinę. Pradiniai kodo fragmentai dažnai platinami su licencijomis, neleidžiančiomis uždaryti išvestinio kūrinio.

Praėjusiame skyriuje aptarėme, kaip veikia žiniatinklio serveris, pateikiantis nekintančius iš anksto sukurtus dokumentus. Dažnai to neužtenka. Interaktyviose sistemose, pavyzdžiui, el. parduotuvėse, vartotojo matomas vaizdas priklauso nuo jo atliktų veiksmų, todėl turi būti kuriamas programos. Net ir statinėse sistemose, pavyzdžiui, el. laikraščiuose, yra patogiau sukurti kuo paprastesnę sąsają straipsniams į duomenų bazę pateikti. Tada programa kuria vaizdą ekrane prie straipsnio pridėdama kitus komponentus. Bet kokios programos išvedamus duomenis būtų galima perduoti Apache serveriui, kuris juos pateiktų vartotojui. Tuo tikslu buvo sukurta CGI-BIN sąsaja. Žiniatinklio užduotims spręsti paplito Perl kalba, turinti patogių eilučių apdorojimo įrankių, kurie dažnai praverčia formuojant HTML.

Kodėl nuo Perl pereita prie PHP

Vėliau buvo sukurtas Apache PHP modulis. Sukurtos PHP kalbos sintaksė mažai skyrėsi nuo Perl. PHP tapo integruotas Apache komponentas. Maždaug 2000 m. ne mažai el. sistemų buvo perrašyta iš Perl į PHP. Tai suteikė ne tik techninių privalumų, bet ir lėmė patogesnį programavimą, nes pasitaikius klaidai PHP modulis galėjo pateikti išsamią informaciją, o „pakibus“ Perl programai Apache serveris nežinodavo problemos priežasčių, todėl ir vartotojui negalėdavo daug pasakyti.

Kaip veikia PHP modulis

Apache serverio aplanke gali būti įrašomi ne tik HTML failai, kurie pateikiami vartotojui tokie, kokie yra, bet ir PHP failai, kurie perduodami PHP moduliui. Tokiu atveju PHP modulis analizuoja tekstą ir apdoroja tai, kas yra tarp ženklų „<?“ ir „?>“. Likusi dalis perduodama vartotojui nepakeista. Tekstą nuo „<?“ iki „?>“ PHP modulis interpretuoja kaip programą PHP kalba. Jei faile yra keli tokie intarpai, jie interpretuojami kaip viena programa, išsaugomos kintamųjų reikšmės. Pateikiamo dokumento PHP programos vietoje išvedamas programos pateikiamas tekstas.

Sudėtingesniuose projektuose failas dažnai prasideda ženklu „<?“ ir baigiasi „?>“, visą HTML tekstą kuria PHP programa. Į statinius puslapius kartais įterpiamos atskiros PHP komandos.

Programavimo kalbų Perl ir PHP sintaksė

Matomiausias sintaksės skirtumas tarp čia aptariamų ir senesnių kalbų yra kintamųjų pavadinimai. C ir kitų klasikinių kalbų kintamųjų pavadinimai būdavo sudaromi iš raidžių ir skaičių. Perl ir PHP kalbose kintamojo pavadinimo pradžioje rašomas ženklas „$“. Dėl šio skirtumo programos tekstas C ir PHP kalbomis atrodo labai skirtingas, tačiau Perl ir PHP perėmė daugelį C kalbos konstrukcijų.


Priskyrimo sakinys:

$a = $b = 500;


Čia sujungti du priskyrimai. Šis sakinys iliustruoja iš C kalbos perimtą konstrukciją, kai priskyrimo sakinys turi reikšmę, analogišką priskirtajai, todėl ši reikšmė gali būti dar kartą priskiriama.


Aritmetiniai veiksmai:

$n = 2 * $a + $b / 300;


Rezultato išvedimas:

echo $n;


Perl ir PHP turi sudėtingus eilučių apdorojimo mechanizmus. Taip pat šiomis kalbomis patogu atlikti paprasčiausius veiksmus – kurti naują eilutę įtraukiant kintamųjų reikšmes.


echo "Kintamųjų reikšmės yra: $a, $b ir $n";

Elektroninių projektų specifika

Programinė įranga įkeliama į serverį. Serverį prižiūrinčios įmonės darbuotojai gali peržiūrėti serveryje esančių failų turinį. Mažesniuose projektuose programinė įranga ir serveris užsakomi iš skirtingų asmenų. Todėl programos kūrėjas sunkiai galėtų apsaugoti programos pradinį tekstą.


[[Image:]]
17.2 pav. Bendruomenės kuriamas PHP vadovas<ref name="ftn47"><center>http://en.wikibooks.org/wiki/PHP_Programming
</ref></center>


Kai kurie programuotojai šią problemą sprendžia apsunkindami trečiųjų šalių galimybes pasinaudoti jų programa. Tačiau dažniau pasirenkamas kitas būdas. Dauguma užsakovų keliamų uždavinių nėra unikalūs. Ne vienas programuotojas jau yra kūręs ką nors panašaus į užsakomą programą, todėl prieš pradedant programuoti šioje srityje būtina paieškoti, kokios programos jau yra sukurtos.

WWW sprendimams reikia specializuotų programų. Ypač daug programuotojų visame pasaulyje kuria PHP programas. Internete laisvai prieinami ne tik programų tekstai, bet ir knygos apie PHP (17.2 pav.).

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kas yra PHP?
  2. Sukurkite dokumentą su PHP skriptu, kurio antraštėje ir dokumento tekste būtų nurodyta, kiek milisekundžių praėjo nuo vidurnakčio iki tol, kol dokumentas buvo užklaustas. Abu šie skaičiai turėtų sutapti.

IV dalis. Laisvųjų programų naudojimas

Programos licencija daro įtaką vartojimui. Vartotojas taikosi prie programų, ar programos pritaikomos vartotojui? Nuosavybinės programos paprastai pritaikomos daugumai. Norima parduoti kuo daugiau programos kopijų, todėl kuriama tokia programa, kuri tiktų daugumai. Kadangi ne visų poreikiai vienodi, dalis vartotojų priversti taikytis prie naudojamų programų.

Reikšmingiausia programinės įrangos rinkos dalis yra JAV, todėl daugelis programų yra pritaikomos šiai rinkai. Tas pačias programas galime nusipirkti ir Lietuvoje. Kartais netgi iš dalies pritaikytas mums. Tačiau besinaudojant atrandamos problemos, pavyzdžiui, paaiškėja, kad dokumente atsiranda mūsų kalbos neatitinkančių skyrybos ženklų arba kad išdarkoma lietuviška laiško antraštė. Tokiu atveju vartotojas derinasi prie programos. Pavyzdžiui, iškraipo kalbą, nes esą „kompiuteris to reikalauja“.

Laisvųjų programų vartotojai turi teisę pritaikyti programą savo reikmėms. Dar daugiau, atvirojo kodo koncepcija reikalauja, kad kūrėjai kiek įmanoma palengvintų modifikavimą.

Programos vartojimas daro įtaką pasauliui. Kiekvienu išleistu litu pirkėjas veikia verslą. Jis palaiko pasirinktą prekę, įmonę, verslo modelį. Programinės įrangos atveju vartotojas ne mažiau veikia aplinką ir pasirinkdamas nemokamą produktą. Šiame skyriuje taip pat užsiminsime apie tai, kokias ilgalaikes globalias pasekmes gali turėti vienos ar kitos programos pasirinkimas.

Programinės įrangos konkurencijos modelis

Šiame skyriuje supažindinama su nuosavybinės programinės įrangos konkurencijos modeliu. Taikomas sistemų dinamikos modelis. Tokio tipo modelį darbo grupė sukūrė Romos klubo užsakymu 1970 m. kurdama pasaulio modelį. Šis modelis aprašomas knygoje „Augimo riba“, kurioje jau 1972 m. buvo numatyta, kad po kelių dešimtmečių kils energijos, kitų resursų ir maisto kainos. Knygoje buvo nurodytos to priežastys.

Šio skyriaus modelyje apsiribosime universaliais programinės įrangos rinkos veiksniais. Nesudėtinga būtų modelį konkretizuoti siauresnei rinkai ir papildyti specifiniais veiksniais.


18.1 pav. Masto ekonomijos kilpa


Programinės įrangos masto ekonomija

Kaip ir kiekvienam produktui, programinei įrangai galioja masto ekonomijos kilpa (18.1 pav.). Kuo daugiau analogiškų prekių parduodama, tuo mažesnė pastovių sąnaudų dalis tenka vienam gaminiui. Esminę programinės įrangos kainos struktūros dalį sudaro pastovios sąnaudos, o kintamos sąnaudos – laikmenų gamyba ir platinimas – sudaro labai mažą išlaidų dalį. Todėl ši kilpa programinės įrangos atveju turi ypač didelį poveikį.

Vartotojų pritraukimo tinklinis efektas

Vartotojai pripranta prie savo naudojamų produktų ir rekomenduoja juos aplinkiniams. Programinės įrangos atveju psichologinį prieraišumą papildo techniniai apribojimai. Kai nėra duomenų mainų standartų, programinė įranga pasirenkama apsiribojant programomis, kuriomis vartotojas galės apdoroti savo anksčiau sukurtus archyvus ir kurios netrukdys keistis duomenimis su kitais vartotojais (18.2 pav.).


18.2 pav. Vartotojų pripratimo ir „pririšimo“ kilpa


Konkurencija tarp programinės įrangos

Kai rinkoje konkuruoja keli alternatyvūs produktai, jų balansas nėra stabilus. Vienam produktui užimant vis didesnę rinkos dalį tokia tendencija turėtų stiprėti ir konkurencinę kova laimėjęs gamintojas ima dominuoti (18.3 pav.).


18.3 pav. Konkurento išstūmimo kilpa


Sujungę visas diagramas gauname modelį, kuriame dominuoja teigiamos atgalinio ryšio kilpos. Tokia uždara sistema yra nestabili. Jai būdingas eksponentinis augimas, kurį sustabdo tik įsisotinimas<ref name="ftn48">http://en.wikipedia.org/wiki/Exponential_growth</ref> (18.4 pav.).



18.4 pav. Nuosavybinės programinės įrangos A ir B konkurencijos modelis

Istoriniai modelio funkcionavimo pavyzdžiai

Šis modelis rodo, kad didesnę rinkos dalį turintis gamintojas nesunkiai gali užsitikrinti savo dominavimą rinkoje ribotos konkurencijos sąlygomis. Veiksminga konkurencija riboja įmonių gaunamą pelną, tačiau nesant efektyvios konkurencijos programinės įrangos rinkoje pelnas nėra veiksmingai reguliuojamas ekonominių mechanizmų. Įsisotinus vieno produkto rinkai viršpelnį įmonė gali skirti artimoms ar visai naujoms rinkoms užkariauti. Taip jau ne kartą įvyko.

Naršyklių karai

Šį dėsningumą puikiai iliustruoja naršyklių Netscape Navigator ir Microsoft Internet Explorer konkurencija. Netscape Navigator žiniatinklio augimo pradžioje nesunkiai sugebėjo užsitikrinti dominavimą naršyklių rinkoje. Visų naršyklių rinkoje balansui pasvirus Netscape Navigator naudai teigiamos kilpos užtikrino greitą šios naršyklės įsitvirtinimą.

Korporacija Microsoft susigrąžino naršyklių rinką pasinaudodama savo dominavimu operacinių sistemų rinkoje. Microsoft nesunkiai perėmė rinką iš Netscape savo viršpelnio dalį skirdama naršyklei sukurti bei ją „nemokamai“ platinti kartu su operacine sistema. Nuosavybinės programinės įrangos rinkoje nustelbti konkurento išstūmimo kilpos veikimą gali tik dar didesnė analogiška kilpa. Konkurentas gali pasinaudoti savo vieno produkto masto ekonomijos kilpa ir papildomas pajamas panaudoti kitam produktui patekti į tokią pačią kilpą.

Biuro programų paketų konkurencija

Panaši ir MS Office komponentų sujungimo į vieną produktą motyvacija. Dominavimo tekstų rengyklių rinkoje teigiama kilpa yra tokia stipri, kad gali užtikrinti įsitvirtinimą ir skaičiuoklių bei pateikčių rengyklių rinkose. Be to, norint sujungti komponentus reikia didesnės išteklių koncentracijos, todėl mažesnės įmonės negali pasiūlyti konkurencinių produktų.

Pagal šį modelį paieškos sistema Google akimirksniu užkariavo didžiąją rinkos dalį. Turėdama tokią didelę rinkos dalį ji ir toliau gali teikti rinkai priimtiniausias paslaugas, išstumdama konkurentus iš kitų rinkų, pavyzdžiui, el. pašto. Neseniai pristatytas Google Office irgi yra „maitinamas“ teigiamos Google paieškos sistemos dominavimo rinkoje kilpos, todėl šiuo metu yra vienintelis realus nuosavybinio MS Office konkurentas.

Pavojingi scenarijai programinės įrangos rinkoje

Toliau aptarsime pavojingus programinės įrangos rinkos dėsningumus, kuriuos pagrindžia šis modelis. Modelis gali padėti spręsti problemas.

Programų gamintojai riboja konkurenciją

Dėl nemažų produkto kūrimo sąnaudų ir nykstamai mažų kopijos kūrimo sąnaudų dominavimas rinkoje leidžia uždirbti ypač daug. Įmonėms apsimoka investuoti į programinio produkto vertės vartotojui didinimą tik tol, kol produktas užsitikrina dominavimą rinkoje. Tada trečioji kilpa nulemia vartotojo pasirinkimą vieno produkto naudai. Vėliau neapsimoka investuoti į vartotojui naudingus sprendimus, pelningiau investuoti į vartotojo galimybių ribojimą, vartotojo susiejimą su dominuojančiu produktu („pririšimas“), pasipriešinimą standartizacijai, taip užtikrinant sėkmingesnį antrosios modelio kilpos veikimą.

Tokių scenarijų rezultatas – natūralus konkurencijos apribojimas ir didelė lėšų koncentracija vienose rankose.

Verslo įmonių užduotis – teikti pelną savo akcininkams. Dominavimą užsitikrinusios korporacijos tampa pajėgios perskirstyti savo naudai išteklius iš kitų rinkų, kartais ir netiesiogiai susijusių su jų veiklos sritimi. Visų pirma išstumiami konkurentai iš susijusių silpnesnių rinkų, todėl sumažėja programinės įrangos pasiūlos įvairovė.

Sistemai eliminavus natūralią konkurenciją nebe užtikrinama, kad kaina mažės mažėjant savikainai. Pirmoji kilpa veikia ne tam, kad būtų mažinama pardavimo kaina, bet kad būtų didinamas pelnas.

Pavyzdžiui, dominavimas programinės įrangos rinkoje leidžia didinti programinės įrangos nominaliąją kainą. Taip didėja programinės įrangos kainos dalis aprūpinto kompiuterio kainoje. Programinės įrangos kūrėjų pajamos didėja aparatinės įrangos kūrėjų sąskaita. Toks scenarijus yra ekonomiškai neracionalus. Programinės įrangos dominavimo sistemos aprašytu būdu perima išteklius ir iš kitų ekonomikos sričių.

Itin maža papildomos kopijos pagaminimo savikaina leidžia laimėti konkurencinę kainų kovą prieš bet kokią ekonomiškai rentabilią mažesnio konkurento nuosavybinio produkto kainą. Pelninga įmonė gali labai pigiai ar netgi nemokamai pasiūlyti savo sprendimą bet kuriam pirkėjui, nuo kurio yra priklausomi kiti vartotojai, tai yra dalyvaujančiam stiprioje antrojoje kilpoje.

Didėja socialinė atskirtis

Greitai tobulėjant kompiuterinei įrangai pigių naudotų kompiuterių pasiūla yra nemaža. Tačiau pigios naudotos programinės įrangos pasiūlą riboja nuosavybinių programų perleidimą varžančios licencijos. Todėl apribojamos ne tokių aprūpintų regionų ir visuomenės grupių galimybės efektyviai naudotis kompiuteriais.

Senesnių nuosavybinių programų vartotojai spaudžiami kas kelerius metus įsigyti naujas programas, nes senosios programos ne visada gali keistis duomenimis su naujosiomis.

Efektyvūs ir neefektyvūs problemų sprendimai

Kiekybinio poveikio priemonės

Aptartoms neigiamoms tendencijoms galima pasipriešinti nustačius dirbtinius ekonominius ar teisinius apribojimus. Aki­vaizdu, kad sistema priešintųsi bet kokiam bandymui ją iškreipti. Kai kurios šalys jau priėmė įstatymus, įpareigojančius programinės įrangos kūrėjus laikytis standartų. Tokios priemonės susilpnina „pririšimo“ kilpos (2 klp.) veikimą, tačiau nesumažina masto ekonomijos kilpos (1 klp.), todėl konkurentų išstūmimo kilpa (3 klp.) vis tiek veikia. Sistema sugeria apribojimus, kurių tikslas yra kiekybiškai paveikti aprašytos sistemos veiksnius ar sąveikas, bet nepaveikti sistemos struktūros. Kiekybinės priemonės kartais gali sumažinti rinkos dalyvių pajamas, pagerinti vartotojo kainas ar produkto kokybę, tačiau rinka lieka iškreipta.

Fiksuoto dydžio baudos negali paveikti dominuojančių įmonių, nes baudos mokamos iš anksčiau gauto viršpelnio arba įskai­čiuojamos į būsimus pardavimus, bet nekeičia sistemos.

Kokybinio poveikio priemonės

Kiekybinės priemonės nepakankamos norint grąžinti į rinką natūralią konkurenciją, produktų įvairovę ir didinti informacinių technologijų prieinamumą. Reikalingi sprendimai, kurie paveiktų priežastinius ryšius tarp veiksnių: nutrauktų teigiamas kilpas, sukurtų papildomas neigiamas kilpas, iš esmės pakeistų sistemą. Naujai kuriamas neigiamas kilpas turi sudaryti stiprūs vidiniai sistemos ryšiai, neprieš­taraujantys ekonominėms priklau­so­my­bėms.

Šiuos reikalavimus atitinka pasaulyje išbandyta laisvųjų programų kūrimo ir platinimo sistema. Tai programinė įranga, kurios licencijos leidžia vartotojui be apribojimų ja naudotis, ją kopijuoti ir platinti. Tokios programinės įrangos kūrėjai neturi išskirtinių teisių į savo kūrinį. Be to, aukštesnės kvalifikacijos vartotojas gali tobulinti tokią programinę įrangą: ištaisyti jos klaidas, papildyti naujomis funkcijomis ir pritaikyti savo reik­mėms.

Platinant programas laisvosiomis licencijomis nutrūksta arba susilpnėja visos aprašyto modelio kilpos. Tokios programinės įrangos rinkoje nėra savikainos ir kainos veiksnių su nuosavybinei programinei įrangai būdingais ryšiais. Kainą laisvosios konkurencijos sąlygomis veikia kopijos savikaina, bet ne produkto kūrimo savikaina. Produkto kūrėjai turi ribotas galimybes veikti kainą. Todėl nutrūksta masto ekonomijos kilpa (1 klp.). Tai užtikrina mažesnę negu nuosavybinio modelio atveju produkto kainą vartotojui.

Pripratimo ir „pririšimo“ kilpa (2 klp.) veikia, bet nėra tokia ryški. Kūrėjai neturi tokio didelio ekonominio intereso investuoti į „pririšimą“ prie savo produkto. Dėl tos pačios priežasties alternatyvūs produktai gali egzistuoti konkurencinėje rinkoje nesunai­kindami vienas kito. Paprastai mažesnę rinką užimančių labiau specializuotų produktų kūrėjai pasinaudoja investicijomis į didesnę rinką užimančius produktus sukurdami populiaresnio produkto kloną, užuot kūrę naują produktą. Tai riboja konkurento išstūmimo kilpos (3 klp.) veikimą ir užtikrina didesnę produktų įvairovę.

Išvados

Nuosavybinės programinės įrangos rinkos tendencijos kelia pavojų programinės įrangos sektoriaus plėtrai. Sistema natūraliai vystosi iki tol, kol ima dominuoti vienas gamintojas, gaunantis bendrosios konkurencijos atžvilgiu nepagrįstas pajamas ir galintis skirti daug išteklių savo išskirtinei padėčiai išlaikyti. Neigiama įtaka gali būti susijusi ir su kitomis ekonomikos sritimis.

Valdžios institucijų taikomos kiekybinio poveikio priemonės gali duoti ribotos naudos vartotojui, tačiau iš esmės veiksmingos tik priemonės, kurios pakeičia sistemos kokybę. Viena iš tokių priemonių yra platesnis atvirosios programinės įrangos kūrimas ir naudojimas.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Sukurkite ir paaiškinkite sistemų dinamikos modelį, kuriame vienas iš konkuruojančių produktų yra nuosavybinis, bet nemokamas.
  2. Sukurkite ir paaiškinkite sistemų dinamikos modelį, iliustruojantį internetinių paieškos sistemų konkurenciją.
  3. Sukurkite ir paaiškinkite dviejų atvirųjų programų konkurencijos modelį.

Programinė įranga mokymo įstaigoje

Ar programinė įranga reguliuoja mūsų darbą, ar mes turime iškelti reikalavimus programinei įrangai, kad galėtume sėkmingai dirbti savo darbą? Kodėl mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai turėtų susipažinti su laisvosios programinės įrangos arba atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo, platinimo ir kūrimo filosofija?

Skyriaus tikslas – supažindinti su programinės įrangos naudojimo mokslo ir mokymo įstaigose savitumais, suprasti laisvųjų programų naudojimo galimybes, išmokti racionaliai naudojant fi­nan­sinius ir žmogiškuosius išteklius pasiekti geresnių darbo re­zul­tatų.

Skyriuje nagrinėjami programinės įrangos reikalavimai, susiję su mokslininkų, universitetų dėstytojų ir vidurinių mokyklų mo­kytojų darbo savitumais.

Mokslininko programinė įranga

Kam mokslininkams reikalinga programinė įranga: save apriboti ar išlaisvinti?

Programinė įranga kartu su technine įranga – tai priemonė, kuri naudojama siekiant konkretaus rezultato. Rašoma, skaičiuojama, bendraujama, kaupiama ir ieškoma informacijos, valdomi procesai ir t. t. Neįsivaizduojamas šiuolaikinis mokslininkas, netu­rintis tokių priemonių. Tačiau situacija, kai mokslininkas turi su­si­derinęs reikalingą programų komplektą viename kompiuteryje ir nepažeisdamas licencijos sąlygų negali jų įdiegti kitame, atrodo keistai. Tai tas pats kaip staliaus įrankius (plaktuką, kaltą, oblių) pririšti prie vieno stalo ir neleisti jų naudoti prie kito. Kitaip tariant, ne įrankiai padeda žmogui, bet žmogus tarnauja įrankiams.

Globaliame pasaulyje tapome susieti vieni su kitais. Jeigu vienas mokslininkas sukūrė tyrimų laboratoriją su joje naudojamu programinės įrangos komplektu, o kolegos kitame tyrimų centre sukūrė kitokią laboratoriją su kita programine įranga tam pačiam objektui tirti, abiem mokslininkams gali kilti noras išbandyti kolegos programinį sprendimą savo laboratorijoje. Reikėtų taip ir padaryti. Tačiau paaiškėja, kad programinės įrangos licencija „pririša“ ją prie aparatinės įrangos. Ne tik negalima programinės įrangos nusivežti pas kolegas, net negalima keisti savo aparatinės įrangos. Programinės įrangos gamintojas nurodinėja, kaip mokslininkas turi elgtis savo laboratorijoje. Kaip to išvengti? Turime teisinį apribojimą, kurį lemia programinės įrangos licencija. Pašalinti apribojimą galime naudodami tokią programinę įrangą, kurios licencija nedraudžia jos perkelti nuo vienos „geležies“ ant kitos.

Išsprendus programinės įrangos „nešiojimo“ teisinius klausimus, gali kilti problemų, jei skiriasi mokslo įstaigų techninė įranga, jos gali naudoti skirtingas operacines sistemas. Atsiranda techninis apribojimas, kurį taip pat reikėtų pašalinti. Kaip? Naudoti programinę įrangą, kuri gali veikti su įvairiais procesoriais ir skirtingomis operacinėmis sistemomis, o dar geriau turėti pirminius tekstus ir susikompiliuoti reikiamai sistemai.

Kita situacija. Mokslininkams bedirbant atsiranda poreikis programas papildyti arba pakeisti. Kaip greitai ir efektyviai pritaikyti programinę įrangą savo poreikiams? Jeigu esi stalius ir negali pasigaląsti įrankių arba net nežinai, kur yra ašmenys, tai vargu ar pirmausi rinkoje. Norėdami patobulinti programinę įrangą, turėsime pasikviesti programuotojus ir dirbti kartu su jais. Tačiau pirma – tam reikia turėti programų pirminius tekstus, antra – jų licencijos turi leisti tai daryti. O gal nuosavybinių programų kūrėjai pagal poreikius patobulins ir pritaikys savo gaminius? Gal, bet kiek tai užtruks ir kiek kainuos?

Standartai! Ar tik ne mokslininkai juos sugalvojo? Jeigu diskusijos pradžioje nesusitarta dėl apibrėžimų, tai rizikuojama nesusikalbėti. Programinės įrangos, kurių duomenų apsikeitimo formatai skirtingi, apskritai „negirdi“ viena kitos. Globaliame pasaulyje daugelio programinės įrangos vartotojų poreikis – sujungti tarpusavyje kuriamas informacines sistemas. Tam reikalingi duomenų apsikeitimo standartai, o tam, kad standartas taptų globalus, jis turi būti atviras. Uždaro formato naudojimas – tarsi užsitrenkimas kambaryje, kurio raktą turi nuosavybinio standarto kūrėjas.

Peržvelgus mokslininkų ir tyrėjų darbo specifiką išryškėja reikalavimai programinei įrangai:

  • ją turi būti galima įdiegti norimame kiekyje aparatinės įrangos;
  • turi būti pateikti programinės įrangos pradiniai tekstai;
  • turi būti galimybė programą keisti, tobulinti, pritaikyti;
  • programa turėtų veikti įvairiose aparatinėse platformose ir operacinėse sistemose;
  • programos techninės sąsajos ir įrašomi failai turi atitikti atviruosius duomenų apsikeitimo standartus.

Gal tokius griežtus reikalavimus atitinkanti programinė įranga labai brangiai kainuoja? Nuosavybinės programinės įrangos kūrėjai tokiomis sąlygomis programos neparduotų arba pasiūlytų labai brangiai. Tačiau šie reikalavimai atitinka laisvosios programinės įrangos licencijas.

Skelbiant konkursą tiekti programinę įrangą sunku tiksliai aprašyti jos platinimo sąlygas ir nuspėti pavojus, kurie gali slypėti konkurso sąlygas atitinkančios licencijos nuostatose. Nėra prasmės kurti tai, kas jau sukurta. Verta nurodyti pasirinktą autoritetingos nepriklausomos organizacijos parengtą licenciją. Pavyzdžiui, GNU GPL, kurios tekstas parengtas specialistų.

Programinė įranga, reikalinga mokant kompiuterių inžinerijos

Sunku įsivaizduoti, kad mokant automobilių mechanikus būtų neparodomas variklis arba kompiuterių inžinierius mokomas neleidžiant išardyti kompiuterio ir nesakoma, kas yra jo viduje. Paprastai mokant nagrinėjamos ir paplitusios, ir dar nepaplitusios, bet perspektyvios technologijos. Tačiau kalbant apie programinę įrangą kažkodėl kartais vis dar mokoma pažinti nuosavybines programas iš išorės, o vidus lieka tarsi juoda dėžė. Dauguma nuosavybinių programų pradinių tekstų yra laikoma paslaptyje. Negalime pasimokyti iš programos, nes negalime į ją pažvelgti iš vidaus. Nuosavybinių programų licencijos prieštarauja natūraliam žmonių žingeidumui ir mokymo tikslui.

Tai tik pradžia. Ar galime išmokti konstruoti automobilius juos vairuodami? O gal geriau jį išardyti ir susipažinti su jo sandara ir mechanizmais? Ar tam reikia pasigaminti originalų savo automobilį? Gal geriau studentams nagrinėti, keisti, perdarinėti, optimizuoti „serijinės gamybos“ programas. Tam reikia turėti programų pradinius tekstus, o jų licencijos turi leisti kurti programas keičiant juos.

Komandinio darbo praktika

Studentai gali lavinti komandinio darbo įgūdžius prisijungę prie atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo projektų. Dirbti atvirojo kodo projekte – tai galimybė daryti realų naudingą darbą, mokytis ir konsultuotis su projektui vadovaujančiais programuotojais. Darbai objektyviai įvertinami, tai yra pateks į projekto kuriamą produktą arba ne. Taip išbandomas darbas komandoje su įvairių šalių, įvairaus amžiaus, religijos, rasės, socialinės padėties bendraminčiais. Atvirojo kodo projektai atviri ir galima laisvai juose dalyvauti. Nerandant atitinkančio keliamus reikalavimus projekto galima pačiam jį sukurti. Įgyjami ne tik techniniai, bet ir bendravimo gebėjimai. Be to, papildomą motyvaciją gerai atlikti darbą suteikia tai, kad darbas bus naudingas.

Studentai užduotis atlieka universitete ir namie. Reikėtų juos aprūpinti visa reikalinga programine įranga. Universitetas galėtų pagaminti kompaktinį diską, kuriame būtų visos studijų metu naudojamos programos, kad studentai galėtų įsidiegti jas visur, kur jiems būtų patogu mokytis.

Apibendrinti reikalavimai programinei įrangai, kurią naudodami studentai mokomi kompiuterių inžinerijos ir informatikos:

  • turi būti laisvai pasiekiamas programos pradinis tekstas;
  • turi būti galimybė keisti programą;
  • turi būti galimybė ją laisvai platinti;
  • turi būti galimybė ją įdiegti neribotame skaičiuje kompiuterių;
  • programa neturėtų reikalauti konkrečios operacinės sistemos.

Ir šis sąrašas artimas laisvųjų licencijų nuostatoms. Taip yra todėl, kad šios licencijos sukurtos atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Laisvosios licencijos atitinka ir mokslo, ir mokymo poreikius.

Pavyzdžiui, BSD laisvoji licencija buvo sukurta universiteto (University of California, Berkeley) ir buvo skirta universitete kuriamoms programoms, tačiau tos programos paplito ir ne tik universiteto programuotojai savo darbams suteikia šias licencijas.

Ne informatikos studentų programinė įranga

Šiems studentams nereikia aiškintis vidinės programos sandaros, jiems svarbu gerai įvaldyti priemonę, kuri reikalinga jų tikslams pasiekti. Tačiau kaip įvaldysi brangią nuosavybinę priemonę, jei reikia stovėti eilėje prie kompiuterio. Ar ne geriau būtų laisvai dalinti reikalingas programas ir formuluoti užduotis, kurios gali būti atliktos naudojant tas programas.

Kitas aspektas – konkurencinėje rinkoje turime ne vieną programą, atliekančią reikiamas funkcijas. Kaip pasirinkti, kaip apsispręsti, kuris programų gamintojas bus privilegijuotas? Teisinga būtų pristatyti visas visų gamintojų programas. Tačiau išmokyti studentus naudotis visomis programomis mokymo įstaigai pritrūks laiko ir resursų. Pasirinkę atvirojo kodo programą studentams mokyti įgyjame privalumų:

  • galime programas įdiegti norimame kiekyje kompiuterių mokymo įstaigoje;
  • galime dalinti programas studentams ir dėstytojams;
  • mokome studentus dirbti su atvirųjų standartų duomenimis.

Mokymo įstaiga yra puiki programinės įrangos populiarinimo priemonė. Jeigu mokymo įstaiga moko studentus naudotis nuosavybine programine įranga, tai padeda konkrečiai kompanijai gauti daugiau pelno. Normalu paprašyti tuo pelnu pasidalinti su mokymo įstaiga (labdara) arba su dėstytojais (korupcija). Naudodami mokyti nuosavybines programas, universitetai ir dėstytojai tampa formaliai arba neformaliai su jomis susiję, taip atima iš savęs galimybę būti nepriklausomais savo srities ekspertais, konsultantais, patarėjais. Laisvoji programinė įranga neišugdo tokių priklausomybių.

Programinė įranga, skirta informatikos pamokoms

Ar galima išmokti gerai skambinti pianinu, du kartus per savaitę lankant muzikos mokyklą ir neturint instrumento namuose? Ar galima įvaldyti kompiuterį tik per informatikos pamokas? Vis daugiau moksleivių jau turi kompiuterius namuose. Kompiuteris be programinės įrangos – tik metalo gabalas.

Moksleiviai namuose turi įsidiegti tokią pačią programinę įrangą, kokia naudojama mokykloje. Ar gali mokytojai reikalauti, kad tėvai nupirktų visą reikalingą mokytis programinę įrangą, o gal mokykla gali ją nupirkti visiems moksleiviams? Nei mokyklos, nei tėvai negali sau to leisti, todėl dažnai namuose naudojama nelegali programinė įranga.

Minėtų problemų būtų išvengta, jei programinė įranga atitiktų šiuos reikalavimus:

  • turi būti legalu programinę įrangą laisvai dalinti moksleiviams;
  • turi būti legalu įdiegti programas į neribotą skaičių kompiuterių;
  • turi būti legalu programas perduoti kitiems.

Ne visos informatikai mokyti naudojamos programos tinkamos tokios, kokios yra sukurtos. Kai kurias reikia išversti į lietuvių kalbą, kitas būtų gerai pakeisti, pritaikyti mokyti. Kad ir kas darytų šiuos darbus, tai daroma už mokesčių mokėtojų pinigus. Natūralu tikėtis, kad mokesčių mokėtojai neturėtų antrą kartą mokėti, norėdami šiomis programomis pasinaudoti. Todėl reikalavimų sąrašą reikėtų papildyti:

  • pertvarkyta programa turi būti be kliūčių prieinama visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Programai pritaikyti gali sutrukdyti techninės kliūtys. Programuotojai negalės tobulinti programos neturėdami jos pirminio teksto. Todėl būtinas dar vienas reikalavimas:

  • programos pirminiai tekstai turi būti laisvai pasiekiami.

Neužtenka išspręsti technines problemas. Teisiškai galėsime tobulinti programą tik tada, jei jos autorius leis keisti savo kūrinį. Todėl būtina pareikalauti:

  • programos licencija turi leisti programą keisti, pakeistą naudoti ir platinti.

Apibendrinus visus iškeltus reikalavimus matyti, kad ir optimalus mokyklos pasirinkimas yra laisvoji programinė įranga.

Vaikas mokosi žaisdamas

Ką galima pasiūlyti tiems, kurie domisi programavimu? Kaip galima paskatinti mokinių iniciatyvą? Mokykloje mokosi įvairūs vaikai, vieni žaislus pasideda ant lentynos ir jais grožisi, kiti žaislus išardo bandydami išsiaiškinti jų sandarą, vieni mokosi skaitydami, kiti – darydami.

Norintiems veiklos galima parodyti atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo projektus, paskatinti juose dalyvauti, mokytis darant. Galima kurti atvirojo kodo projektus mokyklose, bendradarbiaujant su universitetais. Būsimi kompiuterių specialistai jau mokyklinio amžiaus įsitraukia į tarptautinius laisvųjų programų kūrimo projektus. Organizuojant tokius projektus savo mokymo įstaigose būtų galima išugdyti dar daugiau pasaulinio lygio specialistų.

Mokyklos tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir skatinti moksleivius būti atsakingais piliečiais, bendruomenės nariais, gerais kaimynais, padėti, kai kas nors prašo pagalbos. Todėl vaikams atrodo natūralu turimą programą duoti draugui, tačiau nuosavybinių programų licencijos draudžia tai daryti, todėl geriau vaikams siūlyti naudoti laisvas programas, jomis dalintis ir džiaugtis su draugais.

Programinė įranga, naudojama ne informatikos pamokose

Programinei įrangai, kuri naudojama per pamokas kaip vaizdinė priemonė, ja mokiniai neturi atlikti jokių užduočių ir mokyklai užtenka vienos (ar kelių) programos licencijų (kopijų), galima nekelti jokių naudojimo reikalavimų. Tačiau programų, su kuriomis mokiniai aktyviai dirba, kurias pravartu turėti namuose, naudojimo specifika nesiskiria nuo informatikos pamokose nau­dojamų programų. Todėl joms reikėtų taikyti tuos pačius reika­lavimus, kitaip tariant, naudoti laisvąsias programas.

Išvados

Mokslininkai ir tyrėjai naudodami atvirąją programinę įrangą pasieks geresnių rezultatų, didesnio sąveikumo (angl. interoperability) ir mobilumo. Naudojantys nuosavybinę programinę įrangą rizikuoja tapti priklausomi nuo jos.

Studentams ir moksleiviams patogiau naudoti laisvąją programinę įrangą mokymo įstaigoje, namie ir kitur.

Mokytojai ir dėstytojai gali efektyviau dirbti naudodami laisvąją, atvirojo kodo programinę įrangą, taip pat gali naudoti šią programinę įrangą siekdami būti nepriklausomi nuo gamintojų.

Mokytojo ar dėstytojo pareiga – supažindinti moksleivius ir studentus su laisvųjų informacinių sprendimų ideologija, licencijų ypatumais ir programine įranga.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kokia licencija ir kodėl turėtų būti taikoma studentams pateikiamiems programų pavyzdžiams?
  2. Kokia licencija ir kodėl turėtų būti taikoma studentų sukurtoms programoms?
  3. Aprašykite pasirinkto dalyko vadovėlio platinimo su GNU FDL licencija poveikį švietimo sistemai ir visuomenei. Numatykite, kas ir kaip dalyvautų rengiant tokį vadovėlį bei kas ir kaip galėtų juo pasinaudoti.

Informacinių sprendimų verslo modeliai

Ekonominių santykių raida lemia ir politinių sistemų raidą. Kai ekonomikos varikliu buvo agrarinė sistema ir pagrindinė turto forma buvo žemė (kuo derlingesnė, tuo vertingesnė), tai lėmė feodalinės (žemės valdytojų) sistemos įsigalėjimą.

Kai pagrindiniu ekonomikos veiksniu tapo pramonė ir pagrindine turto forma – gamyklos, energetika ir žemė miestuose, feodalizmą pakeitė kapitalizmas. Kapitalizmui subrendus pasaulį ėmė valdyti korporacijos. Tačiau dabar mes kalbame apie žinių visuomenę, žinių ekonomiką, pagrindiniais ekonomikos veiksniais tampa technologijos, inovacijos, informacijos apdorojimo sritys. Pirmą kartą žmonijos istorijoje pagrindine turto forma tampa nematerialūs dalykai – autorių teisės. Šis virsmas ekonomikoje būtinai atneš ir politinės sistemos permainų, pasaulio valdovais tampa talentai, kūrybingi, novatoriški žmonės.

Nematerialios vertybės (programinė įranga, meno kūriniai, technologijos) tampa svarbia turto forma. Atsiranda galimybė savo turtu dalintis nemokamai ir nieko neprarasti. Nusprendęs dalintis materialiais daiktais, pavyzdžiui, obuoliais, tai gali daryti tol, kol turi obuolių, bet nusprendęs dalintis savo sukurta programine įranga tai gali daryti neribotai, nes kažkam atidavęs programos kopiją vis dar turi pačią programą ir gali ją kopijuoti tiek, kiek tik nori. Tai tinka viskam, ką galima lengvai kopijuoti neprarandant originalo ir kai kopijos nebegalima atskirti nuo originalo, pavyzdžiui, tai, ką galima saugoti skaitmeniniu pavidalu: muzika, filmai, nuotraukos, programinė įranga, tekstai.

Nauja turto forma suteikė galimybę atsirasti naujai ekonominių santykių sanklodai, pavadintai „Dovanų ekonomika“ (angl. Gift economy). Prasidėjusi nuo laisvosios programinės įrangos dabar dovanų ekonomika susijusi su laisvąja muzika, laisvosiomis nuotraukomis, laisvąja literatūra, laisvuoju kinu ir kasdien ši ekonominės veiklos forma plečiasi ir stiprėja.

Toliau bus rašoma apie verslo modelius, kuriamus naudojantis laisvąja programine įranga, apie vartotojų dalyvavimą kuriant ir tobulinant produktą, apie šio verslo dalyvių tikslus ir pasiekiamus rezultatus jau buvo rašyta anksčiau.

Atvirosios programinės įrangos verslo modeliai

Verslo modeliai – tai būdai patenkinti vartotojų poreikius ir uždirbti. Ilgą laiką pagrindinis verslo modelis buvo gaminti prekes ar paslaugas ir jas parduoti. Informacinės sistemos ir mažėjančios transportavimo išlaidos sukūrė globalią visuotinės konkurencijos rinką. Norint išlikti tokioje rinkoje reikia naujų verslo modelių. Novatoriškų verslo modelių kūrimas – svarbiausias įmonių išlikimo, augimo ir klestėjimo veiksnys. Verslo modeliai nėra patentuojami ar saugomi autorių teisės, todėl visi gali juos laisvai kopijuoti ar pritaikyti savo organizacijoms.

Verslo modelis – tai sistema, kuri nusako ne tai, „ką?“ įmonė darys, o „kaip?“ ji tai darys. Nagrinėjant, „ką?“ gali daryti informacinių technologijų įmonė, tai nesunkiai klasifikuojama ir galima pavaizduoti matricos pavidalu (20.1 lentelė).

Tačiau jeigu norėsime apibrėžti, „kaip?“ tai darysime, tai pastebėsime, kad kiekvieną veiksmą galime skirtingai organizuoti, galime skirtingai apmokestinti, galime skirtingai pristatyti, akcentuoti skirtingas savybes ar vertybes. O dabar įsivaizduokite, kad atliekame ne vieną veiksmą, bet jų kombinaciją, galimų verslo modelių variacijų skaičius artėja link begalybės.

Niekaip nesugebėsime aprėpti net dalies galimų verslo modelių, naudojamų uždirbant iš atvirosios programinės įrangos, todėl pateiksime tik kelis pavyzdžius.

20.1 lentelė. Informacinių technologijų įmonės veiklos matrica


Kuria programinę įrangą
Nekuria programinės įrangos
pelno siekianti įmonė
pelno nesiekianti įmonė
neformalus projektas
Parduoda
teisę naudoti programinę įrangą
+
+
Teikia paslaugas
diegia
+
+
+
derina
+
+
+
konsultuoja
+
+
+
+
integruoja, pritaiko
+
+
+
+
prižiūri
+
+
+

Teisės naudotis programine įranga pardavimas

Tai įprastas verslo modelis, kurį dažniausiai taiko programinės įrangos gamintojai naudodamiesi nuosavybinėmis licencijomis. Galima sėkmingai pardavinėti ir atvirąją programinę įrangą – dauguma licencijų to nedraudžia. Tiesa, parduodant tai, kas yra laisva ir pasiekiama nemokamai, reikia rinkodaros pastangų arba komplekte pasiūlyti tai, kas suviliotų vartotoją.

Kai licencija nedraudžia, įmonės gali atvirąsias programas pervadinti ir pardavinėti su savo prekės ženklu.

Konsultavimas ir klaidų taisymas

Nuosavybinės programinės įrangos gamintojai dažnai skelbia, esą jie konsultuoja naudotojus ir taiso programinės įrangos klaidas. Nors populiarūs atvirosios programinės įrangos projektai turi aktyvius forumus, kuriuose galima pasikonsultuoti ir operatyviai gauti atsakymus, nors atvirosios programinės įrangos projektų klaidos dažnai taisomos greičiau nei nuosavybinės programinės įrangos, tačiau yra norinčių turėti sutartines garantijas, kad jais bus pasirūpinta. Būtent tokią paslaugą vis dažniau parduoda ir atvirosios programinės įrangos kūrėjai.

Programų integravimas ir pritaikymas

Nuosavybinių programų integravimu į informacines sistemas dažniausiai rūpinasi vietiniai gamintojo partneriai. Atvirųjų programų atveju ne tik integruoti, bet ir keisti, pritaikyti programas gali bet kuri įmonė, turinti pakankamai kompetencijos tai daryti.

Dvigubas licencijavimas

Populiarus verslo modelis, kai įmonė stengiasi išnaudoti atvirųjų programų privalumus, tačiau pasilieka nuosavybines teises pardavimams. Dažnai tokiu atveju yra platinamos kelios versijos, viena su atvirąja licencija, kita su nuosavybine licencija.

Užsakomieji darbai kuriant programinę įrangą

Šis modelis gerai veikia, kai organizacija gamina populiarią atvirąją programinę įrangą (pavyzdžiui: Mozilla, Apache, Linux). Pritaikymo darbus dažniausiai užsako kitos įmonės, kurios konstruoja dideles informacines sistemas ir nori jose panaudoti atvirąją programą, bet prireikia specifinės funkcijos ar reikia suderinti su kitomis sistemomis. Tada tenka spręsti uždavinį, ar taisyti programą patiems, ar samdyti nepriklausomus programuotojus, ar tai patikėti programos kūrėjams.

Pagal šį modelį kompiuterių importuotojai užsako, kad Baltix (lietuviškojo GNU/Linux) kūrėjas Mantas Kriaučiūnas pritaikytų Baltix jų kompiuteriams. Baltix buvo kuriamas kitų atvirųjų sistemų pagrindu: Knoppix, Morphix, vėliau pereita prie Ubuntu.

Tapimas laisva gali išgelbėti programą

Tarkime, įmonė gamina programinę įrangą, tačiau naudodama nuosavybinę licenciją jos parduoda mažai. Pati programinė įranga yra gera, tačiau blogai organizuota rinkodara arba stipri kitų ga­mintojų konkurencija neleidžia įmonei plėstis. Vartotojų poreikiai auga, juos tenkinti darosi vis brangiau, veikla tampa nuos­to­linga. Racionalu atsisakyti nuostolingo projekto arba laisvai platinti programinę įrangą.

Jei programa tikrai reikalinga, ja paskelbus atvirosios licencijos sąlygomis naudotojų skaičius pradės didėti. Programos kūrėjai neuždirbs už kiekvienos kopijos pardavimą vartotojui, tačiau išaugs konsultacijų, taisymo, integravimo poreikis, kurį tenkindama įmonė užsidirbs. Prie programos tobulinimo prisijungs savanoriai pagalbininkai, todėl programos kūrimo savikaina gerokai sumažės. Taip galima ne tik išvengti bankroto, bet ir uždirbti daug daugiau.

Atvirosios platformos

Labai stiprus ir greitai plintantis verslo modelis. Platforma – tai ne taikomoji programa, bet „pusfabrikatis“, tai yra programinių priemonių rinkinys, padedantis greičiau ir efektyviau kurti taikomąsias programas. Kuriant atvirąją platformą prisideda daug įmonių, kurios paskui ir naudojasi tomis priemonėmis, atlikdamos individualius užsakymus.

Atvirosios platformos ne tik palengvina programavimo darbus, mažina išlaidas, bet ir padeda spręsti suderinamumo, standartų ir formatų problemas. Atvirosios platformos dažnai apibrėžia informacinės sistemos projektavimo principus ir yra labai naudingos pradedančioms, mažai patirties turinčioms įmonėms. Kartu tai tam tikra kokybės garantija.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Aprašykite kuo daugiau būdų, kaip galima užsidirbti kuriant laisvąją programinę įrangą.
  2. Pasirinkite žinomą nuosavybinę programą ir aprašykite, kaip jos kūrėjai galėtų užsidirbti ją platindami su laisvąja licencija.

Laisvosios programos viešajame sektoriuje

Laisvosios programos skirtingose valstybėse

Čia pateiksime keletą pavyzdžių, rodančių, kad valdžios institucijos jau ne pirmus metus vertina laisvųjų informacinių sprendimų teikiamas galimybes. Sąrašas remiasi 2003 m. IVPK užsakymu atlikta atvirojo kodo programų diegimo pasaulio valstybėse apžvalga<ref name="ftn49">http://www.ivpk.lt/main.php?id=opensource/d6.html</ref> ir vėlesniais šaltiniais. Pastebimi keli lūžio taškai.

Iki 2002 m. didėjantis susidomėjimas atvirojo kodo programine įranga viešosios administracijos srityse visame pasaulyje, o ypač Europoje, inicijuoja politinių jėgų siūlymus įteisinti atvirojo kodo sistemas kaip būtinas viešosios administracijos srityse. Šie pasiūlymai dažnai vertinami kaip pralenkiantys laiką, tačiau kai kuriose ES šalyse apie tai jau diskutuojama. Laisvųjų atvirojo kodo programų palaikymo įstatymų projektai buvo pristatyti Prancūzijos, Vokietijos parlamentuose, bet balsuojama nebuvo. Dėl panašių įstatymų projektų diskutuojama ir ne Europos valstybėse – Australijoje, Peru, JAV.

Apie 2003 m. subrendo politiniai sprendimai. Vis daugiau politikų, vyriausybių, savivaldybių supranta, kad tik atvirieji standartai ir atviroji programinė įranga gali užtikrinti visuomenei priimtiną viešojo sektoriaus funkcionavimą. Rengiamos vizijos, strategijos, migracijos planai, projektai. Vizijų prioritetas – atviroji programinė įranga. Skaitant kai kuriuos dokumentus atrodo, kad planuojama nedelsiant pereiti prie laisvųjų atvirojo kodo programų.

Apie 2006 m. nuo kalbų pereinama prie darbų. Masiškai pereinama prie laisvųjų atvirojo kodo programų. Įsitikinama, kad laisvosios atvirojo kodo programos dar daug metų turės vienose informacinėse sistemose sąveikauti su nuosavybinėmis. Deklaracijų tonas sušvelnėja. Imta ruoštis ilgai truksiančiam pereinamajam laikotarpiui. Nauji prioritetai – atvirieji standartai ir sąveikumas.

Apie 2008 m. galima nujausti prasidedantį konsolidacijos etapą. Kaip prieš penkerius metus palaikymą laisvosioms atvirojo kodo programoms deklaravo miestai ir valstybės, taip dabar panašius tyrimus užsako ir dokumentus skelbia tarptautinės organizacijos. Pavyzdžiui, Europos Komisijos paremtas projektas apie atvirojo kodo programas viešajame sektoriuje Public Sector & Open Source<ref name="ftn50">http://www.publicsectoross.info/</ref>.

Valstybių institucijos nuo vietinės reikšmės laisvųjų atvirojo kodo projektų inicijavimo pereina prie didžiųjų tarptautinių projektų rėmimo. Laisvąsias atvirojo kodo programas palaikančios korporacijos taip persiorientavo keleriais metais anksčiau už vyriausybes.

Konkrečių valstybių pavyzdžiai

Valstybės išdėstytos abėcėlės tvarka. Sąraše atsirado ir vienas miestas – tai Miunchenas, kuris susilaukė išskirtinio dėmesio, todėl šiame sąraše pateikiame atskirai.

Australija

Australijos valstybės įstaiga MultiMedia Victoria organizacijai Open Source Victoria (OSV) suteikė maždaug 100 000 litų ekvivalentą pagal programą „Kita banga“ (Next wave). Pinigai bus skirti tokiems projektams įgyvendinti kaip valstybinio atvirojo kodo pro­gra­mavimo konkurso aukštųjų mokyklų studentams organizavimas.

OSV taip pat planuoja organizuoti išvykstamąjį projektą, kurio metu Viktorijoje bus demonstruojami atvirojo kodo sprendimai, skirti verslui, valdžios įstaigoms ir individualiems kompiuterių vartotojams.

Organizacija Open Source Victoria sieja apie 90 narių, tarp kurių 40 yra įmonės, teikiančios paslaugas ir technologijas, susijusias su laisvąja atvirojo kodo programine įranga.

Austrija

2003 m. Vienos miesto valdžia galvojo apie perėjimą nuo MS Windows prie Linux 15 000 kompiuterių. Miesto informacinių technologijų padalinio vadovas pranešė, kad Austrijos sostinė 2004 m. viduryje apsispręs, ar pereiti prie Linux.

Belgija

Belgijoje 2003 m. pristatyti du pasiūlymai (vienas Atstovų rūmuose ir vienas Senate), kuriais siūloma imti naudoti atvirojo kodo programinę įrangą viešosios administracijos srityse. Panašus įstatymo projektas pasiūlytas ir ankstesniame parlamente, bet balsuota nebuvo. Dėl atvirojo kodo įteisinimo dar anksčiau 2003 m. diskutuota prancūziškai kalbančios bendruomenės asamblėjoje (COCOF), tačiau iniciatyva nuslūgo tada, kai Belgijos valstybės taryba pareiškė, kad tai pažeis viešųjų pirkimų įstatymą. Projektus pateikė valdančiosios koalicijos partijų atstovai.

2003-11-05 Atvirojo kodo programinės įrangos institutas (Open Source Software Institute, OSSI) išleido naujos el. valdžios interneto paslaugų platformos pagrindinį komponentą. OSSI yra JAV įkurta pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas yra populiarinti atvirojo kodo programinės įrangos kūrimą ir sprendimų taikymą valstybinėse įstaigose ir akademinėse organizacijose<ref name="ftn51">http://oss-institute.org/pressrelease/leopardpr1.html</ref>.

Numatyta, kad ši nauja el. valdžios platforma, žinoma kaip projektas „Leopardas“, taps interneto paslaugų taikomųjų programų kūrimo pagrindu, kuris padės greitai ir efektyviai įdiegti LAMP technologiją el. valdžios sistemoms kurti<ref name="ftn52">http://www.golem.de/0311/28362.html</ref>. „Leopardo“ projekto pirmojo etapo versija yra platinama laisvai<ref name="ftn53">http://leopard.sourceforge.net/</ref>.

Kuriant pradinius modulius orientuotasi į duomenų bazes ir programinių įrangų tarpusavio sąveikos galimybes. Komercinių atvirojo kodo programų kūrėjai ir paslaugų tiekėjai gali šiuos modulius pritaikyti ir diegti savo naujose ar esamose programose, sukurtose valdžios institucijoms.

Kitus OSSI kuriamus modulius ir taikomąsias programas bus galima pasiimti iš OSSI tinklapio<ref name="ftn54">http://www.ossi-support.org/</ref>, bus teikiamos aptarnavimo ir palaikymo paslaugos.

Taip pat OSSI informavo apie standarto OGIS (Open Government Interoperability Standard) darbo grupės sukūrimą. OGI standartas nurodys kryptį „Leopardo“ projekto moduliams ir programoms kurti. Darbo grupėje yra valdžios, akademinio ir korporatyvaus sektorių nariai.

2004-10-07 Belgijos informacinių technologijų administracija publikavo rekomendacijas dėl atvirųjų standartų ir atvirųjų specifikacijų naudojimo perkant programinę įrangą viešajam sektoriui. Pagal šias direktyvas atvirųjų standartų naudojimas yra privalomas visai naujai perkamai programinei įrangai, o egzistuojanti programinė įranga ilgainiui turėtų būti pakeista į reikalavimus atitinkančią.

Brazilija

Atvirąją programinę įrangą netikėtai parėmė Brazilijos Prezidentas Luisas Inasijas Lula da Silva (Luiz Inacio Lula da Silva), viešai pareiškęs, kad iškeitė operacinę sistemą MS Windows į Linux.

Šiais metais Brazilijos vadovas paskyrė Linux šalininką Sergijų Amadėjų (Sergio Amadeu) šalies Informacinių technologijų instituto vadovu. Teigiama, jog S. Amadėjus yra minėjęs, esą licencijų mokesčių mokėjimas tokioms bendrovėms kaip Microsoft yra ekonomiškai netvarus, nes Linux operacinę sistemą naudojantys sprendimai yra daug pigesni.

Brazilija su IBM neseniai pasirašė ketinimų protokolą, kuris turėtų padėti Vyriausybei dažniau naudoti į Linux panašius sprendimus.

S. Amadėjui teks nelengva užduotis įveikti Brazilijos atsilikimą, nes asmeninius kompiuterius turi tik 10 % šalies gyventojų. Informacinių technologijų instituto vadovas mano, kad pigiausias būdas pasiekti pažangą yra Linux atviroji programinė įranga.

Kol kas Brazilijoje MS Windows į Linux sprendimus iškeitė tik pats Informacinių technologijų institutas ir valstybinė naujienų agentūra. S. Amadėjus mano, kad Linux galėtų pakeisti MS Windows ir elektroniniuose balsavimo automatuose, kurių šalyje yra apie 0,5 mln.

Teigiama, kad Brazilijoje Linux sprendimus naudoja arba bando ne viena privati įmonė. Pavyzdžiui, didžiausias šalyje maisto prekybos tinklas kartu su IBM kurs Linux sprendimais pagrįstą prekių pristatymo į namus sistemą.

Danija

„Vyriausybė turi palaikyti atvirąjį kodą, kad praplėstų programinės įrangos rinką“, – 2003 m. skelbia Danijos Technologijų departamento publikuota ataskaita, kuri parodo, kad viešosios administracijos gali labai daug sutaupyti, jei naudoja atvirojo kodo programinę įrangą. Dokumente argumentuotai įrodoma, kad valdžios investicijos į laisvąją atvirojo kodo programinę įranga stimuliuoja konkurenciją programinės įrangos rinkoje. Pirmą kartą ataskaita buvo paskelbta dar 2002 m. ir sukėlė daug diskusijų Danijos žiniasklaidoje. Europos Komisija parėmė vertimą ir 2003 m. publikuotas tekstas anglų kalba.

2004-12-21 Danijos Naestved miesto savivaldybė informavo, kad OpenOffice.org paketas sėkmingai naudojamas daugiau nei metus. Pagrindinė priežastis pasirinkti laisvąją programinę įrangą buvo lėšų taupymas.

Indija

Iki 2003 m. gruodžio 200 000 Indijos valdžios kompiuterių instaliuotas GNU/Linux.

Paskatinta patrauklia Linux programų komplekto kaina, Indijos centrinė valdžia įsteigė „Indijos Linux iniciatyvą“, kuri taip pat rems laisvosios programinės įrangos sprendimų įgyvendinimą švietimo srityje.

Ispanija

2003 m. Ispanijos Valensijos politechnikos universiteto profesorius Antonio Alabau parengė išsamią analizę apie ES el. valdžios sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo politiką. Ataskaita „Europos Sąjungos el. valdžios politikos supratimas“ yra bandymas apibendrinti ir geriau suvokti skirtingus ES veiksmus dėl el. valdžios bei palyginti juos su tokių tarptautinių organizacijų veiksmais, kaip Jungtinės Tautos ir OECD. Dokumente rašoma ir apie atvirojo kodo programų naudojimą, informacijos apie tokias programas kaupimą, apsikeitimą patirtimi, apie sistemų lankstumą.

Izraelis

Izraelio Vyriausybė žengė beprecedentį žingsnį, 2003 m. apsisprendusi nepratęsti vyriausybinių sutarčių su Microsoft bent iki 2004 m. pabaigos. Tai lėmė griežti šalies antimonopoliniai įstatymai.

Izraelio finansų ministerija pareiškė, kad ji neatnaujins licencijų, pagal kurias tiekiama Microsoft programinė įranga ministerijoms, dėl per aukštos licencijų kainos. Ieškoma pigesnių alternatyvų, testuojamas OpenOffice.org.

Japonija

Japonijos kompiuterių milžinė Fujitsu Ltd paskelbė, kad jai, IBM Japan Ltd ir Oki Electric Industry Co paskirtas maždaug 4 mln. litų ekvivalento sandoris sukurti šalies tarnautojų atlyginimų kompiuterinę sistemą, pagrįstą operacine sistema GNU/Linux.

Didžiausia Japonijoje kompiuterių gamintoja Fujitsu teigia, kad naujuoju sandoriu su Nacionaline personalo tarnyba numatoma sukurti sistemą, valdysiančią duomenis apie 800 000 Japonijos valstybės tarnautojų ir jų atlyginimus.

Anksčiau Japonijos Vyriausybės informacinių sistemų darbą užtikrino brangūs galingieji kompiuteriai. Dabar ketinama naudoti pigesnes modernias tarnybines stotis ir asmeninius kompiuterius, kurie informacinių sistemų metines sąnaudas turėtų sumažinti beveik perpus – iki maždaug 7 mlrd. litų ekvivalento.

JAV

Masačiusetso valstija 2003 m. pirmoji JAV parengė perėjimo prie atvirojo kodo strategiją.

2003 m. atidarytas serveris Government Forge<ref name="ftn55">http://www.governmentforge.org/</ref>, kuriame teikiama informacija apie laisvąsias atvirojo kodo programas valstybinėms ir vietinės valdžios institucijoms.

Government Forge projektas skirtas padėti įstaigų ir organizacijų informacinių sistemų darbuotojams naudoti bei skleisti informaciją apie atvirojo kodo programinės įrangos technologijas. Tai ir susitikimo vieta, kur valstybinių bei vietinės valdžios institucijų atstovai gali diskutuoti, keistis idėjomis, programomis, atsakyti ir gauti atsakymus į dalykinius klausimus.

Government Forge gimė remiantis School Forge projekto sėkme ir pavyzdžiu.

Projektą palaiko Open Source Software Institute<ref name="ftn56">http://www.oss-institute.org/</ref>, įkurtas JAV universitete University of Southern Mississippi.

Zope korporacija 2003 m. informavo apie bendradarbiavimą su vienu JAV universitetu, kuris vystys Zope4Edu projektą. Zope4Edu – tai specialiai aukštosioms mokykloms sukurta turinio valdymo sistema, turinti turinio šablonų biblioteką tipinėms akademinėms taikomosioms programoms, praplėstas vartotojo autorizacijos galimybes ir daugelį kitų savybių.

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės Vyriausybė 2003 m. paskelbė bandomuosius projektus, kuriais siekiama testuoti atvirojo kodo programinės įrangos efektyvumą. Testuojama ir Vyriausybės departamentuose, ir viešojo sektoriaus organizacijose. Tikslas – skatinti konkurenciją viešojo sektoriaus IT rinkoje.

Devynis bandomuosius projektus vykdo IBM. Rezultatai padės įvertinti IT sistemų su atvirojo kodo programine įranga efektyvumą ir kainą, lyginant su nuosavybine programine įranga. Numatyti projektai nuo trijų mėnesių iki pusmečio.

Visuomeninis transliuotojas BBC bendradarbiauja su Creative Commons ir nuo 2004 m. gan plačiai tako šias licencijas<ref name="ftn57">http://www.bbc.co.uk/pressoffice/pressreleases/stories/2004/05_may/26/ creative_archive.shtml</ref>.

Pelno nesiekiantis fondas Eduserv 2007 m. užsakė tyrimą, kaip Jungtinės Karalystės kultūrinio paveldo institucijos – muziejai, bibliotekos, archyvai – naudoja laisvąsias licencijas internete skelbdami savo saugomus vaizdus, tekstus ir kitą medžiagą. Ne viena Jungtinės Karalystės institucija skelbia autorinius darbus su Creative Commons ar kitomis laisvosiomis licencijomis. Eduserv siekia pristatyti naują požiūrį, kuris galėtų pakeisti tradiciškai nusistovėjusį požiūrį – „visos teisės saugomos<ref name="ftn58">http://www.publictechnology.net/?file=article&sid=10290</ref>“.

Kinija

Kinija 2003 m. paskelbė ketinanti investuoti į Linux, koncentruoti vietos programinės įrangos pramonę į atvirojo kodo operacinę sistemą. „Linux yra galimybė prasilaužti kuriant programinę įrangą“, – sako informacijos pramonės viceministras. „Tačiau rinka neišsiplėstų be valdžios palaikymo“.

Kinija apsisprendė, kad atnaujindamos sistemas ministerijos turės pirkti tik vietoje gaminamą programinę įrangą. Tokia pasirin­kta Kinijos strategija, siekiant panaikinti vieno tiekėjo dominavimą asmeninių kompiuterių rinkoje.

Per kelerius metus MS Windows operacinės sistemos ir biuro programų paketo MS Office numatyta atsisakyti šimtuose tūkstančių Kinijos Vyriausybės kompiuterių. Viena pagrindinių tokio sprendimo priežasčių yra nepasitikėjimas Microsoft produkcijos saugumu. Todėl mieliau renkamasi atvirojo kodo programinė įranga Red Flag Linux<ref name="ftn59">http://en.wikipedia.org/wiki/Red_Flag_Linux</ref>.

Miunchenas

Miestas pasižymi didele aukštų technologijų specialistų koncentracija. Europos vyriausybės ir miestų savivaldybės tuo metu panašius pasiūlymus atmesdavo kaip kraštutinius, pavojingus, nepagrįstus. Buvo stebima, ar jau laikas tokiam sprendimui priimti. Tokio turtingo miesto pavyzdys buvo labai svarbus.

USA Today straipsnyje aprašo detales, kaip Microsoft kovojo prieš GNU/Linux Miunchene dėl programinės įrangos pasirinkimo staliniuose kompiuteriuose. Nors Microsoft sumažino sandorio kainą nuo 32 mln. JAV dolerių iki 24 mln., tačiau buvo pasirinktas SuSE ir IBM pasiūlymas už 36 mln. JAV dolerių Linux diegti.

Microsoft siūlė pratęsti licencijų galiojimo laikotarpį, pritaikyti daugiau programinės įrangos atnaujinimo galimybių nei įprastai, nemokamai suteikti mokymus ir programinės įrangos palaikymą, tačiau Miuncheno valdžia pasirinko GNU/Linux ir vietinį gamintoją, nes neabejojo tuo, kad net ir pigesnis nuosavybinis sprendimas miestui atsieis brangiau.

2005-04-26 Miuncheno miesto taryba pasirinko atvirojo kodo programų tiekėjus, kurie diegs programas 14 000 savivaldybės kompiuterių. Miesto taryba, įgyvendindama LiMux iniciatyvą, nuo MS Windows pereis prie GNU/Linux operacinės sistemos. Pagal kontraktą bus sukurta ir specializuotų programų. Projektą tikimasi baigti 2008 m.

Naujoji Zelandija

Aegir turinio valdymo sistemos projektas programos 1.0 versiją 2003 m. išleido su GNU GPL licencija, ji dirba Midgard ir LAMP platformoje.

Midgard turinio redaktorius yra suderinamas su MS Word. Midgard jau turi tūkstančius vartotojų, tarp kurių ir Naujosios Zelandijos el. valdžios tinklalapis. Neatsitiktinai Aegir palaiko maorų kalbą. Taip pat galima dirbti anglų, vokiečių, rusų, suomių ir kinų kalbomis.

Olandija

2003 m. birželio pabaigoje startavo Olandijos Vyriausybės „Vyriausybės programinės įrangos apsikeitimo platforma“, skirta atvirojo kodo programinei įrangai naudoti ir pritaikyti viešajame sektoriuje. Olandijos viešojo sektoriaus organizacijos gali naudotis, keistis ir dalintis atvirojo kodo programomis.

Šis projektas yra dalis „Atvirų standartų ir atvirojo kodo programinės įrangos Vyriausybėje“ programos. OSOSS (angl. Open Standards and Open Source Software) programa siekiama skatinti atvirųjų standartų naudojimą ir informuoti apie atvirojo kodo programinę įrangą.

Olandija yra viena aktyviausių ES valstybių, propaguojanti atvirųjų standartų bei atvirojo kodo programinės įrangos naudojimą.

2003-10-13 Amsterdamo miesto valdžia pareiškė, kad spalį pradės bandyti atvirojo kodo programinę įrangą serveriuose ir staliniuose kompiuteriuose. Diegiant programinę įrangą į serverius, stalinius ir nešiojamuosius kompiuterius, siekiama išbandyti įvairių atvirojo kodo distributyvų kokybę, funkcionalumą, patikimumą ir atsparumą virusams. Taip pat ketinama įvertinti sistemos migravimo ir palaikymo kainas, įskaitant ir tarnautojų mokymus. Esant patenkinamiems rezultatams, atvirojo kodo programos būtų taikomos daugelyje kompiuterių, tarp jų ir 15 000 miesto tarybos stalinių kompiuterių.

Pakistanas

Pakistanas 2003 m. patvirtino keletą naujų informacinių technologijų mokymo programų Vyriausybės darbuotojams. Į mokymo programas įtrauktos ir atvirojo kodo taikomosios programos. Anot informacinių technologijų ministro Awais Ahmad Khan Leghari, atvirojo kodo programos įtrauktos siekiant mažinti išlaidas ir nelicencijuotų programų paplitimą.

Ketinama išmokyti 10 000 darbuotojų. Taip pat bus rengiama speciali atvirojo kodo mokymo programa, pagal kurią bus paruošta 100 sistemos administratorių ir 1 000 galutinių vartotojų.

Ministras užtikrino, kad bus įkurtas atvirojo kodo tyrimų centras, kuris rems vietos IT pramonę, siekdamas kurti atvirojo kodo platformų sprendimus. Taip pat padės organizacijoms pereiti prie atvirojo kodo programų, suteiks informaciją, kaip pritaikyti atvirojo kodo sistemas, paskirstyti resursus, išspręsti suderinamumo ir standartų klausimus.

Pietų Afrikos Respublika

2003 m. Pietų Afrikoje duris atvėrė atvirojo kodo centras (Open Source Centre). Į atidarymą atvyko daugiau kaip 200 svečių. Šis centras jau bendradarbiauja su Pietų Afrikos Mokslo ir technologijų departamentu „skaitmeninio tarpdurio“ (Digital Doorway) projekte, kurį įgyvendinant miesteliuose kuriami interneto kioskai.

Šie kioskai veikia Debian platformoje ir naudoja grafinę vartotojo aplinką KDE. Organizacija vadovaujasi šūkiu meraka. O tai yra Soto kalbos žodis, reiškiantis „bendrą žemę“. Atvirojo kodo programinė įranga tapatinama su skaitmenine meraka.

Pietų Korėja

Pietų Korėjos Vyriausybė 2003 m. paskelbė planą, kuriuo remiantis nuosavybinė programinė įranga staliniuose kompiuteriuose ir serveriuose bus pakeista atvirojo kodo alternatyvomis iki 2007 m. Remiantis Informacijos ir komunikacijos ministerija, tūkstančiuose ministerijų, valstybinių organizacijų bei universitetų kompiuterių MS Windows operacinės sistemos ir MS Office paketai bus pakeisti atvirojo kodo alternatyvomis.

Anot ministerijos atstovo, iki 2007 m. bus pakeista 20 % stalinių kompiuterių programinė įranga ir 30 % serverių.

Peru

Į 2003 m. rugpjūtį organizuotą Lotynų Amerikos ir Karibų šalių konferenciją Peru apie laisvųjų programų kūrimą ir naudojimą (LACFREE) susirinko apie tūkstantį laisvųjų programų ekspertų. Trijų dienų konferencijoje dalyvavo tokie pasauliniai veikėjai kaip Ričardas Stolmanas (Richard Stallman), Džonas Madog Holas (John Maddog Hall) ir kiti.

Pagrindinis renginio tikslas – skleisti informaciją apie laisvųjų programų naudojimą, keistis patirtimi ir naujomis pritaikymo galimybėmis, analizuoti laisvųjų programų poveikį besivystančių šalių informacinei visuomenei. Aptartos temos: laisvųjų programų koncepcija, nacionaliniai bei tarptautiniai įstatymai, susiję su laisvosiomis programomis, etiniai, legalumo ir socialiniai aspektai, laisvosios programos švietimo, mokslo, kultūros srityse ir žmogiškieji resursai.

Renginio organizatoriai: Laisvųjų programų kūrėjų ir vartotojų konsorciumas, UNESCO padaliniai Limoje ir Montevideo, Nacionalinis Peru informatikos institutas.

Prancūzija

Elektroninės administracijos vystymo agentūra (ADAE), atsakinga už Prancūzijos el. valdžios sprendimus, 2003 m. rugpjūčio pabaigoje atidarė naują serverį, kuris naudoja atvirojo kodo turinio valdymo sistemą AGORA (Architecture de Gestion de cOntenu a Replication Automatisee – Turinio valdymo architektūra su automatine replikacija).

AGORA yra interneto, intraneto bei ekstraneto paprasto ir greito turinio valdymo funkcinė ir techninė architektūra. Sistemą sukūrė Ministrui Pirmininkui pavaldi Vyriausybės informacinė tarnyba (Service d'Information du Gouvernement – SIG).

AGORA suderinta su W3C ir kitais standartais. Ji yra sukurta naudojant atvirojo kodo sistemą SPIP. AGORA taip pat naudojama ir kai kuriose kitose valstybės institucijose.

2003 m. lapkritį Paryžiuje vyko trečioji EGOVOS konferencija. Tai aukšto lygio tarptautinis renginys, kurio temos yra atviroji programinė įranga, sąveikavimas ir atvirieji standartai valdžios institucijose. Konferencijoje dalyvauja mokslininkai, programinės įrangos kūrėjai, vietiniai, regioniniai, nacionaliniai ir tarptautiniai vartotojų atstovai, vadybos ekspertai, pramonės atstovai.

Dalyviai diskutavo apie laisvosios programinės įrangos (Libre Software) galimybes kuriant ir įgyvendinant prieinamas, lanksčias, saugias el. valdžios paslaugas.

2005-01-21 Prancūzijos žandarmerija nusprendė 80 000 darbo vietų kompiuterių biuro programų paketą MS Office pakeisti į OpenOffice.org. Planuota sutaupyti apie 7 milijonus litų ekvivalen­to per metus.

Slovėnija

Spalio 24 d. Slovėnijos Vyriausybė priėmė dokumentą dėl „Atvirojo kodo programų ir sprendimų kūrimo, diegimo ir naudojimo“. Šio dokumento, kurį pasiūlė ir parengė Informacinės visuomenės ministerija, paskirtis yra suteikti aiškias strategines gaires dėl laisvųjų atvirojo kodo programų naudojimo valdžios institucijoms, įstaigoms, viešojo sektoriaus ir kitų (privačių ir savanoriškų) sektorių organizacijoms. Pagrindinis akcentas yra laikytis vienodos pozicijos naudojant atvirojo kodo ir nuosavybinę programinę įrangą. Palaikomos atvirojo kodo iniciatyvos, atvirųjų standartų ir protokolų naudojimas, didesnis skaidrumas ir konfidencialumas priimant saugumo ir privatumo sprendimus.

Jau yra startavę keletas atvirojo kodo projektų, tačiau reikalingas geresnis koordinavimas dalinantis praktika, žiniomis ir patirtimi.

Suomija

Suomijos sostinėje Helsinkyje 2003 m. kuriamas Taikomojo Linux institutas (Applied Linux Institute), kurio tikslas – populiarinti laisvąsias atvirojo kodo programas pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Būtent šiame mieste koledžo studentas Linus Torvalds sukūrė Linux branduolį.

Numatoma, kad institutas turės tris sekcijas: akademiją, mokyklą ir laboratoriją.

Akademija sujungs skirtingų akademinių sričių tyrimus, organizuos seminarus, atliks inovacinius tyrimus, populiarins valdžios atvirumą ir skaidrumą, skatins atvirųjų sistemų naudojimą.

Mokykla organizuos GNU/Linux ir laisvųjų atvirojo kodo programų instruktorių mokymus, tobulins mokymų kokybę, publikuos apsikeitimų tinkle ir nuotolinio mokymosi medžiagą, skatins Linux naudoti mokyklose.

Laboratorija organizuos taikomųjų programų kūrimą, studijuos darbo grupėje metodų tinkamumą, laisvųjų atvirojo kodo programų teisinius ir politinius aspektus, spręs lokalizavimo problemas.

Pagrindinės Taikomojo Linux instituto sritys yra kooperacija, atvirųjų sistemų daugiakultūris kūrimas, pilietiškumas ir valdžia.

2005-04-18 Suomijos Teisingumo ministerija renkasi atviruosius formatus ir standartus. Iš 10 000 kompiuterių į 8 500 rekomenduojama diegti OpenOffice.org. Ši programinė įranga pasirinkta dėl to, kad galima būtų naudoti atvirąjį OpenDocument formatą.

Tailandas

Dėl Tailando Vyriausybės iniciatyvos didinti IT raštingumą naudojant GNU/Linux sistemas, antrajame 2003 m. ketvirtyje Micro­soft programinės įrangos asmeniniuose kompiuteriuose rinkos dalis šalyje krito iki 40 % ir tikėtina, kad dar mažės. Microsoft, bandydama neprarasti rinkos, pasiūlė 85 % nuolaidas, tačiau abejojama ar tai pakeis situaciją.

Vokietija

Pagal 2003 m. vasaros pranešimus, Vokietijos Vidaus reikalų ministerija yra parengusi rekomendacijas dėl atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo viešajame sektoriuje.

Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į atliktus bandomuosius programinės įrangos diegimo projektus ir yra skirtos viešojo sektoriaus organizacijų IT vadovams.

Vokietija parengė gaires, skirtas programinės įrangos migravimo projektams.

Vokietijos Informacinių technologijų koordinavimo ir konsultavimo agentūra parengė „Pagrindinių programinės įrangos komponentų migravimo vadovą“, kuris padės naudojant įvairią programinę įrangą viešosios administracijos srityse.

Šiame vadove nėra rekomendacijų rinktis atvirojo kodo ar nuosavybinę programinę įrangą. Tikslas yra skatinti atvirųjų standartų taikymą ir naudoti įvairią programinę įrangą viešajame sektoriuje. Taip pat strategiškai reikšmingi yra sprendimai, susiję su informacinių sistemų saugumu, lankstumu, duomenų apsikeitimu bei nepriklausomumu nuo individualių gamintojų.

Informacinių sistemų galimybė tarpusavyje sąveikauti ir komunikuoti yra kritiškai svarbi sėkmingai el. valdžios sistemai, sakė dr. Göttrik Wewer, Federalinis Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius, atsakingas už el. valdžios sprendimus. Tai reikalauja naudoti atviruosius standartus. Būtent atvirieji standartai yra nurodyti kaip esminiai BundOnline 2005 strategijos ir DeutschlandOnline iniciatyvos reikalavimai.

Europos Komisijos iniciatyvos

IDA

Europos Komisijos iniciatyva IDA (angl. Interchange of Data between Administrations) 2003 m. parengė atvirojo kodo migravimo gaires (angl. Open Source Migration Guidelines) Europos Sąjungos narėms. Tai praktinės ir detalios rekomendacijos, kaip pereiti prie atvirojo kodo programų: biuro, kalendoriaus, el. pašto ir kitų standartinių taikomųjų programų.

Rengiant šias gaires, naudotasi Danijos, Suomijos, Italijos, Vokietijos, Maltos, Olandijos, Ispanijos, Švedijos ir Turkijos viešojo sektoriaus IT ekspertų rekomendacijomis.

Dokumento tikslas – padėti viešosioms administracijoms spręsti, ar pereiti prie atvirojo kodo programų ir kokiu būdu pereiti, išaiškinant tai techniniais terminais. Gairės paremtos praktine patirtimi.

2003 m. Europos Komisija pirmą kartą ketina imtis priemonių prieš JAV programinės įrangos gamintoją Microsoft, nes, pasak Komisijos, ši piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi rinkoje.

2003 m. liepos pradžioje Europos Komisija publikavo dokumentą Linking up Europe: the importance of interoperability for e-government services. Anot šio dokumento, visose ES valstybėse reikia kurti lanksčias, tarpusavyje sąveikaujančias el. valdžios sistemas, paremtas atviraisiais standartais.

Europos Komisija siekia sujungti atskirų valstybių ES narių IT sistemas, skatinti kurti sistemas naudojant atviruosius standartus ir naudoti atvirojo kodo programinę įrangą. El. valdžios sistemos neapsiriboja vien tik paslaugų tiekimu įstaigoms ir gyventojams ar bendravimu tarp valdžios institucijų. Reikalingas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Tačiau tam, kad galima būtų tiekti paslaugas kitos valstybės valdžios institucijoms ar gyventojams, nepakanka vien tik susitarti dėl IT sistemų kūrimo standartų. Valstybės turi sujungti savo IT sistemas su kitų valstybių sistemomis. Tad turi būti naudojamos atvirosios sąsajos, atvirieji duomenų formatai ir protokolai.

IDABC

IDA pakeitė IDABC (angl. Interoperable Delivery of European eGovernment Services to public Administrations, Businesses and Citizens)<ref name="ftn60">http://ec.europa.eu/idabc/</ref> – Europos Komisijos programa, skatinanti atvirųjų standartų naudojimą viešajame sektoriuje.

IDABC pagrindiniai tikslai:

  • skatinti ir remti visos Europos elektroninės valdžios viešųjų paslaugų teikimą viešojo administravimo institucijoms, gyventojams ir verslo subjektams;
  • pagerinti Europos viešojo administravimo institucijų veiksmingumą ir tarpusavio bendradarbiavimą;
  • siekti, kad Europa taptų patraukli vieta gyventi, dirbti ir investuoti.

Europos Komisijos IDABC programos iniciatyvos:

  • 2003 m. birželį įvyko pirmoji aukšto lygio diskusija apie duomenų mainų formatus TAC (Telematics between Administrations Committee) susitikime;
  • 2003 m. rugsėjį atlikta atvirųjų dokumentų standartų palyginamoji analizė. Įvertinta rinka ir vystomi atvirieji dokumentų formatai. Kompanijos Microsoft ir Sun buvo pakviestos pakomentuoti atliktą analizę. Susitikime dalyvavo IDA (dabar – IDABC) ekspertai;
  • 2004 m. gegužę TAC parengė keletą rekomendacijų dėl atvirųjų dokumentų formatų naudojimo viešojo administravimo srityje. Rekomendacijose pabrėžiama, kad viešasis sektorius vengtų dokumentų formatų, kurie neužtikrina lygių galimybių rinkos dalyviams diegiant ar naudojant programas;
  • Europos Komisijos direktoratas DG ENTR paskatino didžiuosius programinės įrangos gamintojus didinti dokumentų formatų sąveikumą (angl. interoperability). Tai paskatino IBM, Microsoft ir Sun imtis veiksmų šia linkme;
  • 2004 m. lapkritį didžiųjų rinkos dalyvių palaikoma organizacija Open Forum Europe (OFE) pasiūlė Europos Komisijai atvirojo dokumento formato (Open Document Format) iniciatyvą. OFE rekomenduoja programinės įrangos gamintojams ir valstybių narių viešojo administravimo institucijoms naudoti šį dokumento formatą viešiesiems dokumentams ir toliau jį vystyti;
  • 2005-05-01 tarptautinė organizacija OASIS standartizavo OpenDocument;
  • 2006 gegužę universalus atvirasis biuro dokumentų formatas – OASIS OpenDocument (ODF) buvo patvirtintas kaip tarptautinis ISO standartas ISO/IEC 26300.

Parengtas Europos veiksmų planas 2005. Jame rašoma: „su­kurti sąveikumo (angl. interoperability) pagrindą Europos el. valdžios paslaugoms teikti gyventojams ir įmonėms. Tai susiję su informacijos turiniu ir rekomenduojamomis techninėmis specifikacijomis, siekiant sujungti visos Europos viešojo administravimo institucijų informacines sistemas. Sistema bus pagrįsta atviraisiais standartais ir skatins naudoti atvirojo kodo programinę įrangą“.

Įvykdžius jį pereita prie plano i2010A European Information Society for growth and employment“ (Europos informacinė visuomenė plėtrai ir darbui).

Šioje programoje pateikta ataskaita „Annual Information Society Report 2007“<ref name="ftn61">http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/docs/annual_report/ 2007/i2010_ar_2007_en.pdf</ref>, kurioje teigiama (21 p.): „Atvirojo kodo programos gali suteikti Europai galimybę laimėti didesnę programinės įrangos rinkos dalį. Taip yra todėl, kad atvirasis kodas suteikia geresnius verslo modelius smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Europa gali išlošti priglausdama stiprias atvirojo kodo kūrėjų bendruomenes.“

2008 m. IDABC rengiama standartų vertinimo metodika CAMSS: Common Assessment Method for Standards and Specifications<ref name="ftn62">http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7407</ref>. Joje pažymima (projekto 17 p.), jog vertinant standartą svarbu, kad būtų bent viena nuoroda į standarto realizaciją ir kad iš visų realizacijų bent viena būtų atvirojo kodo.

Programinė įranga ir patentai

Patentų sistemos kūrėjai siekė, kad patentai skatintų inovacijas, bet stengėsi apsisaugoti nuo pavojų, kuriuos visuomenei gali sukelti patentai. Nėra patentuojamos idėjos, tekstai, algoritmai, žaidimai. Nepatentuojamos ir kompiuterių programos. Didžiosios korporacijos užčiuopė aukso gyslą: jei būtų leista patentuoti programinę įranga, būtų galima suvaržyti konkurentus.

Maždaug nuo 2001 m. buvo sistemingai bandoma pasiekti, kad būtų priimta direktyva, leidžianti patentuoti programinę įrangą. Programinės įrangos patentų direktyva išbandė ES parlamentinės demokratijos mechanizmų veikimą.

Vieni žymiausių atvirojo kodo bendruomenės veikėjų Linus Torvalds ir Alan Cox 2003 m. kreipėsi į Europos Parlamentą atviru laišku, reikalaudami atmesti siūlomą direktyvą dėl programinės įrangos patentų, nes „tai gali sukelti chaosą versle Europoje ir lemti darbų praradimą“.

Ši direktyva sustabdytų programinės įrangos kūrimą ir vystymą. Remdamiesi JAV patirtimi, jie pareiškė: „Priešingai nei tradiciniai patentai, programinės įrangos patentai neskatina inovacijų, tyrimų ir vystymo. Priešingai – programinės įrangos patentai pažeidžia smulkias ir vidutines įmones, ypač naujas, ateinančias į rinką.“ Jie taip pat pabrėžė, kad programinės įrangos patentai yra „didžiausia grėsmė Linux ir kitų laisvųjų programinės įrangos produktų vystymui“, lemia papildomas patentavimo bei bylinėjimosi išlaidas ir neskatina technologinių inovacijų.

Linus Torvalds ir Alan Cox rekomenduoja: nustatyti patentavimo ribas, užtikrinant, kad kompiuterinės programos, algoritmai ir verslo metodai nebūtų patentuojami; užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiavimo patentais, norint išvengti techninės konkurencijos, nesuteikiant galimybės sąveikai tarp konkurencinių produktų; užtikrinti, kad patentai nebūtų naudojami, norint užkirsti kelią informacijos publikavimui.

Ričardas Stolmanas, lankydamasis Lietuvos Respublikos Seime, perspėjo, kad leidus patentuoti programinę įranga programavimas taptų panašus į pasivaikščiojimą minų lauke: nežinai, kada netyčia sukursi tokį programos elementą, kurį kažkas jau yra užpatentavęs.

Europos Parlamento nariai atkreipė dėmesį, kad dėl šios direktyvos į juos kreipėsi neįprastai daug rinkėjų. Profesionalūs stambaus verslo lobistai įrodinėjo patentų naudą inovacijoms, o informacinių technologijų specialistai perspėjo apie grėsmes visai ES informacinių technologijų pramonei.

Po ketverius metus trukusio mūšio Europos Parlamentas 2005-06-07 atmetė direktyvą 648 balsais prieš 14. Programinės įrangos patentus palaikė tik 2 % išreiškusių savo nuomonę Europos Parlamento narių<ref name="ftn63">http://news.bbc.co.uk/1/hi/technology/4655955.stm</ref>,<ref name="ftn64">http://www.forbes.com/technology/feeds/afx/2005/07/06/afx2125054.html</ref>.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Pasirinkite vieną iš čia aprašytų valstybinių institucijų projektų ir surinkite išsamesnės informacijos apie projekto eigą. Ar projektas vykdomas iki šiol? Kas turi daugiausia naudos iš projekto?
  2. Kaip programinės įrangos patentai paveiktų rinką?

V dalis. Ekonominis įrangos pasirinkimo vertinimas

„Bendra nuosavybės kaina“ (angl. Total Cost of Ownership – TCO) – terminas, reiškiantis visų su turtu susijusių išlaidų (ir trumpalaikių, ir ilgalaikių) sumą.

Kalbant apie programinę įrangą į TCO įskaičiuojamos programinės įrangos įsigijimo, atnaujinimų, priežiūros, administravimo, darbuotojų mokymo ir kitos su programinės įrangos naudojimu susijusios išlaidos. Kartais vietoje termino „bendra nuosavybės kaina“ vartojamas terminas „bendra naudojimo kaina“.

Šiame skyriuje nagrinėsime programinės įrangos TCO įvertinimo principus, programinės įrangos palyginimo pavyzdžius, perėjimo nuo nuosavybinės į atvirąją programinę įrangą pavyzdžius.

Nuosavybės sąnaudų vertinimo principai

Prieš pradėdami kurti ar pertvarkyti informacinę sistemą turime įvertinti, ar investicijos, sugaištas laikas, sunaudoti resursai pasiteisins. Yra begalė būdų, kaip tai padaryti, bet vienas populiariausių – investicijų grąžos metodas (angl. Return on investmentROI). Investicijų grąža informacinėms sistemoms skaičiuojama taip:


[[Image:]]


Ir pradinės, ir palaikymo investicijos susideda iš įvairių elementų. Tai investicijos, susijusios su sprendimo pasirinkimu, licencijomis ir jų atnaujinimu, naujų sistemų diegimu, suderinimu, in­te­gravimu su naudojamomis sistemomis ir pritaikymu savo tikslams, naudojimu ir priežiūra.

Investicijų grąžos skaičiavimas sudėtingas procesas, labai individualus kiekvienu konkrečiu atveju, todėl norint palyginti skirtingas informacines sistemas reikėtų susikurti konkrečios įmonės modelį, skirtą konkrečiai situacijai. Pasirinkti, kokiam laikotarpiui skaičiuosime ROI, kokius veiksnius įtrauksime, kokių atsisakysime. Pavyzdžiui, ar įtrauksime į išlaidas IT įrangos sunaudojamą elektros energiją ir įrangos užimamą patalpų plotą, ar prie grąžos priskaičiuosime pakilusią darbuotojų kvalifikaciją, įmonės įvaizdžio pagerėjimą ir t. t. Kartais ROI skaičiavimas atrodo per daug sudėtingas ir jo atsisakoma. Dažnai tokiu atveju investicijos į informacines sistemas pavadinamos strateginėmis investicijomis, nors tokios investicijos tuo labiau galėtų ir turėtų būti paremtos skaičiavimais.

Ką reikėtų apgalvoti prieš imantis investicijų grąžos analizės:

  • Kokį laiką vertinsite, per kiek laiko norite, kad sistema atsipirktų, kiek laiko sistema bus naudojama?
  • Ko siekiate: ar kad greičiau atsipirktų sistema, ar turėti daugiau pajamų ilgu laikotarpiu?
  • Kokia žemutinė ROI riba priimtina?
  • Kokias išlaidas ir padidėjusias pajamas įtrauksite į vertinimą?
  • Ar atsižvelgsite į ateities kainų pokyčius?
  • Ar galėsite palyginti alternatyvių sprendimų kainas?

Skirtingai atsakę į šiuos ir kitus klausimus jūs galite gauti labai priešingus rezultatus, todėl norėdami gauti patikimą rezultatą ROI skaičiavimus turite atlikti patys arba pasitelkę konsultantus, neatstovaujančius jokiam gamintojui. Rinkodaros tikslais paruošti ROI skaičiavimai dažniausiai tinka tik mažai daliai įmonių ir jie dažnai paremti neadekvačiais palyginimais.

Apžvelkime pagrindines informacinės sistemos išlaidų kategorijas ir skirtumus tarp informacinių sistemų, kuriamų naudojant nuosavybines ir atvirąsias programas.

Pasirinkimo išlaidos

Informacinės sistemos pasirinkimas arba įvertinimas labai atsakingas darbas. Pasirenkant programinę įrangą reikia atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kokius įmonės poreikius turės atitikti progra­minė įranga?
  • Kokie yra tinkamos programinės įrangos pasi­rinkimai?
  • Ar dabar tinkamas laikas ją įsigyti?

Pasirinkti nuosavybinę programinę įrangą lengviau, nes pardavėjai pateikia daugiau informacijos, organizuoja seminarus, atsiunčia konsultantus, todėl galima pasirinkti labai greitai. Pirkėjui nereikia gaišti laiko apibendrinant informaciją ir pasirenkant tinkamą programinę įrangą, nes tai už jį atlieka pardavėjas. Pardavėjas yra nemokamas, bet šališkas konsultantas.

Pasirenkamas atvirąsias programas dažnai tenka įsidiegti ir išbandyti, tai užima daugiau laiko ir tam reikia aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Taip tikrai įsitikinama, ar programinė įranga atitinka įmonės poreikius, specialistai gerai perpranta programinę įrangą ir nustato įmonės poreikius. Norėdami taip pat suprasti nuosavybinę programinę įrangą, turėtume gamintojo prašyti bandomosios versijos. Kadangi daugumai nuosavybinių programų reikia nuosavybinių operacinių sistemų ir kitų programų, tai reikėtų gauti visų reikiamų programų bandomąsias versijas, kurios dažnai turi įvairių apribojimų. Tam reikėtų ne mažiau laiko ir kvalifikacijos nei išbandant atvirąsias programas.

Licencijų ir atnaujinimų kaina

Ši dalis palankiausia atvirosioms programoms, nes tokios licencijos nereikalauja mokėti nei už programą, nei už jos atnaujinimus. Ne mažai įmonių parduoda ir laisvąsias programas, bet iš tiesų tada mokama už programos pakuotę, dokumentaciją ar galimybę konsultuotis iškilus problemai ar netgi pritaikymą savo poreikiams. Ir laisvųjų, ir nuosavybinių programų kūrėjai tobulina savo programas. Daugelis informacinių sistemų automatiškai atsinaujina. Tokios sistemos atsiunčia laisvųjų programų pataisymus ir naujas versijas, o nuosavybinės programos atsiunčia tik tos pačios versijos pataisymus, esminiai pakeitimai įtraukiami į naują programos versiją, kurią vėl reikia pirkti.

Įdiegimo ir suderinimo kaina

Atvirosios programos diegiamos taip pat lengvai arba sunkiai, kaip ir nuosavybinės. Skirtumai pastebimi programas derinant (konfigūruojant). Jeigu naudotojui priimtini standartiniai nustatymai, sukuriami atsakius į diegiant pateiktus klausimus, tada nėra skirtumo, kokia tai programinė įranga. Jeigu reikia derinti programą nagrinėjant dokumentaciją, tai pranašumų turi nuosavybinės programos, ypač jei naudotojų kvalifikacija nėra aukšta. Bet kai pasitaiko situacija, neaprašyta dokumentacijoje ir nežinoma gamintojams, tai nuosavybinių programų atveju ji primena juodos katės gaudymą tamsiame kambaryje, nežinant, ar ji apskritai ten yra. Atvirųjų programų atveju specialistas gali panagrinėti programos tekstą ir rasti sprendimą.

Integravimo ir pritaikymo kaina

Tai subtilus klausimas, labai priklausantis nuo per pasirinkimo etapą suformuluotų reikalavimų, esamos informacinės sistemos ir IT skyriaus kvalifikacijos. Integravimo ir pritaikymo problema iškyla tada, kai nerandama poreikius atitinkančios programinės įrangos ir pasirenkama tik artima reikalingai. Tokiu atveju tenka programoms sukurti priedus arba į visumą sujungti keletą skirtingų programų.

Kartais lengviau integruojamos nuosavybinės programos, jei dėl didesnio jų paplitimo gamintojai jau yra sukūrę integracines priemones tipiniams atvejams. Jei vienas gamintojas kuria įvairias sistemas, paprastai numatomas patogus tipinis jų integravimas.

Atvirosios programos kuriamos nuosekliau laikantis atvirųjų standartų, todėl konstruojant informacinę sistemą iš atvirųjų programų mažesnė tikimybė susidurti su standartų ar formatų nesuderinamumu. Skirtingų autorių programos efektyviai są­vei­kau­ja standartinėmis priemonėmis.

Atvirosios programos turi privalumų ir kai programai reikia įdiegti papildomų specifinių funkcijų. Tai padaryti gali bet kuri reikiamą kvalifikaciją turinti programavimo įmonė, o nuosavybinių programų atveju tai padaryti gali tik programos gamintojas.

Naudojimo ir priežiūros kaina

Kai sistema įdiegta, suderinta, integruota, pritaikyta ir veikia, jokio skirtumo tarp nuosavybinių ar atvirųjų programų nebelieka. Naudojimo ir priežiūros kaina priklauso nuo sistemos darbo stabilumo, sistemos kritiškumo, saugumo reikalavimų, vartotojų kvalifikacijos, bet ne nuo programų licencijavimo būdo. Skirtumas atsiranda, kai sistemą reikia išplėsti dar kelioms darbo vietoms ar perkelti į atnaujintą techninę įrangą, tokiu atveju dažnai už nuosavybinės programinės įrangos licenciją reikia papildomai mokėti, o atvirąsias programas galima naudoti kiek tik reikia. Pasitiko atvejų, kai ribojamas nuosavybinių programų naudojimo intensyvumas. Pavyzdžiui, duomenų bazės prisijungimų arba užklausų skaičius. Tada atsirastų papildomų išlaidų, jei sistemos apkrova viršytų numatytas ribas.

Pinigai prieš įgūdžius

Apžvelgę informacinės sistemos kūrimo išlaidas, matome dvi galimybes: išleisti daugiau pinigų ir potencialiai sugaišti mažiau IT specialistų laiko arba išleisti mažiau pinigų ir greičiausiai sugaišti daugiau IT specialistų laiko. Kurdami informacines sistemas atvirųjų programų pagrindu, mes investuojame į IT specialistų kvalifikaciją, patirtį ir gebėjimus, pirkdami nuosavybines programas, mes mokame už tą patirtį, kurią sukaupė programinės įrangos gamintojas.

Kiekviena įmonė turėtų savęs paklausti: ar mums reikalingas kvalifikuotas, patyręs sumanus IT departamentas? Dažnai atsakoma: mūsų darbas pardavinėti, gaminti, statyti ar panašiai ir ne mūsų reikalas kurti informacines sistemas. Gal verta visai atsisakyti IT skyriaus ir pirkti kompleksinę IT paslaugą nesigilinant, kokia programinė įranga naudojama? Šiuo atveju klausimas – pinigai ar įgūdžiai – keliamas IT paslaugas teikiančiai įmonei. Didesnį potencialą turi įmonė, kuri investuoja į savo specialistų žinias, patirtį, gebėjimus ir prisiima atsakomybę, nes dirba su atvirosiomis programomis, o ne ta, kuri tarpininkauja parduodant nuosavybines programas. Tai ne kainos klausimas, tai pasitikėjimo klausimas.

Pastaruoju metu vis daugiau korporacijų, filantropų ir vyriausybių investuojant į laisvąją programinę įrangą vis daugiau tokių programų tampa ir techniškai kokybiškesnės už savo nuosavybinius konkurentus. Lieka paskutinė sritis, kurioje laisvosios programos atsilieka nuo nuosavybinių – tai rinkodara. Brangiai mokėdami už nuosavybines programas vartotojai dažnai daugiau sumoka už tų programų reklamą ir kitas rinkodaros priemones negu už pačių programų kūrimą.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Išvardinkite kuo daugiau investicijų rūšių, susijusių su informacinės sistemos kūrimu.
  2. Kaip skaičiuojama investicijų grąža?

Nuosavybės sąnaudų skaičiavimo pavyzdys

Laisvosios atvirojo kodo programinės įrangos (Free/Libre Open Source Software – FLOSS) bendrų naudojimo sąnaudų skaičiavimas yra pakankamai sudėtingas, viskas priklauso nuo to, kokia techninė įranga naudojama, kokių tikslų siekiama, kokios paslaugos naudojamos (elektroninis paštas, http, duomenų bazės ir t. t.), kokie reikalavimai keliami sistemų saugumui. Ekonominis naudingumas priklauso nuo tokių veiksnių: ar migruojama nuo esamų nuosavybinės programinės įrangos sistemų, ar sistemos kuriamos nuo pradžių, kokia informacinių technologijų (IT) personalo patirtis aptarnaujant MS Windows, Linux, Unix tipo operacines sistemas, ar informacinė sistemas prižiūri įmonės specialistai, ar samdoma aptarnaujanti įmonė.

Nagrinėsime labai supaprastintą variantą, imdami du produktus, kurie dirba toje pačioje techninėje įrangoje ar panašiose aplinkose. Tokie supaprastinti modeliai kartais skiriasi nuo realaus gyvenimo, bet leidžia susidaryti bendrą vaizdą ir argumentuotai pasirinkti naudingesnį sprendimą.

Produkto kaina

Atviroji programinė įranga, priešingai nei nuosavybinė, gali būti nemokamai kopijuojama, keičiama ir neribotai naudojama. Tačiau ir nuosavybinės, ir atvirosios programinės įrangos efektyvus naudojimas įmanomas tik tuo atveju, jei numatytas pakankamas biudžetas jai derinti ir prižiūrėti. Šiuos darbus dažnai tenka atlikti vietiniam administratoriui. Gera alternatyva nemokamai atvirosios programos kopijai būtų pirkti ją kartu su priežiūra. Patikrintus Li­nux distributyvus ir jų priežiūrą siūlo tokios įmonės kaip RedHat ar Novell.

Administravimo sąnaudos

Viena vertus, Microsoft atstovai argumentuoja, kad yra daugiau sertifikuotų Microsoft specialistų, ir dėl tos priežasties jų sąnaudos yra mažesnės negu Linux specialistų. Bet ne kiekvienas MS Windows „specialistas“ turi tiek žinių, kad galėtų administruoti sudėtingą informacinės sistemos struktūrą, vien remdamasis žiniomis apie MS Windows 2000 ar MS Windows XP operacines sistemas. Dažnai sistemų administratoriais dirbti ateina žmonės kurių žinių lygis yra pakankamas administruoti darbo vietas, o ne sudėtingas tarnybinių stočių infrastruktūras. Kita vertus, paprastai vienas MS Windows administratorius prižiūri apie 10–15 sistemų, o Linux, Unix ar Solaris administratorius gali prižiūrėti apie 100 tarnybinių stočių.

Darbo jėgos sąnaudos

Galima sakyti, kad Linux ar Unix specialistai kainuoja brangiau, nes jų yra mažiau, bet skaičiuojant vienam serveriui, kaina yra daug mažesnė. Skaičiuota pagal apklausą, atliktą JAV, kad vidutiniškai vienas MS Windows administratorius aptarnauja apie 10 tarnybinių stočių. Tas pats šaltinis nurodo, kad Linux admi­nistratorius aptarnauja vidutiniškai 44 tarnybines stotis.

Aptarnavimo sąnaudos

GNU/Linux yra atviroji programinė įranga, tačiau kai kurios kompanijos labiau nori produktų, kurie būtų prižiūrimi ne tik bendruomenės, bet ir įmonės, kuri prisiimtų atsakomybę už produktų darbingumą, tęstinumą, versijų ir atnaujinimų tikrinimą. Už tai atitinkamai ir reikia mokėti. Dėl to kai kurios naujovės į dis­tri­butyvus, kurie yra prižiūrimi komercinių kompanijų, tokių kaip RedHat ar Novell, ateina lėčiau, nes jos papildomai tikrina pakeitimus ar naujas versijas ir suderinamumą su esama sistema.

Papildomos išlaidos, kurios turi įtakos aptarnavimo sąnaudoms, susijusios su saugumo „skylių“ tvarkymu. Šios išlaidos būtinos naudojantis ir nuosavybinėmis, ir atvirosiomis programomis. Atvirųjų programų atveju programų pataisymų administravimas gali būti paprastesnis, jei naudojama automatizuota atnaujinimų siuntimų sistema, atnaujinanti visą naudojamą programinę įrangą. Nuosavybinių paketų atveju paprastai viena sistema atnaujina vieno tiekėjo programinę įrangą, tačiau kiekvieno tiekėjo programinę įrangą reikia atnaujinti naudojant atskiras komandas.

Naudojimo sąnaudų skaičiavimas

Čia nagrinėjama hipotetinė situacija Lietuvoje, atsižvelgiant į darbo užmokestį ir produktų kainas. Duomenys apie siūlomus atlyginimus paimti iš įdarbinimo įmonių interneto svetainių. Įvertinta tipinė programinė įranga, reikalinga darbui įmonėje: tarnybinė stotis ir darbo vietos, operacinės sistemos MS Windows ir Linux, pašto serveris, žiniatinklio serveris, duomenų bazių serveris, nuotolinio administravimo įrankis, biuro programų rinkinys. Atliekant šiuos skaičiavimus vertintos tik sąnaudos, susijusios su programine įran­ga, t. y. pirkimo sąnaudos, aptarnavimo sąnaudos trejų metų laikotarpiu, vartotojų mokymas dirbti su nauja programine įranga. Nenagrinėjama, kokia techninė įranga naudojama: ar diegiama jau turimoje ar perkama nauja techninė įranga.

Trys scenarijai: maža, vidutinė ir didesnė įmonė

Panagrinėkime kelis variantus – mažos, vidutinės ir didelės (Lietuvos mastu) įmonės sąnaudas. Nagrinėsime:


  • 10 darbo vietų mažą įmonę su viena tarnybine stotimi;
  • 25 darbo vietų vidutinio dydžio įmonę su viena tarnybine stotimi;
  • 100 darbo vietų didelę įmonę su viena tarnybine stotimi.

Pavyzdžiuose nenagrinėsime techninės įrangos kainų, nes tai gali būti ir jau esama techninė įranga ar naujai perkama. Imsime trejų metų periodą – įprastą techninės ir programinės įrangos amortizacijos laikotarpį. Taip pat įvertinsime sistemos aptarnavimo sąnaudas bei vartotojų mokymo išlaidas.

23.1 lentelė. MS Windows platformos sprendimas


Produktas
Gamintojas
Pastabos
MS Windows server2003 standart server
Microsoft
32 bitų įskaitant 25 vartotojų prisijungimą
MS InternetInformation server
Microsoft
MS Windows server 2003 komplekte
MS ISA server
Microsoft
MS SQL server
Microsoft
MS Exchange server
Microsoft
Terminalinis prisijungimas
Microsoft
MS Windows server 2003 komplekte, du prisijungimai administra­vimo tikslais
MS Windows XP
Microsoft
MS office standart
Microsoft
Symantec Client security 3.0
Symantec
Microsoft„Software Assurance“
Microsoft
apie 25 % pradinės produkto kainos
MS „Software Assurance“ programa darbo stotims
Microsoft
29 % pradinės produkto kainos
23.2 lentelė. Linux platformos atvirųjų programų sprendimas


Produktas
Gamintojas
Pastabos
Linux distributyvas
bendruomenė
gali būti nukopijuota iš interneto arba užsakytas CD atsiuntimas paštu
Apache serveris
laisvai platinama
efektyvus žiniatinklio serveris, užima didesnę interneto serverių rinkos dalį
Squid
laisvai platinama
proxy serveris
MySQL arba PostgreSQL
laisvai platinama
duomenų bazių valdymas
IPTables
laisvai platinama
ugniasienė, būsena ir paketais paremtas filtravimas
Sendmail arba Postfix
laisvai platinama
elektroninio pašto serveris
Pyzor, Razor arba Postgrey
laisvai platinama
elektroninių šiukšlių filtravimo programa, skirta elektroninio pašto serveriui
Clamav arba amavis
laisvai platinama
antivirusinė programa, skirta elektroninio pašto serveriui
SSH serveris
laisvai platinama
nuotolinio valdymo priemonė
GIMP
laisvai platinama
vaizdų ir grafikos apdorojimas
OpenOffice.org
laisvai platinama
biuro programų paketas, standartinis failų formatas – Open document, gali generuoti PDF failus, palaiko StarOffice ir Microsoft Office failų formatus
23.3 lentelė. Kompanijos sprendimas naudojant Linux


Produktas
Gamintojas
Pastabos
Suse Linux Enterprice Server 10
Novell
mokamos aptarnavimo paslaugos
Suse Linux Enterprice Desktop 10
Novell
mokamos aptarnavimo paslaugos
Apache serveris
laisvai platinama
efektyvus ir patikimas žiniatinklio serveris
Squid
laisvai platinama
Proxy serveris
MySQL arba PostgreSQL
laisvai platinama
duomenų bazių valdymas
IPTables
laisvai platinama
ugniasienė, būsena ir paketais paremtas filtravimas
Sendmail arba Postfix
laisvai platinama
elektroninio pašto serveris
Pyzor, Razor arba Postgrey
laisvai platinama
elektroninių šiukšlių filtravimo programa, skirta elektroninio pašto serveriui
Clamav arba amavis
laisvai platinama
antivirusinė programa, skirta elektroninio pašto serveriui
SSH serveris
laisvai platinama
nuotolinio valdymo priemonė
GIMP
laisvai platinama
vaizdų ir grafikos apdorojimas
OpenOffice.org
laisvai platinama
biuro programų paketas. Standartinis failų formatas – Open document, gali generuoti PDF failus, palaiko StarOffice ir Microsoft Office failų formatus

Laikantis rekomenduojamų naudojimo taisyklių, t. y. nedirbant kasdienio darbo administratoriaus teisėmis, turint el. pašto apsaugos priemones, yra maža tikimybė virusams paveikti Unix tipo sistemą, todėl antivirusinė programa, sauganti GNU/Linux, nėra reikalinga.

Analizuosime tris informacinių sistemų aprūpinimo alternatyvas: MS Windows platformos sprendimas (23.1 lentelė), Linux platformos atvirųjų programų sprendimas (23.2 lentelė) ir Linux platformos sprendimas, kaip perkama ir atviroji programinė įranga ir jos priežiūros paslauga (23.3 lentelė).

Programinės įrangos nuosavybės sąnaudos

Mažos įmonės sąnaudų skaičiavimas

Toliau pateikiamas 10 darbo vietų įmonės palyginimas 2006 m. duomenimis (23.4 lentelė, 23.5 lentelė, 23.6 lentelė).


23.4 lentelė. MS Windows platformos sprendimobendra nuosavybės kaina mažai įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Symantec Client Security 3.0 with groupware protection business pack 25 user in gold maint 3yer
10 vnt.
4 658
MS Windows 2003
1 vnt.
2 699
MS Windows 2003
10 CAL
1 082
MS IIS
1 vnt.
0
MS ISA Sandart server 2004
1 vnt.
7 298
MS SQL Server
1 vnt., 10 CAL
5 477
MS Exchange server 2003
1 vnt., 10 CAL
6 442
MS Windows XP Profesional
10 vnt.
11250
MS Office 2003
10 vnt.
29 730
MS software Assurance Program for server
25 % per metus trims metams
16 520
MS software Assurance Program for workstation
29 % per metus trims metams
35 653
Iš viso:
120 809
23.5 lentelė. Linux platformos sprendimobendra nuosavybės kaina mažai įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Linux disributyvas
1 vnt.
40
Apache
laisvai platinama
Squid
laisvai platinama
MySQL
laisvai platinama
IPTables
laisvai platinama
Sendmail ar Postfix
laisvai platinama
Pyzor, Razor ar Postgrey
laisvai platinama
Clamav ar amavis
laisvai platinama
SSH serveris
laisvai platinama
GIMP
laisvai platinama
OpenOffice.org
laisvai platinama
Iš viso:
40
23.6 lentelė. Įmonės prižiūrimo Linux sprendimobendra nuosavybės kaina mažai įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Linux disributyvas Suse Linux Enterprise Server 10
1 vnt.
7 288
Linux disributyvas Suse Linux Enterprise Desktop 10
10 vnt.
3 881
Apache
laisvai platinama
Squid
laisvai platinama
MySQL ar ProgreSQL
laisvai platinama
IPTables
laisvai platinama
Sendmail ar Postfix
laisvai platinama
Pyzor, Razor ar Postgrey
laisvai platinama
Clamav ar Amavis
laisvai platinama
SSH serveris
laisvai platinama
GIMP
laisvai platinama
OpenOffice.org
laisvai platinama
Iš viso:
11 169

Darbo užmokesčio sąnaudos

Pagal mūsų scenarijų pasirinktai 10 darbo vietų įmonei užtenka viso etato administratoriaus.

Vidutinis specialistui 2006 m. išmokamas atlyginimas – 1 800 Lt.

Pridėjus mokesčius, metinės įmonės išlaidos specialistui bus 3 226 ⨯ 12 = 38 712 Lt. Per trejus metus išlaidos, skirtos priežiūrai ir aptarnavimui, bus 116 136 Lt. Kol kas didesnio skirtumo tarp MS Windows ir Linux administratorių atlyginimo Lietuvoje nėra.

Mūsų nagrinėjamu atveju administratorius turi atitinkamą patirtį diegiant ir konfigūruojant nagrinėjamas IT infrastruktūras.

Mokymai

Darbo su operacine sistema ir biuro programų paketais mokymo kursų kainos labai skirtingos – nuo 149 Lt iki 500 Lt. Kainos skirtumo tarp MS Office ar OpenOffice.org mokymo kursų nėra. Dėl mažesnio pasirinkimo atvirosios programinės įrangos mokymams taikykime didžiausią kainą ir 10 vartotojų mokyti skirkime 5 000 Lt. Nuosavybinės programinės įrangos mokymams taikykime vidutinę kainą ir 10 vartotojų mokyti skirkime 3 250 Lt.


Toliau 23.7 lentelėje ir 23.1 pav. pateikiama programinės įrangos bendrų nuosavybės sąnaudų suvestinė naujai diegiamos informacinės sistemos atveju.

23.7 lentelė. Programinės įrangosbendrų nuosavybės sąnaudų suvestinė


NuosavybinėPĮ
AtvirojiPĮ
Atviroji aptarnaujama PĮ
Programinė įranga
120 809
40
11 169
Administravimo sąnaudos
116 136
116 136
116 136
Mokymas
3 250
5 000
5 000
Iš viso sąnaudų
240 195
121 176
132 305
Sutaupoma, Lt
119 019
107 890
Sutaupoma, %
50
45
[[Image:]]23.1 pav. Sąnaudų palyginimas

Vidutinės įmonės sąnaudų skaičiavimas

Toliau pateikiamas 25 darbo vietų įmonės palyginimas 2006 m. duomenimis (23.8 lentelė, 23.9 lentelė, 23.10 lentelė).


23.8 lentelė. MS Windows platformos sprendimobendra nuosavybės kai­na vidutinei įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Symantec client security 3.0 with groupware protection business pack 25 user in gold maint 3yer
25 vnt.
11 644
MS Windows 2003
1 vnt.
2 700
MS Windows 2003
25 CAL
2 706
MS IIS
1 vnt.
MS ISA Sandart server 2004
1 vnt.
7 300
MS SQL Server
1 vnt., 25 CAL
13 689
MS Exchange server 2003
1 vnt., 25 CAL
10 200
MS Windows XP Profesional
25 vnt.
28 124
MS Office 2003
25 vnt.
74 327
Microsoft software Assurance Program for server
25 % per metus trims metams
25 495
Microsoft software Assurance Program for workstation
29 % per metus trims metams
89 132
Iš viso:
250 973
23.9 lentelė. Linux platformos sprendimo bendra nuosavybės kaina vidutinei įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Linux disributyvas
1 vnt.
40
Apache
laisvai platinama
Squid
laisvai platinama
MySQL
laisvai platinama
IPTables
laisvai platinama
Sendmail ar Postfix
laisvai platinama
Pyzor, Razor ar Postgrey
laisvai platinama
Clamav ar amavis
laisvai platinama
SSH serveris
laisvai platinama
GIMP
laisvai platinama
OpenOffice.org
laisvai platinama
Iš viso:
40
23.10 lentelė. Įmonės prižiūrimo Linux sprendimo bendra nuosavybės kaina vidutinei įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Linux disributyvas Suse Linux Enterprise Server 10
1 vnt.
7 288
Linux disributyvas Suse Linux Enterprise Desktop 10
25 vnt.
9 703
Apache
laisvai platinama
Squid
Linux komplekte
MySQL ar ProgreSQL
Linux komplekte
IPTables
Linux komplekte
Sendmail ar Postfix
Linux komplekte
Pyzor, Razor ar Postgrey
laisvai platinama
Clamav ar amavis
laisvai platinama
SSH serveris
Linux komplekte
GIMP
Linux komplekte
OpenOffice.org
Linux komplekte
Iš viso:
16 991

Darbo užmokesčio sąnaudos

Pasirinktai 25 darbo vietų įmonei užtenka vieno administra­toriaus ir 0,5 etato analitiko. Vidutinis 2006 m. specialistui iš­mo­kamas atlyginimas – 1 800 Lt, o analitikui – 2 200 Lt.

Su mokesčiais metinės įmonės išlaidos sudarė:

  • administratoriui 3 226 ⨯ 12 = 38 712 Lt;
  • 0,5 etato analitikui 3 980 ⨯ 0,5 ⨯ 12 = 23 880 Lt.

Gauname, kad per trejus metus priežiūros ir aptarnavimo išlaidos bus 187 776 Lt. Kol kas didesnio skirtumo tarp MS Windows ir Linux administratorių atlyginimo Lietuvoje nėra.

Nagrinėjamu atveju administratorius ir analitikas turi atitinkamos patirties diegiant ir konfigūruojant nagrinėjamas IT infrastruktūras.

Mokymai

Darbo su operacine sistema ir biuro programų paketais mokymo kursų kainos labai skirtingos – nuo 149 Lt iki 500 Lt. Kainos skirtumo tarp MS Office ar OpenOffice.org mokymo kursų nėra. Dėl mažesnio pasirinkimo atvirosios programinės įrangos mokymams taikykime didžiausią kainą ir 25 vartotojams mokyti skirkime 12 500 Lt. Nuosavybinės programinės įrangos mokymams taikykime vidutinę kainą ir 25 vartotojams mokyti skirkime 8 125 Lt.

Toliau 23.11 lentelėje ir 23.2 pav. pateikiama programinės įrangos bendrų nuosavybės sąnaudų suvestinė naujai diegiamos informacinės sistemos atveju.

23.11 lentelė. Programinės įrangos bendrų nuosavybės sąnaudų suvestinė


NuosavybinėPĮ
AtvirojiPĮ
Atviroji aptarnaujama PĮ
Programinė įranga
265 315
40
1 6991
Administravimo sąnaudos
187 776
187 776
187 776
Mokymas
8 125
12 500
12 500
Iš viso sąnaudų
461 216
200 316
217 267
Sutaupoma, Lt
260 900
243 949
Sutaupoma, %
56,57 %
52,89 %
[[Image:]]
23.2 pav. Sąnaudų palyginimas

Didelės įmonės sąnaudų skaičiavimas

Toliau pateikiamas 100 darbo vietų įmonės palyginimas 2006 m. duomenimis (23.12 lentelė, 23.13 lentelė, 23.14 lentelė).


23.12 lentelė. MS Windows platformos sprendimobendra nuosavybės kaina didelei įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Symantec Client Security 3.0 with groupware protection business pack 25 user in gold maint 3yer
100 vnt.
46 575
MS Windows 2003
1 vnt.
2 700
MS Windows 2003
100 CAL
10 824
MS IIS
1 vnt.
MS ISA Sandart server 2004
1 vnt.
7 300
MS SQL Server
1 vnt., 100 CAL
54 751
MS Exchange server 2003
1 vnt., 100 CAL
28 979
MS Windows XP Profesional
100 vnt.
112 500
MS Office 2003
100 vnt.
297 300
MS software Assurance Program for server
25 % per metus trims metams
70 378
MS software Assurance Program for workstation
29 % per metus trims metams
35 653
Iš viso:
666 960
23.13 lentelė. Linux platformos sprendimobendra nuosavybės kaina didelei įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Linux disributyvas
1 vnt.
40
Apache
laisvai platinama
Squid
laisvai platinama
MySQL
laisvai platinama
IPTables
laisvai platinama
Sendmail ar Postfix
laisvai platinama
Pyzor, Razor ar Postgrey
laisvai platinama
Clamav ar amavis
laisvai platinama
SSH serveris
laisvai platinama
GIMP
laisvai platinama
OpenOffice.org
laisvai platinama
Iš viso:
40
23.14 lentelė. Įmonės prižiūrimo Linux sprendimobendra nuosavybės kaina didelei įmonei


Produkto licencija
Kiekis
Kaina, Lt
Linux disributyvas Suse Linux Enterprise Server 10
1 vnt.
7 288
Linux disributyvas Suse Linux Enterprise Desktop 10
100 vnt.
38 813



Apache serveris
Linux komplekte
Squid
Linux komplekte
MySQL
Linux komplekte
IPTables
Linux komplekte
Sendmail ar Postfix
Linux komplekte
Pyzor, Razor ar Postgrey
laisvai platinama
Clamav ar amavis
laisvai platinama
SSH serveris
Linux komplekte
GIMP
Linux komplekte
OpenOffice.org
Linux komplekte
Iš viso:
46 101

Darbo užmokesčio sąnaudos

Pagal mūsų scenarijų pasirinktai 100 darbo vietų įmonei neužtenka vieno administratoriaus. Nustatyta, kad Linux administratorius gali aptarnauti keturis kartus daugiau tarnybinių stočių. Pasiremta prielaida, kad šis dėsningumas yra būdingas ir darbo stotims. Tokiu atveju GNU/Linux operacinių sistemų priežiūrai reikia dviejų administratorių, o MS Windows sistemų priežiūrai – aštuonių žmonių.

Vidutinis administratoriui išmokamas atlyginimas 2006 m. buvo apie 1 800 Lt, tokiam darbuotojo atlyginimui įmonė turėjo skirti 3 226 Lt. Didesnio skirtumo tarp MS Windows ir Linux administratorių atlyginimo Lietuvoje nebuvo. Metinės įmonės išlaidos administratoriams, aptarnaujantiems Linux sistemas, – 3 226 ⨯ 2 ⨯ 12 = 77 424 Lt. Per trejus metus diegimo, priežiūros ir aptarnavimo išlaidos bus 232 272 Lt. Windows sistemų priežiūros ir aptarnavimo išlaidos – 3226 ⨯ 8 ⨯ 12 = 309 696 Lt. Trejų metų išlaidos bus 929 088 Lt.

Nagrinėjamu atveju administratoriai turi atitinkamos patirties diegiant ir konfigūruojant nagrinėjamas IT infrastruktūras.

Mokymai

Darbo su operacine sistema ir biuro programų paketais mokymo kursų kainos labai skirtingos – nuo 149 Lt iki 500 Lt. Kainos skirtumo tarp MS Office ar OpenOffice.org mokymo kursų nėra. Dėl mažesnio pasirinkimo atvirosios programinės įrangos mokymams taikykime didžiausią kainą ir 100 vartotojų mokyti skirkime 50 000 Lt. Nuosavybinės programinės įrangos mokymams taikykime vidutinę kainą ir 100 vartotojų mokyti skirkime 32 500 Lt.

Toliau 23.15 lentelėje ir 23.3 pav. pateikiama programinės įrangos bendrų nuosavybės sąnaudų suvestinė naujai diegiamos informacinės sistemos atveju.

23.15 lentelė. Programinės įrangosbendrų nuosavybės sąnaudų suvestinė


NuosavybinėPĮ
AtvirojiPĮ
Atviroji aptarnaujama PĮ
Programinė įranga
666 963
40
46 100
Administravimo sąnaudos
929 088
232 272
232 272
Mokymas
32 500
50 000
50 000
Iš viso sąnaudų
1 628 551
282 312
328 372
Sutaupoma, Lt
1 346 239
1 300 179
Sutaupoma, %
82,66 %
79,84 %
[[Image:]]23.3 pav. Sąnaudų palyginimas


Išvados

Diegiant atvirąja programine įranga paremtus sprendimus yra sutaupoma lėšų, kurias galima panaudoti kitose srityse, pavyzdžiui, įmonė lėšas gali panaudoti savo veiklai vystyti, valstybinės organizacijos kitiems valstybiniams poreikiams tenkinti.

Ne visa nuosavybinėse sistemose naudojama programinė įranga turi atitinkamų analogų Linux aplinkoje, todėl pereinant prie Linux sprendimo gali būti reikalingi papildomi darbai, susiję su programų pritaikymu arba sistemos emuliavimu. Kai kurios įmonės tokioms reikmėms pasilieka dalį kompiuterių su senąja sistema.

Literatūra

Įmonių ir korporacijų svetainės

  1. http://www.novell.com/ – korporacija Novell.
  2. http://www.sun.com/ – korporacija Sun Microsystems.
  3. http://www.symantec.com/ – korporacija Symantec.
  4. http://www.kuc.lt/ – mokymo centras.
  5. http://www.microsoft.com/ – korporacija Microsoft.
  6. http://www.osdisc.com/OSDisc.com, operacinių sistemų prekybos sistema.

Programų paketų svetainės

  1. http://www.redhat.com/Red Hat.
  2. http://www.apache.org/Apache.
  3. http://www.gimp.org/GIMP grafinis redaktorius.
  4. http://www.OpenOffice.org/OpenOffice.org.
  5. http://www.linux.org/Linux.
  6. http://www.debian.org/Linux distributyvas Debian.
  7. http://www.ubuntu.com/Linux distributyvas Ubuntu.

Tyrimų aprašai

  1. Total cost of Ownership For Linux Server in Enterprice. Robert Frances Group.
  2. Get the truth on Linux Management. Enterprice Management Associates, 2006.
  3. Linux vs MS Windows Total cost of Ownership Comparision. Cybersource, 2004.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Internete raskite kelis aprašytus perėjimo prie OpenOffice.org atvejus. Įvertinkite galimą jų ekonominį efektą.
  2. Interneto forumuose raskite informacijos apie analogiškos paskirties panašių galimybių programas. Raskite abiejų alternatyvų mokymo pasiūlymus. Įvertinkite abiejų programų diegimo kainą.
  • Apskaičiuokite abiejų alternatyvų naudojimo naujai steigiamoje įmonėje išlaidas.
  • Apskaičiuokite abiejų alternatyvų naudojimo išlaidas įmonė­je, kurioje naudojama ankstesnė nuosavybinės progra­mos versija ir nuosavybinio pasirinkimo atveju nereikia naujų mokymų.
  1. Raskite skirtingų organizacijų tyrimų, kuriuos atlikus palygintos atvirųjų ir nuosavybinių programų naudojimo įmonėse alternatyvos. Jei tokių tyrimų išvados skiriasi, pabandykite paaiškinti, kodėl taip yra.

Perėjimas nuo nuosavybinių prie atvirųjų programų

Pereinant nuo vienos IT platformos prie kitos iškyla papildomų reikalavimų, neturi būti sutrikdytas organizacijos darbas, turi pasikeisti darbuotojų įpročiai, gali tekti keisti arba perkvalifikuoti IT specialistus, todėl perėjimo sąnaudų analizę tikslinga atlikti konkrečioje galimybių studijoje. Įvertinant pravartu panagrinėti realiai vykusių perėjimų aprašus.

Tais atvejais, kai įmonėje vyksta struktūriniai pokyčiai, perėjimas nuo esamos nuosavybinės sistemos prie laisvųjų programų sistemos bus labai artimas naujai diegiamos informacinės sistemos atvejui.

Miuncheno perėjimo prie atvirojo kodo pavyzdys

Miuncheno perėjimo prie atvirųjų programų analizė rodo, kokių pavojų reikėtų saugotis. Už 14 tūkstančių kompiuterių aprūpinimą operacinėmis sistemomis ir biuro programine įranga pagal pirmąjį korporacijos Microsoft pasiūlymą Miunchenui būtų tekę mokėti 36,6 mln. dolerių. USA Today redakcijos turimais duomenimis, miestui apsisprendus pereiti prie atvirojo kodo sprendimų Microsoft produktai buvo pasiūlyti 35 % pigiau, tai yra už 23,7 mln. dolerių. Tačiau miesto taryba priėmė netgi brangesnį 35,7 mln. dolerių vertės pasiūlymą iš IBM ir Novell.

Miesto valdžia įvertino, kad pasirinkusi brangesnį sprendimą daugiau išloš ateityje dėl neapibrėžtos Microsoft produktų atnaujinimo kainos ateityje. Be to, su priimtu brangesniu laisvosios programinės įrangos pasiūlymu buvo numatytas papildomas aptarnavimas.

Miuncheno tarybos narė Christine Strobl interviu teigė: „Microsoft filosofija yra atnaujinti savo programinę įrangą kas penkerius metus, naudodami atvirąsias programas mes patys galime spręsti, kada atnaujinti mūsų programinę įrangą“. Straipsnyje pažymėta, kad atvirojo kodo sprendimai yra rimta atsvara nuosavybiniams, nes paprastai atvirojo kodo alternatyvos pigiau įsigyjamos, paprasčiau pritaikomos savo poreikiams ir nemokamai atnaujinamos.

Miuncheno tarybos narių nuomone, miestas sutaupys ateityje, todėl pradžioje verta daugiau investuoti į perėjimą.

Miuncheno pavyzdys rodo, kad apgalvotas perėjimo prie atvirųjų programų sprendimas gali būti susijęs su didesnėmis išlaidomis. Specialiems poreikiams nepritaikyta universali atviroji programinė įranga platinama nemokamai, todėl jos įsigijimas susijęs tik su diegimo išlaidomis, kitaip nei nuosavybinė PĮ, kuri kainuoja gerokai brangiau. Dėl šios priežasties rengiant perėjimo prie atvirųjų programų projektus dažnai akcentuojamas ypač greitas ekonominis efektas. Tačiau būtų galima rekomenduoti perėjimą prie atvirosios PĮ finansuoti nemažinant IT išlaidų. Rinktis laisvąsias programas ne dėl pigumo, bet dėl saugumo ir efektyvumo esant panašiam IT sistemų biudžetui.

Miunchenui perėjus prie atvirųjų programų teko ir toliau naudoti kai kurias nuosavybines programas. Miunchenas turi apie 175 specializuotas MS Windows sistemai pritaikytas programas atlikti tokioms užduotims, kaip policijos įrašų valdymas, leidimų išdavimas, mokesčių rinkimas. Šių programų tolesnį naudojimą MS Windows pardavėjai bando pateikti kaip projekto nesėkmę, tačiau sėkmingi perėjimo projektai turėtų leisti neatsisakyti turimos specializuotos programinės įrangos, todėl ypač svarbūs ir naudingi yra atvirose sistemose naudojami kitų sistemų emuliacijos įrankiai. Sistemų emuliacija dažnai būtina ir pereinant tarp skirtingų kartų nuosavybinių operacinių sistemų.

Teisinės aplinkos vertinimas

Nuosavybinė programinė įranga – programinė įranga, kurios gamintojas pagal teisės aktų jam garantuotas intelektinės nuosavybės teises apriboja programinės įrangos ir jos pirminio teksto atgaminimą, platinimą, modifikavimą ir kitus veiksmus. Dažniausiai pasitaikantis nuosavybinės licencijos modelis, kai teisių savininkas suteikia leidimą naudotis programine įranga už tam tikrą mokestį, tam tikram laikui arba neribotam laikui, vienam asmeniui ar vienam kompiuteriui, vienai organizacijai ar jų grupei. Įmonė, sukūrusi savo IT infrastruktūrą iš daugelio gamintojų nuosavybinės programinės įrangos, turi skirti resursų periodiniam programinės įrangos auditui, licencijų sąlygų priežiūrai ir bet kokį programinės ar aparatinės įrangos atnaujinimą teisiškai įvertinti atsižvelgdama į licencijų visumą. Nuosavybinių programų atveju negalima nustatyti bendrų taisyklių, bet reikia nagrinėti kiekvieną licenciją atskirai.

Naudojant laisvąsias programas reikia įsitikinti, ar programinės įrangos licencija atitinka laisvųjų programų kriterijus ir ateityje nebereikės kontroliuoti kiekvienos programos licencijavimo sąlygų, tik laikytis visai grupei nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad vienintelis draudimas nurodomas laisvųjų programų licencijose – paversti jas nuosavybinėmis, vartotojus, neužsiimančius programinės įrangos gamyba, atpalaiduoja nuo būtinybės stebėti gavimo, naudojimo, atnaujinimo, platinimo būdus ir bijoti netyčinio licencijavimo sąlygų pažeidimo.

Išvados

Yra sprendimų, kurie leidžia naudojant laisvąją programinę įrangą sumažinti informacinių technologijų sąnaudas ir naudoti sutaupytas lėšas kitiems tikslams.

Naudingo perėjimo nuo nuosavybinių prie laisvųjų programų pavyzdžiai.


Tarnybinių stočių programinė įranga:

  1. Elektroninio pašto serveris.
  2. Interneto svetainių (žiniatinklio) serveris.
  3. Duomenų bazių serveris.

Darbo vietų programinė įranga:

  1. Biuro programų paketas.
  2. Interneto naršyklė.
  3. Elektroninio pašto programa.

Nenaudingo arba negalimo perėjimo nuo nuosavybinių prie laisvųjų programų pavyzdžiai (2006 m. duomenimis).

Darbo vietų programinė įranga:

  1. Buhalterinės apskaitos programos.
  2. Specializuotų nuosavybinių serverių klientinės programos.
  3. Specializuotos gamybos įrenginių ar procesų valdymo pro­gramos.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Raskite straipsnių, kuriuose būtų komentuojamas Miuncheno perėjimo prie atvirosios programinės įrangos atvejis.
  2. Kodėl Miuncheno valdžia nepakeitė savo sprendimo tada, kai gavo pigesnį nuosavybinės programinės įrangos pasiūlymą?

VI dalis. Modeliai

Šioje dalyje aprašytos svarbiausių knygoje naudojamų tipų diagramos. Diagrama arba schema – tai viena iš sistemų modelių rūšių. Čia aprašomi ne tik schemų sutartiniai ženklai, bet ir sistemų analizės taikant aprašytų tipų modelius pagrindai.

Sistemų dinamikos modeliai

Šiame skyriuje susipažinsime su sistemų dinamika – analizės metodu, kurį taikant aprašomos ir tiriamos kintančios, arba kitaip vadinamos dinaminės, sistemos. Išmoksime skaityti sistemų dinamikos diagramas, pateikiamas kituose skyriuose. Išmoksime kurti ir analizuoti sistemų dinamikos modelius, naudotis jais.

Sistema ir modelis

Bet kokia sistema yra tarpusavyje sąveikaujančių elementų visuma. Elementai, susijungdami į sistemą, įgyja naujų bruožų, būdingų sistemai, bet nebūdingų atskiriems jos elementams. Priklausomybė tarp sistemos savybių ir jos elementų savybių dažnai būna sunkiai suvokiama. Pavyzdžiui, jūros bangavimas nėra akivaizdi vandens ir oro molekulių fizikinių ir cheminių savybių pasekmė. Analizuojant sistemos funkcionavimą svarbiau yra aprašyti ryšius tarp elementų, o ne pačius elementus.

Ryšiai tarp elementų sudaro sistemos struktūrą. Dėl ryšių sistema yra daugiau negu ją sudarančių nepriklausomų elementų rinkinys. Kiekvienas sistemos elementas veikia kitus elementus ir yra veikiamas kitų elementų.

Modelis – tai dirbtinė supaprastinta sistema, atkartojanti modeliuojamos sistemos bruožus. Modeliai kuriami tam, kad būtų lengviau nagrinėti realios sistemos bruožus arba elgseną. Sistemos elgsenos imitavimą nagrinėjanti mokslo sritis vadinama sistemų dinamika.

Kiekvienas sistemos elementas gali būti nagrinėjamas kaip atskira sistema. Tokia sistema vadinama didžiosios sistemos posisteme.

Kiekviena sistema turi ribas, atskiriančias ją nuo aplinkos. Sistemos ribos kartais yra akivaizdžiai matomos. Pavyzdžiui, sistema – automobilis. Ribos gali būti menamos. Pavyzdžiui, taksi parkas, kurio automobiliai yra išsibarstę po visą miestą. Taksi parko sistemos elementus sieja fiziniai ryšiai (radijo ryšio sistema), hierarchiniai ryšiai (pavaldumas), kiti formalūs ryšiai (nuosavybė) ir bendras tikslas (uždirbti vežant keleivius). Kiekviena dinamiškai aprašoma sistema turi tikslą.

Kai kurie elementai sąveikauja su elementais, esančiais sistemos išorėje. Tokia sąveika vadinama išorine. Kuriant sistemos modelį gali būti aprašomi išoriniai ryšiai, tačiau į modelį neturi būti įtraukiami išoriniai elementai.

Jei nagrinėjama sistema sąveikauja su kitomis sistemomis, kartu su tomis sistemomis sudaro didesnes sistemas. Tokios sistemos vadinamos viršsistemėmis. Sistema yra viršistemės elementas.

Kuriant modelį svarbu tiksliai apibrėžti modeliuojamą sistemą: ne tik jos ribas, bet ir detalizacijos laipsnį. Modeliuojamos sistemos elementai (posistemės) turi būti panašaus sudėtingumo sistemos. Į modelį nereikia įtraukti išorinių elementų ir ryšių, sudarančių viršsistemę. Modelyje nereikėtų aprašinėti ir sistemos elementų vidinių ryšių, sudarančių posistemę.

Sistema, kuri nesikeičia, yra vadinama statine sistema. Besikeičianti sistema yra dinaminė. Jos kitimas per tam tikrą laiką aprašomas pagal sistemos elgseną. Jeigu sistemos elgsena atitinka aprašytus žinomus bruožus, tai sakome, kad sistema yra tam tikro elgsenos tipo. Skirtingose sistemose pasikartojantys elgsenos tipai vadinami archetipais.

Sistemos parametrai

Dinaminės (kintančios) sistemos būsena aprašoma jos kintančiais parametrais. Sistemą galime analizuoti tik tuo atveju, jei galime palyginti parametrų reikšmes skirtingais laiko momentais. Turime galėti tuos parametrus išmatuoti, tačiau dinaminės sistemos parametrų reikšmės svarbios ne tiek tam, kad galėtume įvertinti sistemos būseną šiuo momentu, o tam, kad galėtume palyginti su kitais laiko momentais. Svarbus yra dinaminės sistemos parametrų kitimas.

Sistemą charakterizuoja kintamieji ir konstantos. Nors šie terminai panašia prasme vartojami ir matematikoje, bet jų apibrėžimai sistemų dinamikoje skiriasi nuo matematinių. Dydžiai, kintantys laikui bėgant, vadinami kintamaisiais. Dydžiai, kurie per analizuojamą laiko tarpą nekinta arba kinta taip nedaug, kad neveikia kitų dydžių, vadinami konstantomis. Tas pats dydis viename modelyje gali būti kintamasis, o kitame – konstanta.

Pavyzdžiui, turistui užsienio šalis yra statinė sistema. Jam svarbus yra skirtingų bankų valiutų keitimo kursas, kuris greičiausiai stipriai nepasikeis kelionės metu. Nagrinėjant šalies ekonomiką dinamiškai nebesvarbus valiutų kursas, bet labai svarbus to kurso kitimas ir infliacija.

Kai kuriamas sistemų dinamikos modelis skirstant dydžius į kintamuosius ir konstantas įvertinami ir susiję priežastiniai ryšiai. Jei sistemos pokyčiai neveikia dydžio pasikeitimų, jis tokioje sistemoje gali būti interpretuojamas kaip konstanta.

Atvaizduojant modelį kintamuosius ir konstantas svarbu aprašyti taip, kad kitas asmuo galėtų vienareikšmiškai suprasti jų prasmę. Kiekvienas aprašomas keliais žodžiais, nurodančiais para­metro esmę, bet ne dabartinę būseną. Būseną nurodo para­metro reikšmė. Pavadinimas turėtų tikti bet kokiai parametro reikšmei. Iš pavadinimo turėtų būti aiškūs galimi matavimo vienetai. Jei taip suformuluoti neišeina, tada rekomenduotina matavimo vienetus nurodyti.


Pavyzdžiui:

● PHP programuotojo atlyginimas (litais)
● Apache serverių paplitimas (serverių dalis)

Ko saugotis kuriant modelius

Reikėtų vengti apibrėžimų naudojant neiginį, nes tokį modelį būtų sunkiau analizuoti. Pavyzdžiui, sunku greitai atsakyti į klausimą „kaip resursų trūkumo sumažėjimas paveiks specialistų trūkumą?“

Modelis neturi emocinio atspalvio. Modelis – tai matematiškai aprašyta sistema. Skirtingi asmenys turi skirtingų tikslų ir skirtingą gėrio ir blogio supratimą. Kuriant modelį aprašoma sistema, o ne tikslai. Modelis nesikeičia priklausomai nuo modeliuotojo supratimo, kas yra gerai, o kas blogai.

Priežastis ir pasekmė

Analizuodami reiškinius paprastai nustatome jų priežastis. Ištyrę reiškinį dažnai kalbame apie jo pasekmes. Priežasties ir pasekmės ryšys gali būti aprašomas įvairiomis kalbos konstrukcijomis, pavyzdžiui, teiginiu „jei A, tai B“.

Sudėtingose sistemose pasitaiko atvejų, kai yra akivaizdu, kad keli veiksniai yra susiję, tačiau sunku nustatyti, kur yra priežastis, o kur pasekmė. Tada tiriama reiškinių eilės tvarka, jų sąveikos mechanizmai.

Būtina atidžiai interpretuoti sąvokas, nes ypač šnekamojoje, bet kartais ir dalykinėje, kalboje padaromos klaidos, kurių neatidus skaitytojas ar klausytojas gali ir nepastebėti, tačiau pažodžiui interpretuojant tokį tekstą būtų sukurtas klaidingas modelis.

Reiškiniai vyksta ne tuo pat metu, bet vienas paskui kitą. Tam, kad įvyktų pasekmės reiškinys, prieš tai turi įvykti priežasties reiškinys. Laiko tarpas tarp priežasties ir pasekmės vadinamas vėlavimu. Priklausomai nuo reiškinių inertiškumo vėlavimas gali būti ir sekundės dalys, ir valandos, dienos, mėnesiai ar net metai. Net jei atrodo, kad keli reiškiniai vyksta vienu metu, pasekmė visada eina po priežasties. Pavyzdžiui, šviesa užsidega tuo momentu, kai paspaudžiame jungiklį, tačiau įmanoma įvertinti laiką tarp priežasties (jungiklio paspaudimo) ir pasekmės (užsidegusios šviesos).

Apibrėžiant priežastį ir pasekmę svarbu ne tik įvykių eilės tvarka, bet ir jų priklausomybė. Kaip anekdotas pasakojamas toks pokalbis:


Visą dieną nebuvo šviesos, todėl gali ištirpti šaldytuvas.

Įvykių seka gali ką nors suklaidinti: pradžioje užgeso šviesa, paskui ėmė tirpti šaldytuvo ledas. Žodis „todėl“ turėtų skirti priežastį ir pasekmę. Ir kalbos konstrukcija, ir įvykių seka rodo priežastinį ryšį, tačiau šviesos užgesimas nėra priežastis. Akivaizdu, kad neveikiantis apšvietimas ir atšilęs šaldytuvas neveikia vienas kito, bet turi vieną bendrą priežastį: namuose nėra elektros. Tai nebūtų taip akivaizdu, jei nežinotume sistemos dėsnių.

Svarbu neapsirikti šnekamąją kalbą paverčiant loginėmis konstrukcijomis. Formuluotė „jei ..., tai ...“ kartais būna apgaulinga. Ji gali reikšti „jei priežastis, tai pasekmė“, bet gali būti ir „jei matau pasekmę, tai galiu spręsti apie priežastį“.


Pavyzdžiui, panašus loginis teiginys gali būti aprašomas sukeičiant pasekmę ir priežastį vietomis:


Jei yra šalta, tai žmonės šilčiau rengiasi.

arba sukeičiant priežastį ir pasekmę:


Jei žmonės šilčiau rengiasi, tai (matyt) yra šalta.

Pasitaiko žmonių, kurie klaidingai nurodo priežastinį ryšį tikėdamiesi, kad taip jų kalba esą atrodys rimtesnė, moksliškesnė. Pavyzdžiui, pasakoma:


Jei visi kaimynai prie savo namų pasėjo žolę, tai Vytautas prie savo namo pasodino rožes.

Akivaizdu, kad priežastinio ryšio čia nėra. Sakinys yra netaisyklingas ir kalbos požiūriu. Kalboje reikėtų vengti tokių klaidų, o kuriant modelius svarbu neapsirikti interpretuojant tekstus.

Sutartinė ženklų kalba padeda ne tik greičiau užrašyti ir perskaityti tokius teiginius, bet ir išvengti minėto šnekamosios kabos daugiareikšmiškumo. Priežastinis ryšys žymimas rodykle nuo priežasties link pasekmės.


Ugnis → Dūmai


Nors galime pasakyti


Nėra dūmų be ugnies;

ir


Nėra ugnies be dūmų.

Loginiai priežastiniai ryšiai

Jei tarp dviejų reiškinių yra grynai loginis ryšys, tuomet priežastis gali vykti kartu su pasekme, bet taip pat galima teigti, kad tai nėra priežastis ir pasekmė, o tik du būdai aprašyti tą patį reiškinį.


Pavyzdžiui,


Jei Birutės dukrai gimė vaikas, tai Birutė tapo močiute.

Čia vienas ir tas pats įvykis vienam yra vaiko gimimas, kitam – vaikaičio.


Panašus atvejis yra loginė išvada. Pavyzdžiui,


Jei vidutinis atlyginimas didesnis už du tūkstančius eurų, tai vidutinis atlyginimas didesnis už tūkstantį eurų.

Loginiais ryšiais susieti veiksniai įtraukiami į modelį tik tuo atveju, jei abu veiksniai svarbūs sistemos priežastinių ryšių grandinėms ir sistemos dinamikai.

Sistemos veiksniai yra apibendrinti sistemos parametrai ir netgi esant loginei priklausomybei tokia priklausomybė gali būti nevienareikšmiška.


Pavyzdžiui,


Kuo daugiau gimsta vaikų, tuo daugiau atsiranda senelių.

Toks teiginys gali būti ir neteisingas, jei daugiau vaikų gimsta tik šeimose, jau turinčiose vaikų. Todėl „senelių skaičius“ yra atskiras veiksnys, logiškai veikiamas tokių veiksnių, kaip „gimstamumas“ ir „vidutinis vaikų skaičius šeimoje“.

Sistemų dinamikos diagrama

Analizuodamas pasaulį žmogus mintyse sukuria jį supančių sistemų modelius. Psichologų teigimu, žmogus negali mintyse aprėpti ilgų priežastinių ryšių grandinių. Vienu metu galvojama tik apie sistemos fragmentą. Nubraižytą schemą galima analizuoti dalimis. Be to, schemą patogu pateikti kitiems siekiant dirbti kartu ir išsaugoti rezultatą. Tiek kokybinio modelio privalumų. Juo remiantis galima sukurti kiekybinį modelį ir kompiuteriu atlikti sudėtingus skaičiavimus prognozuojant sistemos elgseną ir parametrus įvairiose situacijose.

Čia aprašomas modelis susideda iš dviejų tipų elementų. Tai veiksnys ir priežastinis ryšys. Veiksnys yra sistemą charakterizuojantis kintamasis dydis. Priežastinis ryšys nurodo, kaip vieno veiksnio reikšmės pokytis veikia kito veiksnio pokytį, ir žymimas rodykle nuo priežasties link pasekmės. Šalia priežastinio ryšio rodyklės nurodomas poveikio ženklas. Jei priežastinio veiksnio pasikeitimas sukelia tos pačios krypties pasekmės veiksnio pasikeitimą, sakome, kad tai teigiamo pobūdžio priežastinis ryšys, ir žymimas pliusas. Jei pasekmės ženklas priešingas, tada tai neigiamo pobūdžio priežastinis ryšys ir žymimas minusas.

Tokiais paprastais elementais galima aprašyti sudėtingiausias sistemas. Veiksniai išdėstomi lape ir sujungiami priežastinių ryšių rodyklėmis.

Priežastinių ryšių grandinės

Kiekvienas sistemos veiksnys sąveikauja su kitais veiksniais. Veiksnio pokytis yra kitų veiksnių pokyčių pasekmė ir priežastis. Taip veiksniai sudaro priežastinių ryšių grandines.


Investicijos į interneto prieigą → interneto skverbtis → el. prekybos pirkėjų skaičius 


Jei tokia grandinė susijungia į žiedą, ji vadinama grįžtamojo ryšio kilpa.

Grįžtamojo ryšio kilpos

Paveikus kilpoje esantį veiksnį, poveikis apeina kilpą ir sugrįžta. Priklausomai nuo grįžtamojo ryšio ženklo kilpa vadinama teigiama arba neigiama.

Analizuojant modelį svarbu įvertinti kurios kilpos veikia. Gali būti, kad kilpa nubraižyta teisingai, tačiau poveikis jos nepraeina, nes pakeliui yra slopinamas stipriau veikiančių kilpų. Kilpos konkuruoja tarpusavyje. Kuo ilgesnė kilpa, tuo didesnė tikimybė, kad poveikis jos neapeis. Kiekviename žingsnyje poveikis vėluoja, todėl svarbu įvertinti, kiek laiko vėluos grįžtamasis ryšys.

Sistemos savireguliacija

Jei grįžtamojo poveikio ženklas pasikeičia, tuomet kilpa vadinama neigiama kilpa. Tokia kilpa kompensuoja poveikį ir sugrąžina sistemą į pusiausvyros būseną (25.1 pav.).


25.1 pav. Stabili sistema


Nestabili sistemos būsena

Jei grįžtamojo poveikio ženklas nepasikeičia, tuomet kilpa vadinama teigiama kilpa. Tai yra nestabilios būsenos kilpa, lemianti eksponentinį parametro didėjimą (25.2 pav.).

25.2 pav. Nestabili sistema


Realiame pasaulyje kiekviena sistema anksčiau ar vėliau įgyja pusiausvyrą, tai yra ima dominuoti savireguliaciją užtikrinančios neigiamos kilpos. Rutuliukas anksčiau ar vėliau pasiekia duobės dugną.

Modelio taikymas

Modelis padeda prognozuoti sistemos elgseną. Jei modelis pasitelkiamas problemai spręsti, lengva atskirti sisteminį sprendimą nuo simptominio, padedančio kompensuoti matomas pasekmes, bet nepadedančio spręsti problemos esmės.

Kilpos padeda arba trukdo sprendimui. Teigiama kilpa stiprina poveikį, todėl gali padėti pasiekti rezultatą mažesnėmis sąnaudomis. Neigiama kilpa gali sumažinti arba visai panaikinti poveikį. Tačiau ir neigiama kilpa gali padėti efektyviai spręsti problemą. Sudarius tinkamas sąlygas nusistovės pageidaujama pusiausvyra.

Literatūra

Klausimai ir uždaviniai

  1. Remdamiesi žiniasklaida sudarykite aktualių problemų ir siūlomų jų sprendimų sąrašą. Nurodykite, kurie iš sprendimų yra simptominiai.
  2. Sukurkite modelį, kuris padėtų spręsti pasirinktą problemą. Pateikite nurodytos struktūros darbo ataskaitą.

Įvade aprašykite modeliuojamą sistemą, problemą ir tikslą.

Problema turi būti aprašoma kaip mūsų netenkinanti veiksnio reikšmė.

Tikslas – probleminio veiksnio reikšmės koregavimas nurodant, per kokį laiką numatoma tą tikslą pasiekti.


Įvado pavyzdys:

Modeliuojama Lietuvos ekonomika. Problema – per daug vartotojų (90 %) naudojasi nelegalia programine įranga. Tikslas – per penkerius metus trečdaliu sumažinti nelegalios programinės įrangos naudojimą.


Pagrindinė darbo dalis – sistemų dinamikos modelis. Rekomenduojamas veiksnių skaičius nuo 7 iki 10. Prieš diagramą turėtų būti pateikiamas sistemos veiksnių sąrašas nurodant kiekvieno veiksnio matavimo vienetus ir trumpai paaiškinant veiksnius, kurių prasmė nėra akivaizdi iš jų pavadinimų.

Diagrama braižoma naudojant programą OpenOffice.org Draw. Priežastiniams ryšiams nurodyti naudojamas ne rodyklės įrankis (Arrow), bet jungiamoji linija (Connector). Veiksniai turi būti taip išdėstomi, kad priežastinių ryšių linijos nesikirstų.

Darbo išvadose pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti sprendžiama problema. Rekomendacijos paremtos diagrama. Nurodoma, kokį veiksnį ir kaip reikėtų paveikti siekiant tikslo.

Duomenų bazės reliacinis modelis

Šis skyrius – tai įvadas į duomenų bazes. Daugelis studentų detaliau nagrinėjo duomenų bazes ankstesniuose kursuose, tačiau tiems, kas kasdieniame darbe nesusiduria su duomenų bazėmis, verta prisiminti. Šios žinios padės suprasti kai kuriuos kitus skyrius ir pravers atliekant kai kurias praktines užduotis.

Duomenų bazė – tai organizuotai sukaupti duomenys, kuriuos galima papildyti, tvarkyti ir atrinkti reikalingus. Paprastai minimos kompiuterinės duomenų bazės, tačiau bibliotekos kartoteka, susidedanti iš stalčiuose surūšiuotų užpildytų kortelių, galėtų būti pavadinta nekompiuterine duomenų baze. Kompiuterinė duomenų bazė susideda iš duomenų ir duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS) – programinės įrangos, naudojamos tiems duomenims tvarkyti.

Reliacinė duomenų bazė

Šiuo metu plačiausiai paplitusios reliacinės duomenų bazės. Tai duomenų bazės, susidedančios iš tarpusavyje susietų lentelių. Sukursime pavyzdį – bibliotekos duomenų bazę. Ji susideda iš knygų sąrašo ir skaitytojų sąrašo. Tokie sąrašai vadinami lentelėmis. Kai skaitytojas pasiima knygą, jo skaitytojo bilieto numeris įrašomas prie tos knygos.

Viena lentelės eilutė skirta vienam aprašomam objektui. Ji vadinama įrašu. Lentelės langelis vadinamas lauku. Laukas, vienareikšmiškai identifikuojantis įrašą (eilutę), vadinamas raktu.

Kiekvienam skaitytojui suteikiamas unikalus numeris, identifikuojantis skaitytojo įrašą. Tai yra skaitytojo lentelės pirminis raktas. Pirminiam raktui keliami šie reikalavimai:

  • Privalomumas. Negali būti įrašo su nenustatyta pirminio rakto reikšme.
  • Unikalumas. Įrašui suteikiama pirminio rakto reikšmė, kuri nėra, niekada nebuvo ir niekada nebus suteikta jokiam kitam įrašui.
  • Nekintamumas. Kartą įrašui suteikta pirminio rakto reikšmė lieka visiems laikams.

Lentelėje „Skaitytojas“ (26.1 lentelė) lauke „Skaitytojo nr.“ nurodomas šiuo metu knygą pasiėmusio skaitytojo numeris. Vienoje lentelėje nurodomas kitos lentelės (26.2 lentelė) pirminis raktas, kaip nuoroda į tos lentelės duomenis.

26.1 lentelė. Duomenų bazės lentelė „Skaitytojas“


Skaitytojo nr.
Vardas
Pavardė
Skaito knygas
1
Valdas
Adamkus
5
2
Algirdas
Brazauskas
4
3
Jonas
Jonaitis
2, 6
4
Ona
Onaitytė
1, 3
26.2 lentelė. Duomenų bazės lentelė „Knyga“


Knygos nr.
Pavadinimas
Autoriausvardas
Autoriauspavardė
1
Ragana ir lietus
Jurga
Ivanauskaitė
2
Vilniaus džiazas
Ričardas
Gavelis
3
Vilniaus pokeris
Ričardas
Gavelis
4
Likimo vardas – Lietuva
Valdas
Adamkus
5
Ir tuomet dirbome Lietuvai
Algirdas
Brazauskas
6
Vienas
Ričardas
Bachas

Šioje supaprastintoje duomenų bazėje nenumatyta, kad galėtų būti keli vienos knygos egzemplioriai.

Reliacinis modelis

Kai projektuojamos duomenų bazės, braižomi jų reliaciniai modeliai. Tai schema, kurioje kiekviena lentelė vaizduojama horizontalia linija padalintu stačiakampiu, kurio viršuje nurodomas pavadinimas, žemiau vardinami laukų pavadinimai (26.1 pav.). Ryšiai tarp lentelių vaizduojami rodyklėmis.


lentelės pavadinimas
pirmasis laukas
antrasis laukas
trečiasis laukas
...
26.1 pav. Lentelės vaizdavimas reliaciniame modelyje


Aprašytus ryšius tarp lentelių nurodo rodyklės. Kaip minėta, identifikatorius yra nuoroda ne į lauką, o į visą įrašą (eilutę, objektą). Todėl kartais žymint tokius ryšius rodyklės brėžiamos ne į raktinį lauką (26.2 pav.), o į lentelės (objekto) pavadinimą (26.3 pav.).


26.2 pav. Duomenų bazės reliacinis modelis(rodyklė į pirminio rakto lauką)


26.3 pav. Duomenų bazės reliacinis modelis(rodyklė į objektą)


Duomenų bazių kūrimas

Projektuojant duomenų bazes paprastai braižoma reliacinio modelio schema. Ji padeda susikalbėti duomenų bazių specialistams tarpusavyje. Schema reikalinga ir jei duomenų bazė kuriama individualiai. Sukūrus duomenų bazės reliacinį modelį paprastai neskubama kurti duomenų bazės. Modelis padeda optimizuoti duomenų bazės struktūrą. Standartiniai duomenų bazės struktūros optimizavimo veiksmai vadinami duomenų bazės normalizacija.

Duomenų bazių normalizacija

Duomenų bazės normalizacija – tai duomenų bazės pertvarkymas laikantis taisyklių, kurios padeda sumažinti pasikartojimus ir kitus trūkumus.

Normalizacija atliekama pažingsniui derinant duomenų bazę prie aprašytų norminių formų reikalavimų.

Pirmoji norminė forma

Pirmoji norminė forma (1NF) reikalauja, kad kiekvienas lentelės laukas turėtų vieną nedalomą reikšmę. Tai reiškia, kad lauko reikšmė negali būti nei aibė, nei sąrašas.

Pirmasis bibliotekos pavyzdys neatitinka 1NF, nes asmens skaitomų knygų laukas yra sąrašas. Duomenų bazė lengvai normalizuojama iš lentelės „Skaitytojas“ pašalinant lauką „Skaito knygas“ ir sukuriant papildomą lentelę „Skaito knygas“, susietą su pirmosiomis dviem lentelėmis (26.3 lentelė).


26.3 lentelė. Duomenų bazės lentelė „Skaito knygas“


Skaitytojo nr.
Knygos nr.
Kada paėmė
Kada grąžino
1
2
2008-01-01
2
1
2007-12-25
3
2
2000-09-11
4
1
2007-09-01
2007-09-02
3
6
2007-09-01
2008-02-14
4
3
2007-09-01

Normalizuojant lenteles jų struktūra tapo patogi papildomiems svarbiems duomenims – knygų paėmimo ir grąžinimo datoms – įrašyti.

Antroji norminė forma

Antroji norminė forma (2NF) reikalauja, kad duomenų bazė atitiktų 1NF reikalavimus ir kad kiekviena lauko reikšmė priklausytų vienam įrašui. Tai yra – pašalinamas duomenų dubliavimas.

Šioje duomenų bazėje kartojasi autorių pavardės. Todėl naudotojui tektų kiekvieną kartą įvedinėti tą patį autorių, o padarius rašybos klaidą sistema nebežinotų, kad tai to paties autoriaus knygos. Todėl normalizuojant duomenų bazę reikėtų sukurti autorių lentelę.

Užuot prie kiekvienos knygos rašę autoriaus vardą, pavardę ir kitus duomenis, mes nurodome tik autoriaus identifikatorių. Rakto reikšmė tarsi įtraukia į knygos lentelę visą autoriaus įrašą (eilutę).


26.4 lentelė. 2NF duomenų bazės lentelė „Knyga“


Knygos nr.
Pavadinimas
Autoriaus nr.
1
„Ragana ir lietus“
5
2
„Vilniaus džiazas“
6
3
„Vilniaus pokeris“
6
4
„Likimo vardas – Lietuva“
1
5
„Ir tuomet dirbome Lietuvai“
2
6
„Vienas“
7
26.5 lentelė. 2NF duomenų bazės lentelė „Asmuo“


Asmens nr.
Vardas
Pavardė
1
Valdas
Adamkus
2
Algirdas
Brazauskas
3
Jonas
Jonaitis
4
Ona
Onaitytė
5
Jurga
Ivanauskaitė
6
Ričardas
Gavelis
7
Ričardas
Bachas

Be to, tie patys asmenys įrašyti ir skaitytojų, ir autorių lentelėje. Todėl verta sukurti lentelę „Asmuo“, kurios įrašai būtų nurodomi ir „Skaitytojų“, ir „Autorių“ lentelėse (26.4, 26.5 lentelės). Tokios duomenų bazės reliacinis modelis pavaizduotas 26.4 pav.



26.4 pav. Trijų lentelių duomenų bazės reliacinis modelis


Trečioji norminė forma

Trečioji norminė forma (3NF) reikalauja, kad duomenų bazė atitiktų 2NF reikalavimus bei kad nė viena neidentifikuojanti lauko reikšmė nebūtų priklausoma nuo kitos neidentifikuojančios lauko reikšmės. Aprašytų ir aukštesnių norminių formų pavyzdžiai detaliau aprašomi duomenų bazių vadovėliuose ir žinynuose.

Literatūra

O'Reilly knyga su dviem geniais ant viršelio anglų kalba ir jos vertimas į rusų kalbą yra puikus įvadas į SQL duomenų bazes kiekvienam suprantama kalba. Pradedančiajam gali praversti skyriai apie duomenų bazių projektavimą ir pagrindinių SQL komandų aprašai su pavyzdžiais.

Skyrius apie instaliavimą susilaukė kritikos, kai tik knyga buvo išleista, o per dešimtmetį beviltiškai paseno. DBVS apžvalga ir informacija apie kitas programas gali būti įdomi besidomintiems informacinių sistemų istorija:


  1. Yarger, R. J.; Reese, G.; King, T. MySQL and mSQL. Databases for Moderate-Sized Organizations and Web Sites. Sebastopol: O'Reilly, 1999. ISBN 9781565924345.
  1. Яргер, Р.; Риз, Дж.; Кинг, Т. MySQL и mSQL. Базы данных для небольших предприятий и интернета. Санкт-Петербург: Символ-Плюс, 2000. 560 p.ISBN 9785932860106.

Vėlesnėse O'Reilly knygose apie duomenų bazes ant viršelio nebeliko vieno iš genių, o pavadinimuose beliko viena DBVS – MySQL. Žinyno MySQL in a Nutshell antrajame leidime jau įtraukta tai, ką šioje DBVS pakeitė ją mažiau nei prieš metus įsigijusi korporacija Sun Microsystems:


  1. Dyer, R. MySQL in a Nutshell, Second Edition. Sebastopol: O'Reilly, 2008.ISBN 9780596514334.

Romo Barono vadovėlis detaliai supažindina skaitytoją su duomenų bazėmis. Jo pirmuosius skyrius galėtų suprasti skaitytojas be išankstinio pasirengimo, o sudėtingesnės temos dėstomos matematinės logikos, aibių teorijų ir programavimo terminais:


  1. Baronas, R. Duomenų bazių valdymo sistemos. Vadovėlis aukštosioms mokykloms. Vilnius: TEV, 2005. ISBN 9789955680093.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kas yra duomenų bazės lentelė?
  2. Kas yra duomenų bazės norminė forma?
  3. Ar asmens kodas yra tinkamas asmens įrašo pirminis raktas? Kodėl?
  4. Suprojektuokite mokymo įstaigos duomenų bazę, kuri susidėtų iš asmenų lentelės ir su ja susietų dėstytojų lentelės bei studentų lentelės. Nubraižykite lenteles su keliais įrašais kiekvienoje ir duomenų bazės reliacinį modelį.

Atvirųjų sistemų sujungimo modelis

Sujungus kompiuterius vieni protokolai sudaro sąlygas veikti kitiems protokolams.[1] Tokiai sudėtingai sistemai aprašyti sukurtas OSI modelis (angl. Open Systems Interconnection Reference Model)[2]. Tai abstraktus ryšio protokolų, naudojamų tinkluose, aprašas.

OSI modelis aprašo septynis lygmenis (angl.layer) – funkcijų, naudojamų protokoluose, grupes (27.1 pav.). Kiekvienas lygmuo naudojasi žemesnio lygmens paslaugomis ir teikia paslaugas aukščiau esančiam lygmeniui. Tradiciškai pirmasis lygmuo yra vaizduojamas apačioje. Todėl ir lygmenų sąrašas dažnai pradedamas nuo septintojo – aukščiausiojo.

27.1 pav. OSI lygmenų klasifikacija

Kadangi sąveika vyksta tik tarp gretimų OSI lygmenų, tai gerokai supaprastina sudėtingų komunikacijos sistemų kūrimą ir aprašymą. Kompiuterių tinklų specialistas privalo labai gerai išmanyti savo lygmenį ir neblogai žinoti, kas vyksta gretimuose lygmenyse. Tolimesniais lygmenimis galima nesidomėti, daugiau laiko skirti savo lygmens problemų ir galimybių analizei.

VII lygmuo – taikomųjų programų lygmuo (angl. Application layer) – aukščiausiasis lygmuo, nustato tinklo teikiamas paslaugas vartotojo programoms. Pavyzdžiui: SSH, telnet, FTP, IRC, echo, ENRP, HTTP, NFS, RTSP, SIP, SMTP, POP3, SNMP, whois, XMPP.

VI lygmuo – duomenų pateikimo lygmuo (angl. Presentation layer) – nustato duomenų kodavimo per sesiją taisykles. Pavyzdžiui: MIME, XDR, ASN.1, SMB, AFP, NCP.

V lygmuo – seansų lygmuo (angl. Session layer) – aprašo duomenų apsikeitimo tarp galinių sistemų taisykles. Pavyzdžiui: ASAP, TLS, SSL, ISO 8327 / CCITT X.225, RPC, NetBIOS.

IV lygmuo – transporto lygmuo (angl. Transport layer) – užtikrina skaidrų duomenų perdavimą tarp tinklo vartotojų ir suteikia norimas patikimumo garantijas. Pavyzdžiui: TCP, UDP, RTP, SCTP, SPX, ATP, IL.

III lygmuo – tinklo lygmuo (angl. Network layer) – aprašo, kaip duomenų sekos turi būti adresuojamos ir perduodamos visame tinkle. Pavyzdžiui: IP, ICMP, IGMP, IPX, OSPF, RIP, IGRP, EIGRP, ARP, RARP, X.25.

II lygmuo – ryšio lygmuo (angl. Data link layer) – aprašo ryšį tarp gretimų (tiesiogiai sąveikaujančių) tinklo komponentų, Pavyzdžiui, kadrų struktūrą. Pagrindinė funkcija – atskirti bitų sekas, jų pradžią, pabaigą. Pavyzdžiui: Ethernet, Token ring, HDLC, Frame relay, ISDN, ATM, 802.11 (WiFi), FDDI, PPP, PPPeE.

I lygmuo – fizinis lygmuo (angl. Physical layer) – aprašo fizinius perduodamo signalo ir terpės, kuria jis perduodamas, parametrus (dažnius, moduliacijas, reikalavimus kabeliams, jungtims, duomenų ir fizinio signalo virsmus). Pagrindinė jo funkcija – atskirti 0 ir 1. Pavyzdžiui: 10BASE-T, 100BASE-T, 1000BASE-T, SONET/SDH, G.709, 802.11, kabeliai ir kita fizinė tinklo įranga.

Kompiuterių sujungimas vietiniame tinkle

I ir II lygmuo pagal OSI. Internetas nėra vienas taškas, prie kurio būtų jungiami kompiuteriai. Internetas yra tarpusavyje sujungtų kompiuterių tinklų visuma. Kompiuteris visų pirma jungiamas prie vietinio tinklo (LAN, local area network). Būtent tokį prisijungimą užtikrina žemiausi OSI hierarchijos lygmenys. Fizinį tinko sujungimą aprašantys standartai leidžia kiekvienam pagaminti įrenginį, kuris galėtų būti prijungtas prie tinklo.

Prisijungimo standartų naudą iliustruoja mobiliųjų telefonų istorija. Kiekvienas GSM telefonų gamintojas kūrė kroviklių ir išorinių ausinių jungtis. Vartotojas, įsigijęs naują telefono aparatą, nebegali panaudoti įrangos, kuri buvo pritaikyta kitam telefonui. Vartotojai įvertino standarto naudą, kai pradėtos gaminti ausinės ir telefonai, palaikantys Bluetoth standartą.

Kompiuterių sąveika tinkle

TCP/IP – populiariausia sudėtinių tinklų organizavimo priemonė. Pagrindinis tinklo lygmens protokolas yra IP protokolas (Internet Protocol). Jis buvo kurtas paketiniams duomenims perduoti sudėtiniais tinklais, kuriuos sudaro daug vietinių tinklų, susijusių vietiniais ir globaliais ryšiais. Todėl IP protokolas gerai veikia sudėtingos topologijos tinkluose, racionaliai išnaudoja jų posistemes ir ekonomiškai išnaudoja lėtų ryšio linijų pralaidumo gebą.

TCP/IP naudojami trijų tipų adresai: MAC (vietinis, aparatinis), IP adresas ir simbolinis vardas.

Kompiuterių fiziniai adresai

II lygmuo pagal OSI. Jei tinklas yra nedidelis ir paprastas, tada paprasčiausia yra naudotis kompiuterių MAC adresais. Tokį unikalų adresą kiekvienam įrenginiui suteikia gamintojas. Šis adresas nenurodo, kur kompiuteris yra prijungtas. Nedideliame tinkle visi kompiuteriai ar kiti įrenginiai „girdi“ vienas kitą bei pagal nurodytą MAC adresą kiekvienas iš jų atsirenka sau skirtus duomenų paketus. Tai analogiška atvejui, kai kambaryje vienas žmogus vardu kreipiasi į kitą girdint ir aplinkiniams, esantiems kambaryje. Ryšys užtikrinamas tik tada, jei kalbama po vieną. Plečiant tokį tinklą kompiuteriai ima vienas kitam trukdyti. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tinklas turėtų būti skaidomas į potinklius, o paketai perduodami tik tam tinklui, kuriam skirti. Kita priežastis – ryšio kanalų apkrovos valdymas.

Kiekvienas kompiuteris tinkle turi IP adresą

III lygmuo pagal OSI. Minėtas problemas sprendžia IP (interneto protokolas). Jis kiekvienam įrenginiui suteikia IP adresą (numerį), susidedantį iš tinklo adreso ir kompiuterio adreso tame tinkle. IP adresą sudaro 4 baitai, paprastai užrašomos jų dešimtainės reikšmės be tarpų, atskirtos taškais. Pavyzdžiui, „192.0.2.119“. Ši adresų sistema vadinama IPv4. Toks IP adresas yra 32 bitų seka. Konfigūruojant kompiuterius ir kitus įrenginius nustatomi jų IP adresai.

Parenkant IP adresus turėtų būti atsižvelgiama į kai kuriuos apribojimus. Mazgo adrese neturėtų būti skaičių, kurie dvejetainėje sistemoje atvaizduojami tik nuliais (00000000) arba tik vienetais (11111111). Tai – rezervuotos reikšmės: nulis (00000000) išreiškia esamo tinklo numerį, o 255 (11111111) naudojamas transliavimo pranešimui siųsti, todėl adresuoti praktiškai galima ne 256 mazgus, o 256 – 2 = 254. Tinklo maršrutizatoriui, per kurį tinklo įrenginiai jungiasi prie kitų tinklų, dažnai suteikiamas pirmasis tinklo adresas.

Atskirai nurodoma, kokia IP adreso dalis yra tinklo numeris, likusi dalis yra mazgo numeris. Yra trys būdai tai nurodyti. Gali būti nurodoma tinklo klasė, tinklo numeriui skiriamų bitų skaičius arba IP adreso kaukė (netmask).

RFC1466 aprašo tinklo skirstymą į A, B ir C klases pagal pirmuosius bitus<ref name="ftn67">http://tools.ietf.org/html/rfc1466</ref> (27.1 lentelė), o jį pakeitęs RFC2050 daugiau dėmesio skiria taupiam IPv4 adresų paskirstymui, reikalingam dėl jau juntamo adresų trūkumo<ref name="ftn68">http://tools.ietf.org/html/rfc2050</ref>.

27.1 lentelė. IP tinklų tipai
Tinklo klasė A B C
Pirmieji bitai 0... 10... 110...
Pirmasis baitas 0 – 127 128 – 191 192 – 223
Tinklo adreso ilgis 8 bitai 16 bitų 24 bitai
Kaukė 255.0.0.0 255.255.0.0 255.255.255.0
Vieno tinklo dydis 16 777 214 65 534 254

Gali būti ir kitaip paskirstomi IP adreso bitai. Pavyzdžiui, tinklas mažesnis už C klasės tinklą, turintis iki 32 unikalių IP adresų: tinklo numeris kartu su nurodytu tinklo dydžiu – 192.0.2.0/27, to tinklo kaukė – 255.255.255.224, vienas iš tokio tinklo IP adresų – 192.0.2.11, šio tinklo paskutinis adresas 192.0.2.31.

Specialios IP adresų grupės

Ne visada kiekvienam kompiuteriui tinkle suteikiamas unikalus visame internete IP numeris. RFC1918 aprašo vietiniams tinklams rezervuotas adresų grupes ir jų naudojimo principus<ref name="ftn69">http://tools.ietf.org/html/rfc1918</ref> (27.2 lentelė). Įrenginys, turintis tinklo vidinį adresą, gali jungtis prie kitų interneto resursų ir būti prieinamas iš interneto per maršrutizatorių, užsiimantį adresų nurodymu tinkle. Ši funkcija vadinama NAT (Network adress translation).


27.2 lentelė. Vidinių adresų grupės


Adresų diapazonas Tinklų klasė ir skaičius Tinklo pavyzdys
10.0.0.0–10.255.255.255 Vienas A klasės tinklas 10.0.0.0/8
172.16.0.0–172.31.255.255 16 B klasės tinklų 172.22.0.0/16
192.168.0.0–192.168.255.255 256 C klasės tinklai 192.168.222.0/24

Vidinių adresų naudojimas leidžia sumažinti reikalingų unikalių IP numerių skaičių ir palengvina bei atpigina tinklų kūrimą, nes vidiniai adresai naudojami nemokamai, nereikia atlikti jokių formalių veiksmų. Kai kam kyla klausimas, ar naudodami NAT negalėtume praplėsti IPv4 adresų erdvės? Taip, IPv4 leidžia taupyti IP adresus, tačiau tai nėra ilgalaikis adresų trūkumo sprendimas. NAT racionalu naudoti, kai nedidelio tinklo vartotojai jungiasi prie žiniatinklio, siunčia ir gauna laiškus bei failus. Šios paslaugos prieinamos taip, tarsi visi kompiuteriai būtų tiesiogiai prijungti prie interneto, bet jų prisijungimas nevisavertis. NAT apsunkina daugelį sudėtingesnių užduočių, pavyzdžiui, susijusių su srautinių duomenų perdavimu. Be to, tinklui veikiant per kelias NAT pakopas tampa vis sunkiau diagnozuoti kylančias ryšio problemas.

Apie 1990 m. imta rimtai ruoštis galimam adresų erdvės trūkumui ir 1992 m. aprašytas IPv6, kurio adresų erdvė turi didelį rezervą<ref name="ftn70">http://en.wikipedia.org/wiki/IPv6</ref>. Tačiau internetas IPv4 adresų trūkumo problemą kol kas sprendžia panaudodamas vidinius adresus, todėl perėjimas prie IPv6 vyksta vangiai.

Numatyta ir daugiau rezervuotų IP adresų grupių. Paprastai tokie adresai, kaip ir čia minėti vidiniai adresai, gali būti naudojami specialiems tikslams, bet nėra matomi globaliame tinkle (27.3 lentelė). RFC3330 ne tik išvardina rezervuotus adresus, bet ir pateikia nuorodas į kitus RFC dokumentus, detalizuojančius kiekvienos rezervuotos adresų grupės naudojimą<ref name="ftn71">http://tools.ietf.org/html/rfc3330</ref>.


27.3 lentelė. Kiti dažnai naudojami rezervuoti adresai


Adresų grupė Paskirtis Aprašas
0.0.0.0/8 nuoroda į save: „šis tinklas“ RFC 1700
127.0.0.0/8 nuoroda į save: „šis kompiuteris“ RFC 1700
169.254.0.0/16 supaprastintas vietinis tinklas RFC 3927
192.0.2.0/24 tekste pateikiamiems pavyzdžiams RFC 3330
192.88.99.0/24 sąveika tarp IPv4 ir IPv6 RFC 3068
255.255.255.255 pranešimai visiems vietinio tinklo kompiuteriams RFC 1700

Simboliniai domenų vardai

IP adresai užtikrina sistemos veikimą, tačiau nėra patogūs žmogui. Skaičių sekas nėra lengva atsiminti ir yra daugiau šansų suklysti nei rašant žodžius. Kartais serveris perkeliamas į kitą tinklą, todėl keičiasi ir jo IP adresas – būtų sudėtinga apie tai pranešti visiems serverio lankytojams. Todėl yra sugalvoti simboliniai domenų vardai, leidžiantys kreiptis į tinklo resursus lengviau įsimenamu simboliniu vardu. Pavyzdžiui, lt.wikipedia.org, o ne 91.198.174.2. Simbolinio vardo sudedamosios dalys atskiriamos tašku ir detalizuojamos iš dešinės į kairę.

Domeno vardo dalis po paskutinio taško vadinama aukščiausiojo lygio domenu. Pavyzdžiui, .com reiškia komercinę organizaciją, .org turėtų būti pelno nesiekianti organizacija. Ši vardų sistema sukurta, kai internetas kūrėsi JAV. Todėl kai kurie aukščiausiojo lygio vardai skirti JAV institucijoms: .gov – JAV vyriausybinės organizacijos, .mil – JAV kariuomenė. Aukščiausiojo lygio domenų vardai suteikiami ir valstybėms. Pavyzdžiui, .lt (Lietuva), .lv (Latvija), .ee (Estija). Politiniai pokyčiai ne visada lemia vardų pasikeitimus. Pavyzdžiui, yra panaikintas aukščiausiojo lygio domenas .cs, kuris buvo skirtas Čekoslovakijai, vietoj to naudojami .cz (Čekija) ir .sk (Slovakija), tačiau vis dar naudojamas domenas .su (Soviet Union), nors nebėra SSRS, o išsilaisvinusios valstybės naudoja savo domenų vardus.

Į kairę nuo aukščiausiojo lygio domeno iki antro taško yra antrojo lygio domeno vardas. Tokius vardus suteikia institucijos, atsakingos už aukščiausiojo lygio domenų vardus. Pavyzdžiui, VGTU įregistravo antrojo lygio domeną vgtu.lt. Aprašų pavyzdžiams yra rezervuoti šie antrojo lygio domenai: example.com, example.net ir example.org<ref name="ftn72">http://tools.ietf.org/html/rfc2606</ref>.

Toliau į kairę atskirti taškais gali būti trečiojo, ketvirtojo ir žemesnių lygių domenai. Juos kuria ir prižiūri organizacija, įregistravusi pirmojo lygio domeną. Trečiojo lygio domenų vardai kartais suteikiami organizacijos padaliniams. Vardo pradžioje esantis žemiausio lygio domeno vardas paprastai nurodo paslaugą arba prisijungimo protokolą. Pavyzdžiui, www.example.net – žiniatinklio svetainė, o irc.example.netIRC pokalbių serveris. Adresas pop.ef.vgtu.lt galėtų reikšti, kad tai POP3 pašto serveris Elektronikos fakultete VGTU tinkle, įregistruotame Lietuvoje.

Paketai internete adresuojami IP numeriais, tačiau tarp domenų vardų ir IP adresų nėra algoritminio ryšio, todėl būtina naudoti papildomas tarnybas, kurios tinklo mazgą vienareikšmiškai nustato pagal domeno vardą. Tokios tarnybos vadinamos DNS serveriais (Domain Name Server).

Duomenų transporto sistema TCP – IV lygmuo pagal OSI.

Kadangi IP protokolas paketus perduoda be sujungimo patvirtinimo, jis siekia pristatyti paketus, tačiau negarantuoja paketų pristatymo į paskirties mazgą.

Duomenų perdavimo TCP protokolu patikimumas paremtas loginiu sąveikaujančių procesų sujungimu. Kol TCP protokolo programos veikia teisingai, o sudėtinis tinklas neišsibarstęs į nesujungiamas dalis, duomenų perdavimo klaidos IP protokolo lygmeniu neturės įtakos teisingiems duomenims gauti.

Protokolas TCP naudoja IP protokolą kaip transporto priemonę. Prieš išsiųsdamas duomenų blokus, TCP protokolas juos sudeda į IP paketo apvalkalą. Esant reikalui, IP protokolas gali šį paketą fragmentuoti ir paskui vėl sujungti, kai perdavimas vyksta per keletą tinklų bei tarpinių šliuzų.

TCP naudojasi IP protokolu ir teikia paslaugas aukštesniojo lygmens protokolo užduotims.

Šio protokolo tikslas – perduoti duomenis tarp taikomųjų procesų, vykdomų bet kuriuose tinklo mazguose. Kai IP protokolas pristato paketą nurodytu adresu, duomenis reikia perduoti konkrečiam procesui. Kiekvienas kompiuteris gali vykdyti keletą procesų, be to, taikomasis procesas gali turėti ir daugiau nei vieną įėjimo tašką, kuris laikomas duomenų paketo paskirties adresu.

Paketai, patenkantys į transporto lygmenį, operacinėje sistemoje organizuojami kaip daugybė eilių prie įvairių taikomųjų procesų įėjimo taškų. Tokios eilės vadinamos prievadais (angl. ports). Paskirties adresas, kuris naudojamas TCP protokole, yra taikomosios tarnybos prievado numeris. Pavyzdžiui, FTP tarnybai dažniausiai priskiriamas 21 prievadas, o Telnet tarnybai – 23. Programos kūrėjas pats gali priskirti prievado numerį, jei tas numeris nėra rezervuotas. Prievado numeris kartu su IP adresu vienareikšmiškai rodo taikomąjį procesą tinkle. Šis parametrų rinkinys vadinamas lizdu (angl. socket).

TCP protokolo duomenų vienetas vadinamas segmentu. Informacija, patenkanti į TCP protokolą iš aukštesniojo lygmens protokolų, traktuojama kaip nestruktūruotas baitų srautas. Duomenys kaupiami buferyje, iš jo paskui paimama tam tikra nuosekli duomenų dalis, kuri ir vadinama segmentu.

Segmento dydis parenkamas taip, kad pakuojamas segmentas tilptų visas, t. y. maksimalus segmento dydis neturi viršyti IP paketo maksimalaus duomenų lauko dydžio. Kitaip reikėtų segmentą fragmentuoti, t. y. segmentą padalinti, kad jis tilptų į IP paketą.

Sujungimas TCP protokole identifikuojamas abiejų sąveikaujančių procesų lizdų pora. Formaliai sujungimą galima apibrėžti kaip parametrų rinkinį, charakterizuojantį duomenų apsikeitimą tarp dviejų procesų. Be išsamių procesų adresų, šiame rinkinyje yra ir parametrai, kurių reikšmės nustatomos per TCP modulių „pasikalbėjimą“. Tokiais parametrais gali būti segmentų dydžiai, duomenų kiekis, kurį galima perduoti negavus patvirtinimo, pradinis ir esamas perduodamų baitų numeriai. TCP užtikrina dviejų krypčių ryšį.

TCP protokole naudojamas slystančiojo lango patvirtinimų algoritmas. Tai reiškia, kad segmentų skaičius, lygus lango dydžiui, gali būti persiųstas nelaukiant patvirtinimo. Tada procesas sustoja, kol sulaukiama bent vieno patvirtinimo iš priimančiosios pusės. Jei, tarkim, sulaukta 3 segmentų gavimo patvirtinimo, langas pasislenka per 3 pozicijas – vadinasi, dar 3 segmentus galima pasiųsti, nelaukiant patvirtinimo ir t. t. Jeigu kuris segmentas persiunčiamas neteisingai, jo gavimo patvirtinimas nesiunčiamas. Taip patvirtinimo negavimas reiškia, kad arba segmentas, arba pats patvirtinimas nepasiekė adresato. Patvirtinimas siunčiamas irgi kaip segmentas, kuriame yra skaičius, vienetu didesnis už maksimalaus baito numerį gautajame segmente. Šis skaičius vadinamas eilės numeriu.

Perdavimo patikimumas užtikrinamas naudojant patvirtinimus ir eilės numerius. Kiekvienam duomenų baitui priskiriamas eilės numeris. Pirmojo duomenų baito eilės numeris segmente perduodamas kartu su šiuo segmentu ir vadinamas segmento eilės numeriu. Segmentai taip pat turi eilės numerį, kuris yra kito laukiamo duomenų baito, perduodamo priešinga kryptimi, numeris. Kai yra perduodamas segmentas su duomenimis, jo kopija pateikiama į pakartotinio siuntimo eilę ir paleidžiamas laikmatis. Gavus pristatymo patvirtinimą, segmentas pašalinamas iš eilės. Jei per nustatytą laiką patvirtinimas negaunamas, segmentas išsiunčiamas pakartotinai.

Perdavimo saugumas

V lygmuo pagal OSI. Aprašyta sistema leidžia perduoti duomenis tarp bet kurių dviejų internete veikiančių įrenginių. Duomenys perduodami per tarpinius kompiuterius, kurie dažniausiai priklauso skirtingiems savininkams. Panaudojęs specialią programinę įrangą piktavalis asmuo galėtų perskaityti perduodamą turinį. Dar blogiau, jei neapsaugoti perduodami prisijungimo slaptažodžiai. Tuomet būtų galima įsilaužti į informacines sistemas.

Siekiant užtikrinti saugumą kuriami šifravimo ir kitokie apsaugos protokolai. Pavyzdžiui, SSL (Secure Sockets Layer) – kriptografinis protokolas, skirtas šifruojant apsaugoti informacijai, sklindančiai internete. SSL šifruoti naudoja tiek simetrinę, tiek asimetrinę kriptografiją. Simetrinė kriptografija yra daug greitesnė už asimetrinę, todėl ji naudojama persiunčiant duomenis, taip taupomas persiuntimo laikas. Asimetrinė kriptografija naudojama tik apsikeičiant raktais. Serveris atsiunčia klientui savo viešąjį raktą, kuriuo klientas užšifruoja sugeneruotą simetrinį šifro raktą, taip jis apsaugomas nuo tarpininkų.

Vartotojo programos

VII lygmuo pagal OSI. Kiekvienas žemesnis lygmuo užtikrina aukštesniojo lygmens veikimą. Visų jų viršūnėje – VII lygmuo – vartotojo programos. Kai kuriuos paplitusius vartotojų programų sąveiką užtikrinančius protokolus aptarsime kituose skyriuose.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kaip atvirieji standartai veikia tinklų plėtrą?
  2. Ar gali atvirieji standartai užtikrinti saugų kompiuterių sujungimą?
  3. Aprašykite kuo mažesnį namų vidinį tinklą, jei namie yra du kompiuteriai ir maršrutizatorius.
  1. VGTU EF vidinis tinklas 193.219.149.0/25.
  • Kokia yra jo kaukė?
  • Kiek bitų skiriama šio tinklo numeriui, kiek bitų skiriama įrenginio numeriui? Kiek skirtingų įrenginių gali turėti unikalius IP šiame tinkle?
  • Koks turėtų būti šio tinklo pranešimų transliavimo (broadcast) adresas?
  • Pateikite šio tinklo IP pavyzdžių.
  1. Raskite penkis naujausius RFC dokumentus. Apie ką juose kalbama?

VII dalis. Metodiniai rašto darbų rengimo nurodymai

Knygos autorių nuomone, raštingas žmogus jau vidurinėje mokykloje turėtų išmokti efektyviai pagal paskirtį naudotis tekstų rengimo programos stiliais ir kitais įrankiais. Darbas su įvairių universitetų studentais parodė, kad studentams trūksta tokių įgūdžių ir dėl to nukenčia jų darbų kokybė. Be to, nesinaudodami programų įrankiais studentai praranda daug brangaus laiko. Todėl čia pateikiame efektyvaus stilių naudojimo pradžiamokslį, mokoma, kaip greitai ir suprantamai braižyti knygoje aptariamų tipų diagramas.

Šiame skyriuje mokoma praktiškai naudotis laisvosiomis programomis, reikalingomis studentų darbams atlikti. Aprašyti ir bendrieji rašto darbų formos bei turinio reikalavimai.

Rašto darbų reikalavimai

Studijuojant ne kartą tenka atsiskaityti raštu, tenka parašyti ne vieną referatą, kursinį darbą. Magistrantūros studijų studentai jau turi rašto darbų rengimo įgūdžių, tačiau daugelis studentų šiuos įgūdžius dar turėtų tobulinti.

Dėstytojas gali nurodyti kitus reikalavimus, nei aprašyti čia. Jei dėl to kyla abejonių – būtina konsultuotis su darbo vadovu.

Šių reikalavimų taikymas

Remiantis šiuo skyriumi galima rašyti įvairios apimties ir paskirties darbus. Šiuos nurodymus būtina taikyti prie situacijos. Akivaizdu, kad vieno puslapio apimties kontroliniam darbui nereikia čia aprašyto titulinio lapo ir literatūros sąrašo, tačiau kontrolinio darbo kalba turi būti tokia pati tiksli, kaip ir magistrinio darbo.

Rašto darbų struktūra

Toliau išvardinti didieji struktūriniai rašto darbo elementai. Kiekvienas iš jų pradedamas naujame puslapyje. Kai kurių iš jų gali ir nebūti mažesniuose darbuose.

  • Titulinis lapas. Čia nurodoma mokymo įstaiga, jos padalinys, darbo pobūdis ir pavadinimas, studento ir vadovo vardai ir pavardės, darbo sukūrimo data.
  • Anotacija. Vienoje ar keliose pastraipose aprašomi darbo tikslas, eiga ir išvados. Anotacija būtina tik didesniuose darbuose. Tokiu atveju gali būti reikalaujama pateikti ir anotaciją užsienio kalba. Anotacija kita kalba paprastai pateikiama darbo pabaigoje.
  • Turinys. Iš skyrių pavadinimų kuriamas automatiškai. Paprastai užtenka į turinį įtraukti dviejų lygių pavadinimus, bet rašant didesnės apimties darbus gali praversti ir daugiau lygių.
  • Įvadas. Čia pristatomas nagrinėjamas objektas ar problema, nurodomi darbo tikslas, pradinės sąlygos, metodai, forma. Vidutinio dydžio darbuose (pavyzdžiui, referatuose) įvadas užima iki 1 puslapio. Mažesniame darbe, susidedančiame iš vieno skyriaus, įvadas gali būti tik viena ar kelios pastraipos teksto pradžioje.
  • Pagrindinė dalis. Aprašomi tyrimai, analizuojami šaltinių duomenys (pateikiant nuorodas į šaltinius). Gali susidėti iš kelių dalių, kurios dalinamos į skyrius. Kiekvienas skyrius sudarytas iš tikslų, pagrindinės dalies ir išvadų. Lentelėse, grafikuose ir tekste šalia skaičių naudojami sutartiniai vienetų žymenys. Tekste ne šalia skaičių sutartiniai vienetai nenaudojami, rašoma žodžiais ir netrumpinama. Tarp dydžio skaitinės reikšmės ir jo vieneto simbolio paliekamas jungiamasis tarpas (Ctrl + tarpas). Tarpas nepaliekamas prieš specialius vienetų žymenis, kurie yra rašomi kaip viršutiniai indeksai – laipsniai ir pan.
  • Išvados. Apibendrinami rezultatai. Priklausomai nuo tikslų gali būti pateikiamos (ir pavadinamos) kaip rekomendacijos. Mažesniuose darbuose (pavyzdžiui, referatuose) išvados užima iki 1 puslapio.
  • Literatūra. Sąraše išvardinami moksliniai ir kiti šaltiniai. Nurodoma: autoriai (jei yra), pavadinimas, išleidimo vieta, leidėjas, data („žiūrėta: data“, jei publikavimo data nenurodyta), interneto adresas (jei yra). Pavadinimas, išleidimo vieta rašomi originalo kalba kaip šaltinyje. Duomenys ne iš šaltinio: įrašo dalių vertimai, šaltinyje nenurodytos išleidimo data ir vieta rašomos laužtiniuose skliaustuose. Literatūros sąraše turi būti nurodomi visi cituojami šaltiniai, o šalia citatos įdedama nuoroda į šaltinį. Tiksli citata rašoma kabutėse arba išskiriama šriftu.
  • Priedai. Į priedus iškeliami didesnės apimties brėžiniai ir kitos iliustracijos. Į priedus iškeliamos didesnės nei pusės puslapio apimties iliustracijos. Tos pačios iliustracijos neturėtų būti kartojamos ir darbe, ir priede, tačiau galima prieduose pateikti išsamią iliustraciją, pavyzdžiui, sukurtos programos tekstą ar jos schemą, o šalia darbo pagrindinio teksto įkelti to priedo fragmentus. Kiekvienas priedas turi jį apibūdinantį pavadinimą ir pradedamas naujame puslapyje.

Dažnai pasitaikančios rašto darbų dalių klaidos

Kartais supainiojami įvadas ir išvados. Jei darbo įvade nurodoma problema, kuriai spręsti skirtas darbas, tuomet įvade neturėtų būti minimos tos problemos priežastys, neturėtų būti nurodomi ir problemos sprendimo būdai. Tai turėtų būti dėstoma pagrindinėje darbo dalyje ir apibendrinama darbo išvadose.

Įvade turėtų būti aptariama tai, ką ketinama daryti darbe. Netinka išvadose perrašinėti įvadą keičiant būsimąjį laiką į būtąjį. Išvadose rašoma ne tai, kas daryta, bet tai, kas padaryta.

Dažnai pasitaiko netinkamų išvadų, paremtų ne darbu, o studento nuomone. Išvadų skyriuje pateikiamos darbo išvados. Jei pagrindinė darbo dalis susideda iš kelių skyrių, tada kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos to skyriaus išvados, o darbo išvados yra skyrių išvadų apibendrinimas.

Darbe neturėtų būti pateikiama bendro pobūdžio vadovėlinė informacija darbo tema. Viso darbo ir kiekvieno skyriaus įvade gali būti ir bendromis frazėmis trumpai aprašomas darbo objektas, tačiau rašant darbą reikėtų aprašyti konkretų tyrimą, konkrečią kuriamą sistemą, konkretų modelį, o ne visiems tokio tipo objektams būdingus teiginius.

Literatūros sąraše negalima iškraipyti originalių pavadinimų. Pavadinimas turi būti kopijuojamas iš originalo. Leidinio pavadinimo vertimas ar kita ne iš leidinio paimta informacija pateikiama laužtiniuose skliaustuose.

Jei cituojamas dokumentas yra pateiktas internete, tada reikia nurodyti tikslų jo adresą (URL). Būtent dokumento adresą. Klaida, jei vietoj dokumento adreso nurodomas tik serveris, kuriame pateiktas cituojamas dokumentas ar dokumentai. Būtina nurodyti elektroninio dokumento adresą, pavadinimą ir kitus duomenis.

Rašto darbų esmė ir jų funkcinis stilius

Darbo kalba yra dalykiška ir tiksli. Neturėtų būti rašoma buitine kalba, nereikia perteikti savo emocijų. Netinka vertinimas „man patiko“, vertinant objektus būtina ieškoti objektyvių kriterijų. Jei subjektyvus vertinimas yra būtinas, tuomet autorius neturėtų pats vertinti, bet turėtų organizuoti apklausą.

Objektai ir reiškiniai turi būti vadinami tiksliais terminais. Vengti sinonimų. Tas pats objektas visame darbe visada turi būti vadinamas tuo pačiu terminu.

Jei duomenis patogu pateikti lentele, taip ir reikia daryti. Kuo daugiau informacijos reikėtų perteikti schemomis ir grafikais, tik svarbu tinkamai pasirinkti schemos ar grafiko tipą.

Projektinių darbų specifika

Pagrindinė dalis pradedama nuo analizės, alternatyvų palyginimo, veikiančių sistemų apžvalgos, ekonominės analizės. Lyginant sistemas reikėtų paminėti atrankos kriterijus ir pateikti palyginimo lentelę. Toliau – sistemos kūrimas, bandymas, korekcija.

Turi būti aiškiai nurodyta, kokios schemos ar programinė įranga naudojama, o ką sukūrė pats studentas.

Kuriamos sistemos bandymai turi būti planuojami. Turi būti pagrindžiama, kokius veiksmus būtina atlikti, siekiant įsitikinti, kad sistema atitinka užduotį. Bandymų rezultatus geriausia pateikti lentelėje.

Studentų darbų failai

Jei nenurodyta kitaip, darbus reikėtų pateikti dėstytojui elektroniniu paštu OpenDocument formatu tvarkingai sumaketuotus:

  • darbe neturi būti tuščių pastraipų;
  • tarpai atskiria žodžius ir nenaudojami maketuoti; neleidžiami keli tarpo simboliai paeiliui;
  • pasikartojantys formatavimo požymiai suteikiami ne pastraipoms, bet stiliams;
  • pavadinimams naudojami specialūs stiliai;
  • darbo pradžioje įterpiamas automatiškai sukurtas turinys;
  • puslapiai numeruojami automatinėmis priemonėmis.

Kaip spausdinti darbus

Jei reikalaujama pateikti atspausdintą darbą, jis turi būti susegamas arba įrišamas. Jei priedai sudaro daugiau kaip trečdalį darbo apimties, tada jie įrišami atskirai.

Darbas spausdinamas tik tuo atveju, jei dėstytojas teigiamai įvertino gautą elektroninę versiją.

Pateikiant baigiamuosius darbus pridedamas CD su įrašytais darbo ir priedų failais OpenDocument bei PDF formatais, atskiruose aplankuose įrašomi brėžiniai ir programų tekstai.

Laiško dėstytojui reikalavimai

El. laiškai turėtų būti tvarkingai išdėstyti, be gramatinių klaidų, teisingai naudojami tarpai. Sakinys pradedamas didžiąja raide. Rašoma nuo kairiojo krašto, tarp pastraipų gali būti paliekama po tuščią eilutę.

Laiškai turi atitikti standartus, tinkamus lietuviškiems laiškams. Geriausia, jei pasirinkta koduotė yra UTF-8. Tai patvirtintas standartas, skirtas neangliškiems rašmenims.

Laiško temoje (subject) rekomenduojama nurodyti: studento grupės kodą, trumpą užduoties pavadinimą ir trumpą darbo temą.

Laiške turi būti nurodyti platesni užduoties ir darbo pavadinimai. Laiško tekstas turi būti išsamus, skaitytojas turi suprasti laišką ir nematydamas jo temos (subject) bei neatsiversdamas prikabintų failų.

Atsakant į laišką būtina naudotis komanda „atsakyti“ (angl. reply) bei nekeisti temos (angl. subject) pavadinimo. Tada pašto programa išdėsto susirašinėjimą su dėstytoju viena seka.

Laiško formatas turi būti grynasis tekstas (angl. plain text), o ne raiškusis tekstas.

Kiekvienai smulkesnei temai turi būti skiriama atskira pastraipa ar kelios pastraipos. Nesusijusioms temoms turi būti kuriami atskiri laiškai.

Jei prie laiško prikabinamas dokumentas – jis turi būti standartinio formato, pavyzdžiui, OpenDocument ar dėstytojo nurodyto kito formato. Laiško tekste vienu sakiniu būtina aprašyti tai, kas siunčiama.

Laišką būtina pasirašyti nurodant vardą, pavardę ir grupės kodą.

Laiškuose reikėtų laikytis ir kitų RFC 1855<ref name="ftn73">http://tools.ietf.org/html/rfc1855</ref> aprašytų tinklo etiketo taisyklių<ref name="ftn74">http://perkunas.vgtu.lt/kompiuteriai/rfc1855lt.html</ref>.

Susirašinėjant su dėstytoju būtina laikytis minėtų reikalavimų. Tačiau ne tik su dėstytoju susirašinėjant yra naudinga laikytis šių principų.

Rašant laiškus pasitaikančios klaidos

Nors el. pašto laiškus daugelis jau rašo kiekvieną dieną, bet vis dar mažai laiškų siunčiama be klaidų. Čia aptarsime tipines dažnai pasitaikančias klaidas.

Laiško temoje kartais nurodomas siuntėjas ar gavėjas. Siuntėjui ir gavėjui nurodyti yra skirti specialūs laukai from ir to. Juose gali būti nurodomas ne tik el. pašto adresas, bet ir vardas, pavardė, kita informacija.

Kartais švepluojama nurodant laiško siuntėją, gavėją ir temą. Standartais neįvedami tokie apribojimai, bet pasitaiko ne mūsų rinkai skirtų programų, dalį teksto leidžiančių įvesti tik anglų kalba. Tai nuosavybinėms programoms būdinga problema. Atvirojo kodo programos paprastai lengviau pritaikomos mažesnėms rinkoms. Ir laiško siuntėjas, ir gavėjas turėtų pasirinkti lietuvių kalbai tinkamą programą.

Laiško tekstą kai kas nepatogiai pateikia prikabintame faile. Taip gerokai padidėja laiško apimtis, o jam perskaityti tenka naudoti papildomą programą. Be reikalo apkraunami ryšio kanalai ir pašto dėžutės. Gavėjas turi atlikti nereikalingus veiksmus, o kartais ir iš viso negali perskaityti laiško. Apsunkinama laiško paieška pagal jo tekstą.

Prikabinęs failą kartais studentas pamiršta parašyti laišką. Šio skyriaus reikalavimai galioja ir siunčiant failą.

Klaidinga maketuoti laišką naudojant tarpo simbolius. Vienintelė išimtis – naudoti kelis tarpus atitraukiant pirmąją pastraipos eilutę grynojo teksto laiške. Visais kitais atvejais du tarpo ženklai paeiliui yra klaida.

Literatūra

  1. Redagavimas. Nuorodos į šaltinius. Studento vikis. 2008.http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Redagavimas
  2. Dagys, V.; Umbrasas, R. Lietuviški rašmenys elektroninio pašto laiškuose. 2000–2008.http://www.liks.lt/elpaliet.htm
  3. Tinklo etiketas. Straipsnis Vikipedijoje.http://lt.wikipedia.org/wiki/Tinklo_etiketas

Klausimai ir uždaviniai

  1. Kokioje darbo dalyje trumpai aprašoma darbo eiga?
  2. Kokią koduotę pasirinkti rašant laišką lietuvių kalba?
  3. Ar galima ir kaip lygiuoti laiško tekstą į dešinę?

Efektyvaus dokumentų rengimo pagrindai

Jau daug metų atlikdami užduotis raštu studentai efektyviai mokosi, o dėstytojai lengvai ir objektyviai patikrina studentų pasiekimus. Anksčiau mokslininkai savo darbus spausdindavo mašinėle, o moksleiviai ir studentai dešimtis puslapių prirašydavo ranka. Maždaug nuo 1990 m. vis daugiau studentų mielai naudodavosi kompiuteriu užduotims atlikti. Tais laikais ne visi dėstytojai priimdavo ne ranka rašytus darbus. XXI a. studentai neįsivaizduoja darbo be kompiuterio.

Kiekvienas studentas naudojasi viena ar kita formatuoto teksto rengimo programa. Dauguma jų yra įsitikinę, kad moka ja naudotis. Tačiau elektroniniu paštu gaudami studentų darbus pastebėjome, kad daugelis studentų daro tai, ką už juos galėtų padaryti kompiuteris, o jiems patiems ar kitiems redaguoti arba maketuoti tokius darbus yra ypač nepatogu.

Šis skyrius skirtas tiems, kas jau ne kartą yra kūręs kompiuteriu dokumentą, tačiau nesinaudoja stiliais ir kai kuriomis kitomis patogiomis priemonėmis.

Tekstų rengyklė OpenOffice.org Writer

Kursiniams, referatams, baigiamiesiems darbams ir kitiems dokumentams rengti kuo puikiausiai tinka čia aprašyto paketo OpenOffice.org tekstų rengyklė (OOo Writer)<ref name="ftn75">http://www.openoffice.org/product/writer.html</ref>. Kituose skyriuose patarsime, kaip patogiai braižyti brėžinius ar diagramas šio paketo Grafikos rengykle (OOo Draw)<ref name="ftn76">http://www.openoffice.org/product/draw.html</ref>.

Šios programos platinamos laisvosiomis licencijomis, todėl kiekvienas studentas gali jas nemokamai atsisiųsti iš interneto serverių. Universitetas be jokių mokesčių už licenciją gali kiekvienais mokslo metais aprūpinti visų auditorijų kompiuterius naujausia OpenOffice.org versija.

Išvardinti privalumai būdingi kiekvienai laisvajai programai, tad kodėl iš dešimčių panašios paskirties programų siūlome studentams būtent OpenOffice.org? Visų pirma todėl, kad šis paketas yra universaliausias, labiausiai paplitęs. Kaip išsiaiškinome anksčiau, dėl to jam tobulinti skiriama daugiausiai resursų. Kiti gamintojai kuria savo paketus remdamiesi OpenOffice.org ir palaikydami jo kūrimą. Lietuvos Vyriausybė finansavo jo vertimą į lietuvių kalbą, o mokyklų programose jis gali būti dėstomas vyresnėse klasėse. Yra išleistų ir patvirtintų vadovėlių, kuriuose mokoma dirbti OpenOffice.org.

Efektyvus pelės ir klaviatūros naudojimas

Net vartotojas, kuris yra įsitikinęs, kad moka naudotis šiais įrenginiais, ne visada pasinaudoja visomis jam teikiamomis galimybėmis.

XX a. pabaigoje kompiuteriams vis pingant tapo įmanoma darbo vietos kompiuterius aprūpinti grafine sąsaja, kuri leidžia daug nesimokant valdyti kompiuterį greitai ir patogiai. Nereikia mokytis komandų, nes visos reikalingos komandos yra ekrane matomi mygtukai, dar platesnį komandų pasirinkimą suteikia meniu. Tai vadinama nuspėjamąja sąsaja arba intuityviąja sąsaja, nors su intuicija tai maža turi bendro. Patyręs kompiuterio naudotojas nesunkiai dirba programa, kurios iki tol niekada nebuvo matęs. Įgudusi ranka greitai maigo pelės mygtukus. Tokį darbą pele kartais galima padaryti efektyvesnį. Čia pateikiame kelis patarimus, kaip geriau dirbti pele.

Kontekstinis meniu

Dešiniuoju pelės klavišu iššaukiamas kontekstinis meniu, kuriame naudotojui pateikiamos komandos, susijusios su objektu, į kurį rodo pelė. Daugelyje šiuolaikinių programų dauguma komandų gali būti iššaukiamos kontekstiniu meniu.

Naudotojas turi dvigubą naudą:

  • nereikia toli stumdyti pelės nuo apdorojamo objekto iki meniu ar mygtukų juostų;
  • lengviau rasti reikalingą komandą, patogu sužinoti, kokius veiksmus su objektu gali atlikti programa.
[[Image:]]
29.1 pav. OOo Writer taisos (redagavimo) meniu fragmentas


Efektyvus klaviatūros naudojimas

Nors pelė ir padeda greičiau dirbti, klaviatūra daugelį ko­man­dų galima įvykdyti greičiau. Klaviatūros komandas nurodo pabrauk­tos meniu komandų raidės. Į meniu pereinama paspaudus Alt. Kitas būdas vadinamas klaviatūros šaukiniais (angl. shortcut). Tai konkrečiai komandai skirtos klavišų kombinacijos. Neverta mokytis visų tokių kombinacijų, tačiau verta atkreipti dėmesį į komandas, kurių dažniau prireikia. Atvertus meniu šalia tokių komandų dažnai būna nurodyti jų šaukiniai (29.1 pav.).

Rašmuo – pastraipa – puslapis

Tekstų rengyklė OpenOffice.org Writer, kaip ir kiekviena raiškaus teksto kūrimo programa, leidžia suteikti požymių teksto formatui. Tam tikslui skirtas meniu Formatas (Format). Požymiai suteikiami trims skirtingiems teksto elementams: rašmeniui, pastrai­pai ir puslapiui (29.2 pav.).


[[Image:]]
29.2 pav. OOo Writer formato meniu fragmentas


Kai kurie požymiai būdingi vienam iš elementų, pavyzdžiui, šriftas yra rašmens požymis, o lygiavimas yra pastraipos požymis. Tačiau yra ir požymių, kurie gali būti pritaikomi ne vienam ele­men­tui. Pavyzdžiui, fono spalva gali būti atskirai keičiama rašmeniui, pastraipai ir puslapiui. Tokiu atveju smulkesnio elemento požymis pakeičia stambesnio elemento požymį.

Smulkesnis elementas įgauna stambesnio elemento, į kurį jis įeina, požymius. Pavyzdžiui, jei rašmens fonas nenustatytas, tada rašmuo įgauna pastraipos foną, jei pastraipos fonas nenustatytas, tada pastraipa įgauna puslapio foną.

Visi požymiai nustatomi per meniu Formatas (Format) komandas, tačiau komandos, kurių dažniau prireikia, yra pasiekiamos ir klavišų kombinacijomis arba mygtukais įrankių juostose.

Teksto stiliai

Vilnius, 1996 m., pokalbis vienoje žinomoje leidykloje. Rašytojas, sutaręs dėl knygos išleidimo, teiraujasi:

– Kokio formato failą pristatyti?

– Geriau pristatykite atspausdintą ant popieriaus – turime darbuotojas, kurios greitai suveda tekstą į kompiuterį.

Šis pokalbis iliustruoja aptartą standartų trūkumo problemą. Autoriai tekstus kuria naudodamiesi skirtingomis programomis, o kiekviena programa duomenis įrašo savo formatu. Netgi tos pačios programos skirtingas versijas kartais įrašo skirtingų formatų failus.

Antra galima problema yra ta, kad autorius gali būti panaudojęs neteisingas formatavimo priemones, kurios apsunkina tolesnį teksto maketavimą. Toliau aptarsime tokias klaidas, jų pasekmes ir kaip reikėtų dirbti norint nedaryti tokių klaidų.

Tai, kas tinka nedideliam dokumentui, gali būti pripažįstama klaida kuriant didesnės apimties dokumentą. Anksčiau aprašytas formatavimo meniu suteikia požymius pažymėtam tekstui. Daugeliu atvejų vietoj to reikėtų tekstui suteikti ne požymį, bet stilių, o požymius suteikti tam stiliui.

Tipinis nedidelio dokumento pastraipų stilių rinkinys: „Antraštė 1“, „Antraštė 2“, „Pagrindinis tekstas“. Kiekvienai pastraipai parenkamas tinkamas stilius. Dokumento pavadinimui kurti pasirenkama „Antraštė 1“, skyriaus pavadinimas – „Antraštė 2“, tekstas – „Pagrindinis tekstas“. Nors stilius suteikiamas pastraipai, jis nurodo ir žemesniojo lygmens elemento – rašmens požymius. Kilus poreikiui pakeisti teksto lygiavimą arba šrifto dydį nebereikės vartyti dokumento pažymint atskirus jo elementus ir nustatant jų požymius. Vietoj to modifikuojamas stilius.


[[Image:]]
29.3 pav. OOo Writer stilių langas


OpenOffice.org platinamas su stilių rinkiniu, tinkamu daugeliui dokumentų. Autorius gali modifikuoti pateiktus stilius ir kurti naujus. Tokiems darbams skirtas langas „Stiliai ir formatavimas“ („Styles and Formatting“), iššaukiamas klavišu F11 (29.3 pav.). Lange galima ir nurodyti teksto elemento stilių. Čia aptariami stilių naudojimo privalumai daugiausiai susiję su pastraipų stiliais  ¶ , tačiau sudėtingesniems dokumentams prireiks ir rašmenų stilių  a , kadro stilių, puslapio stilių, sąrašo stilių. Stilių lango įrankių juostoje kairėje išdėstyti tokių stilių sąrašų pasirinkimo mygtukai, o dešinėje – konkretaus stiliaus darbo įrankiai.

Kaip neteisingai naudojami stiliai

Čia rekomenduojama visur ir visada ar bent dažniausiai išvaizdos požymius suteikti stiliui. Tekstui pritaikyti stilių, o ne išvaizdos parametrus. Ši nuostata suprantama klaidingai, jei autorius galvoja apie stilių kaip apie norimos išvaizdos suteikimo priemonę.

Tipiškas atvejis: pavadinimo stilius suteikiamas ne pavadinimui, bet pastraipai, kurią norima paryškinti. Taip autorius tarsi apgauna sistemą, neteisingai nurodydamas pavadinimą. Atspausdintas toks dokumentas gali atrodyti visai tvarkingai, tačiau apdorojant tokį dokumentą anksčiau ar vėliau patiriami nemalonūs netikėtumai keičiant pavadinimų požymius, automatiškai kuriant turinį ar kitose situacijose.

Kaip atsisakyti netinkamo formatavimo

Konkretaus rašmens ar pastraipos išvaizda pakeičia tos pastraipos stiliaus nuostatas. Kai pakeičiama elemento išvaizda, jo stiliaus nustatymai nebegalioja. Tiesiogiai tekstui suteikti požymiai apsunkina teksto formatavimą naudojant stilius. Todėl dažnai praverčia galimybė atsisakyti specifinio formatavimo. Tam galima naudoti komandą Numatytasis formatavimas teksto kontekstiniame meniu arba meniu Formatas. Pažymėjus kelias pastraipas ar net visą dokumentą ši komanda kiekvienai pastraipai suteikia nepakeistas jos stiliaus nuostatas.

Kopijuojant tekstą iš iškarpinės (Clipboard) įprastai kartu įkeliamas ir teksto formatas. Tačiau galima įkelti ir neformatuotą tekstą. Tam skirta ši meniu komandų seka: Taisa – Įdėti kitaip – Neformatuotas tekstas – Gerai. Dar paprasčiau yra pasinaudoti išskleidžiamuoju meniu šalia Įterpimo (Paste) mygtuko (29.4 pav.).


[[Image:]]
29.4 pav. OOo Writer iškarpinės įterpimo meniu

Turinio ir formos atskyrimas

Produktyviam sukurto teksto naudojimui yra svarbu atskirti turinio esmę nuo formos, tai yra išvaizdos. Ši nuostata galioja ir rengiant dokumentus OpenOffice.org Writer ar kita panašia tekstų rengykle.

Visų pirma nurodomi teksto ir pastraipų stiliai. Išvaizda valdoma keičiant ne teksto, bet stiliaus požymius. Taip yra paprasta pakeisti viso dokumento išvaizdą. Keliais pelės paspaudimais nesunku pakeisti, pavyzdžiui, viso dokumento skyrių pavadinimų lygiavimą ar šriftą.

Galima turėti skirtingus stilių rinkinius specifiniams atvejams, tada nesunku tą patį dokumentą pritaikyti pagal specifinius porei­kius.

Užtikrinama, kad dokumento stilius būtų vientisas. Pavyzdžiui, nenaudojant stilių tektų atskirai nustatyti kiekvieno pavadinimo ar kito elemento tipo išvaizdą. Tada redaguojant dokumentą būtų sunku užtikrinti, kad to paties lygmens pavadinimai visame dokumente atrodytų vienodai. Teisingai naudojant stilius, net ir kai sujungiami keli dokumentai, nesunku užtikrinti, kad dokumento išvaizda būtų vientisa.

Automatinis dokumento elementų kūrimas

Kaip minėta anksčiau, čia aprašomos taisyklės padeda automatiškai redaguojant dokumentą. Turinio kūrimas – vienas iš tokių automatinių veiksmų. Dokumento turinys gali ir turi būti kuriamas automatiškai pagal dokumento skyrių pavadinimus.

Turinys įterpiamas meniu komanda Įterpimas – Rodyklės ir turiniai (29.5 pav). Atsidariusiame lange nurodomi turinio parametrai: kokius pavadinimus naudoti turiniu kurti, kaip jį atvaizduoti ir kt.


[[Image:]]
29.5 pav. OOo Writer įterpimo meniu


Automatiškai kuriant turinį užtikrinama, kad turinys atitiktų dokumentą. Galima drąsiai redaguoti tekstą ir skyrių pavadinimus. Turinys sinchronizuojamas su dokumentu turinio kontekstiniame meniu pasirinkus Atnaujinti turinį.

Turinio išvaizda valdoma nustatant turiniui skirtų stilių para­met­rus.

Dokumento elementų žvalgiklis

Kaip minėta anksčiau, čia aprašomos taisyklės padeda ir analizuojant dokumentą. OpenOffice.org Writer turi Žvalgiklį (angl. Navigator) – tai langas, kuriame pateikiamas dokumento elementų sąrašas (29.6 pav.).


[[Image:]]
29.6 pav. OOo Writer žvalgiklio langas


Žvalgiklio langas iššaukiamas klaviatūros mygtuku F5, meniu Taisa – Žvalgiklis arba įrankių juostos mygtuku . Atsidaro papildomas langas su dokumento elementų tipų sąrašu. Ženklu [+] išskleidžiamas to tipo elementų sąrašas. Iš šio sąrašo pele pasirinktas elementas atverčiamas dokumento redagavimo lange.

Puslapių numeravimas

Kaip numeruojami puslapiai? Tai turbūt dažniausiai užduodamas klausimas, susijęs su dokumentų rengimu naudojant Open-­ Office.org Writer.

Puslapių numeriai šioje programoje įterpiami naudojant du įran­kius. Į dokumentą galima įterpti kiekviename puslapyje pasikartojančią antraštę ir poraštę. Bet kur tekste, taip pat antraštėje ar poraštėje, galima įterpti lauką, kurio vietoje rodomas jo puslapio numeris.

  • Antraštė įdedama meniu:Įterpimas – Antraštė – Numatytasis.
  • Poraštė įdedama meniu:Įterpimas – Poraštė – Numatytasis.

Vėl pasinaudojus įterpiamo meniu į antraštę ar poraštę įterpiami pageidaujami automatiniai laukai: Įterpimas – Laukai – Kita... arba Ctrl + F2. Dažnai naudojami automatiniai laukai: puslapio numeris, puslapių skaičius, failo pavadinimas, data.

Tipiškos tarpo klaidos

Daugelis tipinių klaidų, kurių nebedaro daugelis gimnazistų, bet vis tik daro kai kurie studentai, yra susijusios su tarpų rašymu.

Pradinėje mokykloje mokydamiesi rašyti mokiniai išmoksta skirti žodžius tarpais. Kai kurie suaugę, išmokę dirbti kompiuteriu, pamiršta tarpą po skyrybos ženklo. Kai kas sąmoningai pažeidžia taisyklę neatskirdami tarpu vardo raidės ir pavardės. Tai irgi klaida.

Jei siekiama, kad išdėstant tekstą vardo raidė nuo pavardės niekada nebūtų atskirta perkeliant į kitą eilutę, tada galima panaudoti jungiamojo tarpo simbolį, įvedamą Ctrl + tarpas arba meniu: Įterpimas – Formatavimo ženklai – Jungiamasis tarpas. Toks tarpas programos suprantamas kaip raidė. Ties juo ne tik neperkeliama į kitą eilutę, bet jis ir neištampomas abipusiai lygiuojant tekstą.

Kita paplitusi klaida – tarpo naudojimas tekstui išdėstyti. Tekstui maketuoti yra skirtos kitos priemonės. Teksto formatavimo klaida yra tarpo simbolis eilutės pradžioje arba keli tarpo simboliai paeiliui. Tipiniai tokių klaidų pavyzdžiai yra pasikartojančių tarpų naudojimas pastraipos pirmą eilutę atitraukiant nuo krašto ar pavadinimą išdėstant lapo viduryje. Dauguma studentų tokių klaidų nedaro ir stebisi, kad kažkas gali taip maketuoti tekstą. Tačiau paprašius nurodyti teisingą optimalų sprendimą dauguma studentų siūlo naudoti pastraipos formatavimo įrankius. Tai irgi neprofesionalu. Formatavimo požymiai turi būti suteikiami pastraipos stiliui, o ne pačiai pastraipai.

Maketuoti tekstą ir pastebėti daugelį čia aprašytų klaidų padeda nespausdinamų simbolių atvaizdavimas ekrane. Įrankių juostos mygtukas  ¶  rodo nespausdinamus simbolius. Simbolis ant šio mygtuko vadinamas pastraipos simboliu. Tokiu ženklu pažymima pastraipos pabaiga. Rekomenduojama visada tekstą tvarkyti įjungus tokį režimą.

Dokumento įrašymas kitais formatais

Daugelis vartotojų sėkmingai naudojasi įvairių programų meniu komanda Failas – Įrašyti taip..., kuri leidžia pasirinkti iš sąrašo failo formatą. Paprastai programa leidžia ir atverti bei redaguoti tų pačių formatų failus. Įrašyti kitu formatu skirta dar viena OpenOffice.org komanda: Failas – Eksportuoti... Nuo anksčiau aprašytos ji skiriasi tuo, kad įrašo failą pasirinktu formatu, bet toliau redaguoja pradinį failą. Taip yra daroma, nes eksportuojant neperduodami visi dokumento požymiai, todėl naujojo formato redagavimas neįmanomas (29.7 pav.).

[[Image:]]
29.7 pav. OOo Writer failo meniu


Pagrindiniai eksportavimo formatai:

PDF (angl. Portable Document Format) yra atvirasis failo formatas, skirtas dvimačiam dokumentui atvaizduoti. PDF formatas plačiai naudojamas, kai norima užtikrinti, kad gavėjas matytų tokį patį vaizdą kaip ir dokumento siuntėjas.

MediaWiki yra Vikipedijai sukurta ir paplitusi kolektyvinio turinio redagavimo sistema. Galima įrašyti tekstinį failą naudojant specialius MediaWiki žymenis.

Išvados

OpenOffice.org Writer, kaip ir kitos panašios teksto rengyklės, suteikia teksto autoriui galingų įrankių, palengvinančių teksto kūrimą ir redagavimą. Tais įrankiais įmanoma pasinaudoti tik turint sudėtingo teksto kūrimo įgūdžių. Vienas iš jų – sugebėjimas naudoti stilius ir stilių naudojimas.

Kai kam gali pasirodyti, kad čia aprašytos nuostatos apsunkina teksto rašymą, tačiau nesilaikant aprašytų taisyklių ne visada sugaištama mažiau laiko, kai tekstas įvedamas, bet visada sugaištama daugiau laiko, kai vėliau tekstas tvarkomas.

Jei dėstytojas nurodė atsiųsti darbo failą OpenDocument formatu, tada tokį dokumentą būtina kurti laikantis čia aprašytų rekomendacijų.

Klausimai ir uždaviniai

  1. Nurodykite bent 4 būdus, kaip galima pažymėtą žodį nukopijuoti į atmintinę (clipboard).
  2. Kaip OpenOffice.org sunumeruojami puslapiai?
  3. Kas yra stilius dokumentų rengimo programoje?
  4. Kam naudojamas stilius „Antraštė 2“?
  5. Kaip kuriamas dokumento turinys?
  6. Nurodykite veiksmų seką, kaip pakeisti visų skyrių pavadinimų spalvą?
  7. Dokumento redagavimo užduotis

Raskite internete periodinio leidinio straipsnį. Įkelkite į OpenOffice.org rašyklės dokumentą straipsnio tekstą be formatavimo požymių.

Pažymėkite vieną žodį. Suteikite skirtingas fono spalvas tam žodžiui, jo pastraipai ir puslapiui. Parodykite dėstytojui rezultatą ir atšaukite fono nustatymo veiksmus.

Straipsnio skyrių pavadinimams nustatykite antrojo lygmens antraščių stilius. Turi būti bent trys skyriai. Galite sukurti skyrių pavadinimus nukopijuodami kelis pirmuosius pastraipos žodžius.

Pakeiskite pagrindinio teksto stilių – teksto lygiavimą, rašmenų požymius ir kt. Stiliaus keitimo lange susipažinkite su kiekvienoje kortelėje prieinamais nustatymais.

Pakeiskite pavadinimų stilių – teksto lygiavimą, spalvą ar kitus požymius.

Sukurkite automatinį turinį dokumento pradžioje. Pasirūpinkite, kad turinys būtų įtrauktas į turinio skyrių sąrašą.

Literatūra

Pateikiama tik pagrindinė literatūra, rekomenduojama įgytoms žinioms toliau gilinti. Kiti cituojami šaltiniai pateikiami išnašose šalia citatų. Dauguma leidinių pateikta internete. Visos nuorodos peržiūrėtos 2008 m. rugpjūčio 1 – 15 d.

Literatūra anglų kalba

  1. Williams, S. Free As In Freedom: Richard Stallman's Crusade for Free Software. Sebastopol: O'Reilly Media, 2002. 225 p. ISBN 9780596002879 http://oreilly.com/openbook/freedom/
  2. Stallman, R. M.; Lessig, L.; Gay, J. Free Software, Free Society. Selected Essays of Richard M. Stallman.Boston: Free Software Foundation, 2002. 224 p. ISBN 9781882114986
  3. Torvalds, L.; Diamond, D. Just for Fun. The Story of an Accidental Revolutionary. New York: Collins, 2002. 288 p. ISBN 9780066620732
  4. Open Sources. Voices from the Open Source Revolution (O'Reilly Open Source). Editors: DiBona, Ch.; Ockman, S.; Stone, M. Sebastopol: O'Reilly Media, 1999. 272 p. ISBN 9781565925823 http://books.google.lt/books?id=YxbJi2NqNGUC
  5. Perspectives on Free and Open Source Software. Editors: Feller, J.; Fitzgerald, B.; Hissam, S. A.; Lakhani, K. R. Cambridge, Massachusetts: The MIT Press, 2005. 538 p. ISBN 9780262062466 http://mitpress.mit.edu/catalog/item/?tid=10477&ttype=2http://mitpress.mit.edu/books/chapters/0262562278.pdf
  6. Raymond, E. S. The cathedral and the bazaar – musings on Linux and open source by an accidental revolutionary.Sebastopol, California: O'Reilly & Associates, 2001. 241 p. ISBN 9780596001087 http://www.catb.org/~esr/writings/cathedral-bazaar/
  7. Stallman, R. M. The Free Software Definition. Boston: Free Software Foundation, 1996 – 2007. http://www.gnu.org/philosophy/free-sw.html

Literatūra lietuvių kalba

  1. Tiriamojo darbo „Atvirasis kodas švietime“ ataskaita. Darbo vadovė dr. Dagienė, V. Vilnius: ŠMM, ŠITC, MII, 2004. 224 p.http://www.emokykla.lt/admin/file.php?id=60
  2. Dagienė, V.; Jevsikova, T. Tyrimas „Atvirasis kodas švietime“. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2004. 7 p.ftp://ims.mii.lt/pub/straipsniai/2004/metod/Atviras.pdf

Pavadinimai ir akronimai

Čia pateikiami knygoje naudojamų pagrindinių pavadinimų ir akronimų sąrašas. Viename sąraše pateikiami lietuviški ir angliški akronimai bei pavadinimai su trumpais paaiškinimais ir vertimais. Jų reikšmės detaliau paaiškintos knygos tekste.

AKL 
„Atviras kodas Lietuvai“ – asociacija, vienijanti atvirojo kodo ir laisvųjų programų judėjimų šalininkus Lietuvoje.
Apache 
atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo projektas ir pagrindinis to projekto produktas – daug metų pirmaujantis žiniatinklio serveris.
Atviroji programinė įranga 
tai terminas, reiškiantis programinę įrangą, kuri platinama licencijomis, neribojančiomis jos kopijavimo ir tobulinimo, analogiškas terminui – laisvoji atvirojo kodo programinė įranga.
DBVS 
duomenų bazių valdymo sistema – angl. Database management system (DBMS). Dažniausiai kalbama apie reliacines duomenų bazes.
FLOSS 
angl. Free Libre Open Source Software (kartais FOSS) – laisvoji atvirojo kodo programinė įranga arba atviroji programinė įranga.
FSF
angl. Free Software Foundation – Laisvosios programinės įrangos fondas.
GNU 
angl. Gnu's not UnixFSF kuruojamas laisvosios operacinės sistemos kūrimo projektas ir licencijų grupė.
GNU FDL 
angl. GNU Free Documentation LicenseGNU projekto laisvosios dokumentacijos licencija.
GNU GPL 
angl. GNU General Public LicenseGNU projekto pagrindinė viešoji licencija.
GNU/Linux 
laisvoji atvirojo kodo operacinė sistema, susidedanti iš Linux branduolio ir GNU projekto sisteminių programų rinkinio.
HTML 
angl. HyperText Markup Language – teksto su nuorodomis žymėjimo kalba.
IETF 
angl. Internet Engineering Task Force – atvira standartų organizacija, kurianti interneto standartus ir skatinanti juos naudoti. Intensyviai bendradarbiauja su ISO ir W3C.
ISO 
angl. International Organization for Standardization – Tarptautinė standartizacijos organizacija, kurią sudaro valstybių nacionalinių standartizacijos institucijų atstovai.
Linux 
laisvasis atvirojo kodo operacinės sistemos branduolys. Paprastai Linux vadinama visa GNU/Linux operacinė sistema ar jos distributyvas (žr. Linux distributyvas).
Linux distributyvas 
platinamas programų rinkinys, skirtas kompiuteriui be programinės įrangos ir susidedantis iš Linux operacinės sistemos branduolio, GNU projekto sisteminių programų rinkinio ir kitų programų.
MIT 
angl. Massachusetts Institute of Technology – Masačusetso technologijos institutas.
MySQL 
laisvoji atvirojo kodo DBVS. AB MySQL yra šios DBVS kūrimą prižiūrinti akcinė bendrovė.
OEM 
angl. Original equipment manufacturer – programinė įranga, parduodama kartu su naujais kompiuteriais ir kitais įrenginiais.
OpenOffice.org (OOo) 
laisvasis atvirojo kodo biuro programų rinkinys.
OS 
Operacinė sistema – angl. Oprating System.
OSI 
angl. Open Source Iniciative – Atvirojo kodo iniciatyvos organizacija.
OSI modelis 
angl. Open Systems Interconnection Reference Model – Atvirųjų sistemų sujungimo modelis – abstraktus aprašas ryšio protokolų, naudojamų ryšio ir kompiuteriniuose tinkluose. Patvirtintas ISO.
PHP 
angl. Hypertext PreprocessorHTML skriptų (programavimo) kalba.
PĮ 
Programinė įranga.
RFC 
angl. Request For CommentIETF organizacijos techninių ir organizacinių pastabų apie internetą rinkinys. Pastaruoju metu taip savo dokumentus vadina ir kitos organizacijos, pavyzdžiui, Vikipedija.
SQL 
angl. Structured Query Language – Struktūrizuota užklausų kalba – kalba, skirta duomenims aprašyti ir jais manipuliuoti reliacinių duomenų bazių valdymo sistemose.
Sun Microsystems 
JAV korporacija, koordinuojanti OpenOffice.org ir MySQL kūrimą.
Vikipedija 
angl. Wikipedia – laisvoji enciklopedija, kuriama bendruomenės ir prieinama be formalių apribojimų. Vikipedijoje veikia Viki tipo programinė įranga.
Žiniatinkis 
siūlomas lietuviškas WWW terminas. Kritikuojamas, nes ne viskas jame yra žinios.
Vikis 
angl. Wiki – bendro tekstų redagavimo sistema, leidžianti daugeliui autorių kartu redaguoti tekstą naudojantis nesudėtingais sintaksės žymenimis. Pirmoji tokia sistema buvo 1994 m. sukurtas žiniatinklis WikiWikiWeb.
WWW 
angl. World Wide Web – pasaulinis žiniatinklis – visuma internete prieinamų resursų, pateikiamų W3C aprašytais atviraisiais formatais ir protokolais.
W3C 
angl. World Wide Web Consortium – Konsorciumas, leidžiantis žiniatinklio standartus.
XHTML 
angl. eXtensible HyperText Markup Language – išplečiama teksto su nuorodomis žymėjimo kalba. Patobulinta HTML kalbos versija, aprašyta laikantis XML reikalavimų.
XML 
angl. eXtensible Markup Language – išplečiama žymėjimo kalba. W3C rekomenduojama bendros paskirties duomenų struktūrų ir jų turinio aprašymo kalba.

Knygos licencija GNU FDL

Licencijos tekstas pateikiamas originalo kalba (angliškai). Kaip jau minėta kituose skyriuose, siekiant apsisaugoti vertimo netikslumų licenciją patvirtinęs fondas netvirtina jos vertimų.

GNU Free Documentation License

Version 1.2, November 2002

Copyright (C) 2000, 2001, 2002 Free Software Foundation, Inc.

51 Franklin St, Fifth Floor, Boston, MA 02110-1301 USA

Everyone is permitted to copy and distribute verbatim copies

of this license document, but changing it is not allowed.

0. Preamble

The purpose of this License is to make a manual, textbook, or other functional and useful document "free" in the sense of freedom: to assure everyone the effective freedom to copy and redistribute it, with or without modifying it, either commercially or noncommercially. Secondarily, this License preserves for the author and publisher a way to get credit for their work, while not being considered responsible for modifications made by others.

This License is a kind of "copyleft", which means that derivative works of the document must themselves be free in the same sense. It complements the GNU General Public License, which is a copyleft license designed for free software.

We have designed this License in order to use it for manuals for free software, because free software needs free documentation: a free program should come with manuals providing the same freedoms that the software does. But this License is not limited to software manuals; it can be used for any textual work, regardless of subject matter or whether it is published as a printed book. We recommend this License principally for works whose purpose is instruction or reference.

1. Applicability and definitions

This License applies to any manual or other work, in any medium, that contains a notice placed by the copyright holder saying it can be distributed under the terms of this License. Such a notice grants a world-wide, royalty-free license, unlimited in duration, to use that work under the conditions stated herein. The "Document", below, refers to any such manual or work. Any member of the public is a licensee, and is addressed as "you". You accept the license if you copy, modify or distribute the work in a way requiring permission under copyright law.

A "Modified Version" of the Document means any work containing the Document or a portion of it, either copied verbatim, or with modifications and/or translated into another language.

A "Secondary Section" is a named appendix or a front-matter section of the Document that deals exclusively with the relationship of the publishers or authors of the Document to the Document's overall subject (or to related matters) and contains nothing that could fall directly within that overall subject. (Thus, if the Document is in part a textbook of mathematics, a Secondary Section may not explain any mathematics.) The relationship could be a matter of historical connection with the subject or with related matters, or of legal, commercial, philosophical, ethical or political position regarding them.

The "Invariant Sections" are certain Secondary Sections whose titles are designated, as being those of Invariant Sections, in the notice that says that the Document is released under this License. If a section does not fit the above definition of Secondary then it is not allowed to be designated as Invariant. The Document may contain zero Invariant Sections. If the Document does not identify any Invariant Sections then there are none.

The "Cover Texts" are certain short passages of text that are listed, as Front-Cover Texts or Back-Cover Texts, in the notice that says that the Document is released under this License. A Front-Cover Text may be at most 5 words, and a Back-Cover Text may be at most 25 words.

A "Transparent" copy of the Document means a machine-readable copy, represented in a format whose specification is available to the general public, that is suitable for revising the document straightforwardly with generic text editors or (for images composed of pixels) generic paint programs or (for drawings) some widely available drawing editor, and that is suitable for input to text formatters or for automatic translation to a variety of formats suitable for input to text formatters. A copy made in an otherwise Transparent file format whose markup, or absence of markup, has been arranged to thwart or discourage subsequent modification by readers is not Transparent. An image format is not Transparent if used for any substantial amount of text. A copy that is not "Transparent" is called "Opaque".

Examples of suitable formats for Transparent copies include plain ASCII without markup, Texinfo input format, LaTeX input format, SGML or XML using a publicly available DTD, and standard-conforming simple HTML, PostScript or PDF designed for human modification. Examples of transparent image formats include PNG, XCF and JPG. Opaque formats include proprietary formats that can be read and edited only by proprietary word processors, SGML or XML for which the DTD and/or processing tools are not generally available, and the machine-generated HTML, PostScript or PDF produced by some word processors for output purposes only.

The "Title Page" means, for a printed book, the title page itself, plus such following pages as are needed to hold, legibly, the material this License requires to appear in the title page. For works in formats which do not have any title page as such, "Title Page" means the text near the most prominent appearance of the work's title, preceding the beginning of the body of the text.

A section "Entitled XYZ" means a named subunit of the Document whose title either is precisely XYZ or contains XYZ in parentheses following text that translates XYZ in another language. (Here XYZ stands for a specific section name mentioned below, such as "Acknowledgements", "Dedications", "Endorsements", or "History".) To "Preserve the Title" of such a section when you modify the Document means that it remains a section "Entitled XYZ" according to this definition.

The Document may include Warranty Disclaimers next to the notice which states that this License applies to the Document. These Warranty Disclaimers are considered to be included by reference in this License, but only as regards disclaiming warranties: any other implication that these Warranty Disclaimers may have is void and has no effect on the meaning of this License.

2. Verbatim copying

You may copy and distribute the Document in any medium, either commercially or noncommercially, provided that this License, the copyright notices, and the license notice saying this License applies to the Document are reproduced in all copies, and that you add no other conditions whatsoever to those of this License. You may not use technical measures to obstruct or control the reading or further copying of the copies you make or distribute. However, you may accept compensation in exchange for copies. If you distribute a large enough number of copies you must also follow the conditions in section 3.

You may also lend copies, under the same conditions stated above, and you may publicly display copies.

3. Copying in quantity

If you publish printed copies (or copies in media that commonly have printed covers) of the Document, numbering more than 100, and the Document's license notice requires Cover Texts, you must enclose the copies in covers that carry, clearly and legibly, all these Cover Texts: Front-Cover Texts on the front cover, and Back-Cover Texts on the back cover. Both covers must also clearly and legibly identify you as the publisher of these copies. The front cover must present the full title with all words of the title equally prominent and visible. You may add other material on the covers in addition. Copying with changes limited to the covers, as long as they preserve the title of the Document and satisfy these conditions, can be treated as verbatim copying in other respects.

If the required texts for either cover are too voluminous to fit legibly, you should put the first ones listed (as many as fit reasonably) on the actual cover, and continue the rest onto adjacent pages.ą

If you publish or distribute Opaque copies of the Document numbering more than 100, you must either include a machine-readable Transparent copy along with each Opaque copy, or state in or with each Opaque copy a computer-network location from which the general network-using public has access to download using public-standard network protocols a complete Transparent copy of the Document, free of added material. If you use the latter option, you must take reasonably prudent steps, when you begin distribution of Opaque copies in quantity, to ensure that this Transparent copy will remain thus accessible at the stated location until at least one year after the last time you distribute an Opaque copy (directly or through your agents or retailers) of that edition to the public.

It is requested, but not required, that you contact the authors of the Document well before redistributing any large number of copies, to give them a chance to provide you with an updated version of the Document.

4. Modifications

You may copy and distribute a Modified Version of the Document under the conditions of sections 2 and 3 above, provided that you release the Modified Version under precisely this License, with the Modified Version filling the role of the Document, thus licensing distribution and modification of the Modified Version to whoever possesses a copy of it. In addition, you must do these things in the Modified Version:

A.Use in the Title Page (and on the covers, if any) a title distinct from that of the Document, and from those of previous versions (which should, if there were any, be listed in the History section of the Document). You may use the same title as a previous version if the original publisher of that version gives permission.

B.List on the Title Page, as authors, one or more persons or entities responsible for authorship of the modifications in the Modified Version, together with at least five of the principal authors of the Document (all of its principal authors, if it has fewer than five), unless they release you from this requirement.

C.State on the Title page the name of the publisher of the Modified Version, as the publisher.

D.Preserve all the copyright notices of the Document.

E.Add an appropriate copyright notice for your modifications adjacent to the other copyright notices.

F.Include, immediately after the copyright notices, a license notice giving the public permission to use the Modified Version under the terms of this License, in the form shown in the Addendum below.

G.Preserve in that license notice the full lists of Invariant Sections and required Cover Texts given in the Document's license notice.

H.Include an unaltered copy of this License.

I.Preserve the section Entitled "History", Preserve its Title, and add to it an item stating at least the title, year, new authors, and publisher of the Modified Version as given on the Title Page. If there is no section Entitled "History" in the Document, create one stating the title, year, authors, and publisher of the Document as given on its Title Page, then add an item describing the Modified Version as stated in the previous sentence.

J.Preserve the network location, if any, given in the Document for public access to a Transparent copy of the Document, and likewise the network locations given in the Document for previous versions it was based on. These may be placed in the "History" section. You may omit a network location for a work that was published at least four years before the Document itself, or if the original publisher of the version it refers to gives permission.

K.For any section Entitled "Acknowledgements" or "Dedications", Preserve the Title of the section, and preserve in the section all the substance and tone of each of the contributor acknowledgements and/or dedications given therein.

L.Preserve all the Invariant Sections of the Document, unaltered in their text and in their titles. Section numbers or the equivalent are not considered part of the section titles.

M.Delete any section Entitled "Endorsements". Such a section may not be included in the Modified Version.

N.Do not retitle any existing section to be Entitled "Endorsements" or to conflict in title with any Invariant Section.

O.Preserve any Warranty Disclaimers.

If the Modified Version includes new front-matter sections or appendices that qualify as Secondary Sections and contain no material copied from the Document, you may at your option designate some or all of these sections as invariant. To do this, add their titles to the list of Invariant Sections in the Modified Version's license notice. These titles must be distinct from any other section titles.

You may add a section Entitled "Endorsements", provided it contains nothing but endorsements of your Modified Version by various parties – for example, statements of peer review or that the text has been approved by an organization as the authoritative definition of a standard.

You may add a passage of up to five words as a Front-Cover Text, and a passage of up to 25 words as a Back-Cover Text, to the end of the list of Cover Texts in the Modified Version. Only one passage of Front-Cover Text and one of Back-Cover Text may be added by (or through arrangements made by) any one entity. If the Document already includes a cover text for the same cover, previously added by you or by arrangement made by the same entity you are acting on behalf of, you may not add another; but you may replace the old one, on explicit permission from the previous publisher that added the old one.

The author(s) and publisher(s) of the Document do not by this License give permission to use their names for publicity for or to assert or imply endorsement of any Modified Version.

5. Combining documents

You may combine the Document with other documents released under this License, under the terms defined in section 4 above for modified versions, provided that you include in the combination all of the Invariant Sections of all of the original documents, unmodified, and list them all as Invariant Sections of your combined work in its license notice, and that you preserve all their Warranty Disclaimers.

The combined work need only contain one copy of this License, and multiple identical Invariant Sections may be replaced with a single copy. If there are multiple Invariant Sections with the same name but different contents, make the title of each such section unique by adding at the end of it, in parentheses, the name of the original author or publisher of that section if known, or else a unique number. Make the same adjustment to the section titles in the list of Invariant Sections in the license notice of the combined work.

In the combination, you must combine any sections Entitled "History" in the various original documents, forming one section Entitled "History"; likewise combine any sections Entitled "Acknowledgements", and any sections Entitled "Dedications". You must delete all sections Entitled "Endorsements."

6. Collections of documents

You may make a collection consisting of the Document and other documents released under this License, and replace the individual copies of this License in the various documents with a single copy that is included in the collection, provided that you follow the rules of this License for verbatim copying of each of the documents in all other respects.

You may extract a single document from such a collection, and distribute it individually under this License, provided you insert a copy of this License into the extracted document, and follow this License in all other respects regarding verbatim copying of that document.

7. Aggregation with independent works

A compilation of the Document or its derivatives with other separate and independent documents or works, in or on a volume of a storage or distribution medium, is called an "aggregate" if the copyright resulting from the compilation is not used to limit the legal rights of the compilation's users beyond what the individual works permit. When the Document is included in an aggregate, this License does not apply to the other works in the aggregate which are not themselves derivative works of the Document.

If the Cover Text requirement of section 3 is applicable to these copies of the Document, then if the Document is less than one half of the entire aggregate, the Document's Cover Texts may be placed on covers that bracket the Document within the aggregate, or the electronic equivalent of covers if the Document is in electronic form. Otherwise they must appear on printed covers that bracket the whole aggregate.

8. Translation

Translation is considered a kind of modification, so you may distribute translations of the Document under the terms of section 4. Replacing Invariant Sections with translations requires special permission from their copyright holders, but you may include translations of some or all Invariant Sections in addition to the original versions of these Invariant Sections. You may include a translation of this License, and all the license notices in the Document, and any Warranty Disclaimers, provided that you also include the original English version of this License and the original versions of those notices and disclaimers. In case of a disagreement between the translation and the original version of this License or a notice or disclaimer, the original version will prevail.

If a section in the Document is Entitled "Acknowledgements", "Dedications", or "History", the requirement (section 4) to Preserve its Title (section 1) will typically require changing the actual title.

9. Termination

You may not copy, modify, sublicense, or distribute the Document except as expressly provided for under this License. Any other attempt to copy, modify, sublicense or distribute the Document is void, and will automatically terminate your rights under this License. However, parties who have received copies, or rights, from you under this License will not have their licenses terminated so long as such parties remain in full compliance.

10. Future revisions of this license

The Free Software Foundation may publish new, revised versions of the GNU Free Documentation License from time to time. Such new versions will be similar in spirit to the present version, but may differ in detail to address new problems or concerns.

See http://www.gnu.org/copyleft/.

Each version of the License is given a distinguishing version number. If the Document specifies that a particular numbered version of this License "or any later version" applies to it, you have the option of following the terms and conditions either of that specified version or of any later version that has been published (not as a draft) by the Free Software Foundation. If the Document does not specify a version number of this License, you may choose any version ever published (not as a draft) by the Free Software Foundation.


Žilvinas JANČORAS, Mykolas OKULIČ-KAZARINAS
LAISVIEJI INFORMACINIAI SPRENDIMAI
Mokomoji knyga
Redaktorė Dalia Markevičiūtė
Viršelio iliustracijos autorė Giedrė Gučaitė
Maketavo autoriai naudodami OpenOffice.org 2.4.1
2008-08-18. 16 aut. l., 17,25 sp. l. Tiražas 100 egz.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“ Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius http://leidykla.vgtu.lt/
Spausdino UAB „Baltijos kopija“Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius http://www.kopija.lt/

<references/>

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense