Muzika

Iš Studento Vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

TEbn8 grupių straipsnis.

Muzika - garsų menas, meniškas garsų komponavimas ir tokių akustinių kompozicijų atlikimas.

Taip pat žr.: Klausytis muzikos internete.

Turinys

Muzikos stiliai

Šioje industrijoje egzistuoja gausybė muzikos stilių, tokių kaip:

  • Pop;
  • Drum'n'bass
  • Classic;
  • Džiazas;
  • Hip-hop;
  • SKA;
  • Rock;
  • Liaudies muzika;
  • Gospelo muzika;
  • Sunkusis metalas;
  • Salsa;
  • Country;
  • Renesanso muzika;
  • Emo;
  • Indie Rock;
  • Bažnytine muzika;
  • Šlageris;
  • Naujojo amžiaus muzika.
  • Ritmenbliuzas
  • Bliuzas
  • Elekroninė muzika

Taigi plačiau apie juos tolimesniuose skyriuose.

POP

Popmuzika (arba popsas, muzikos stilius) yra svarbi populiariosios šiuolaikiškosios muzikos dalis, susidariusi XX amžiuje iš liaudies dainų ir šokių. Ji neretai yra maišoma su populiariąja muzika, nekreipiant dėmesio į jos specifinį stilių, kuris turi tokią pat išraišką kaip dance, rokas, ritmenbliuzas ir kt.

Popmuzika nesudėtingos, lengvai „kabinančios“ ritmikos. Popmuzikos kūrinių eilės banalios (įprastos temos: meilė, jausmai), dažnai kartojami tie patys žodžiai, priedainis smarkiai kontrastuoja savo melodija su likusiu tekstu. Popmuzika orientuota į mases, nederinama prie specifinių muzikinių skonių.

Popmuzikos ribos nėra griežtai apibrėžtos. Dažnai po „popso“ terminu patenka ir poproko, roko, šokių, elektroninės muzikos kūriniai.

Popmuzika yra labiausiai klausomiausia muzika. Lietuvoje garsiausios pop grupės yra ,,Yva, ,,69danguje, ,,Žas, ,,16 Hz bei kitos daugiau ar mažiau žinomos grupės. Pakalbėkime plačiau apie keleta iš šių grupių. Viena seniausių Lietuvoje yra ,,16 Hz. Grupės veikla pasidėjo 1994 m., tais pačiais metais pasirodė debiutinis albumas ,,Jei pavargai, kuris nebuvo toks populiarus kaip 1995 m. išleistas antrasis albumas ,,Pavasarinis sniegas. Pasak įkūrėjų ,,16 Hz idėja pagrįsa tuo, jog žmogaus ausis pradeda girdėti garsus, kai jų virpesių dažnis pasiekia 16 hz.

metalas

metalas yra gyva muzika. Daukas klausosi pop muzikos o tai yra visai nesamone. pop kategorija yra sukurta per 10 sekundziu paspaudzius viena myktuka. ir yra nesamoningi tekstai pavizdziui

im a gay eskimo
im a gay eskimo
im a gay eskimo
eskimo eskimo eskimo

Drum & Bass

Drum and bass (sutrumpintai d&b, DnB, dnb, drum n bass, drum & bass) – šokių elektroninės muzikos stilius, taip pat žinomas pavadinimu jungle. Pasirodė XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Šis žanras išsiskiria laužytų būgnų mušimu, sunkiomis ir sudėtingomis boso linijomis ir greitu tempu (apie 160–180 dūžių per minutę).

Nuorodos: www.drumandbass.lt www.dnb-sets.de www.dnbradio.com www.breakbeat.co.uk

Populiariausi pasaulio atlikėjai

Black Sun Empire Concord Dawn Dieselboy DJ Hidden Logistics Counterstrike (koncertavo: Blitzkrieg III) Aphrodite Future Prophecies Goldie (koncertavo: Halloween Party 2007 @ Gravity) High Contrast Limewax Pendulum Technical Itch Ronny Size Donny

POLIFONINĖ MUZIKA

Polifoniniai žanrai: Kanonas, kvodlibetas, monetas, ričerkaras, kancona, fuga, invencija. Istorija

4. Polifoninės muzikos raida – pirmieji duomenys apie daugiabalsumą į Vakarų Europą atėjo iš Britanijos. 867 m. Pasirodo Škotų filosofo Jono Škoto Eriugenos veikalas „Apie muziką“, kuriame rašoma apie dvibalsį giedojimą. Natų pavyzdžiai pasirodė IX a. pabaigoje. Iki XII a. vyravo dvibalsė muzika „diafonija“. Organumas – pirmasis daugiabalsės muzikos žanras.

5. Griežtasis polifoninis stilius – lygus balsų judėjimas, paprasta melodika, diatoniška harmonija, išvystyta imitacinė technika, sudėtingas kontrapunktas.

Melodika – griežto polifoninio stiliaus melodijos yra epinio charakterio, lėtos, plačios, kupinos filosofinės lyrikos, atsisakoma visko, kas gali sudaryti sunkumų balsui, dainuojančiam be instrumentinio pritarimo. Jos rašomos įvairiose senovinėse dermėse, kurių pagrindas yra diatonika.. Trumpiausias ritminis vienetas – ketvirtinė. Melodijų ilgis svyruoja nuo 3 iki 12 taktų. Melodija vystoma sekundos, terlijos, kvartos, kvintos, sekstos ir oktavos intervalais.

Intervalika – septimos ir nonos šuoliai nenaudojami, nenaudojami padidintų ir sumažintų intervalų šuoliai, nepageidaujamas oktavos dalinimas sekstos-tercijos intervalais, cezūros žymimos pauzėmis arba ilgomis natomis, vengiama tikslaus ir sekvencinio pakartojimo.

Ritmika – figūros besigrupuojančios aplink stipriąją takto dalį skirstomos į 4 tipus: 1) neakcentuotos natos (pauzės arba sinkopės). 2) lygus ritminis prabėgimas per stipriąją takto dalį. 3) sustojimas ant stipriosios takto dalies. 4) ritminis skaidymas.

6. Dvibalsė kontrastinė polifonija – pagrindą polifonijoje sudaro melodijų kontrastas, melodijos labai yra labai vieningos paremta vieningu meniniu vaizdu (ritme, metre, derminėje struktūroje, registruose, harmonijoje).Tempas vienas visiems balsams.

Harmonijos ypatybės – pagrindą sudaro konsonansai. Disonansai panaudojami griežto stiliaus harmonijoje:tik kaip pereinamieji, niekada nėra savarankiški, yra priklausomi nuo konsonanso, išrišami į konsonansą. Konsonansai skirstomi į tobulus ir netobulus.

Intervalika – prima ir oktava dažniausiai sudaro ramybės, pabaigos, kadencijos nuotaiką išskyrus pradžią ir pabaigą stipriose takto dalyse jie nenaudojami, nenaudojamos paralelinės primos, kvintos, oktavos. Disonansai (sekunda, kvarta, septima, nona) nenaudojami kaip savarankiški intervalai, o priklauso nuo konsonansų.

Džiazas

Tarpukario Lietuvos spaudoje ne kartą mirgėjo žodis „džiazas“. Tačiau turbūt tai nebuvo tikrasis džiazas, veikiausiai populiarių šlagerių ir klasikinių kūrinių ištraukos. Deja, tam įrodyti ar paneigti neliko jokių patikimų įrašų.

Džiazas atvėrė naują garsų kokybę. Savo garsų galimybėmis jis buvo priešingybė kultūringiems, kokybiškiems, iš praeities gautiems rimtosios muzikos garsams. Europoje kiekvieno instrumento garsas turėjo tarsi savo skambesio idealą.Dainavimas rėmėsi iš amžių atėjusių kokybės kriterijų, o o užkimusių džiazmenų balsai buvo iššūkis tradicijai. Džiazas remiasi išraiška, emocijomis.

Džiazo vienas iš fenomenų - atlikimo metu laisvai kuriama muzikos kompozicija, asmeniška atlikėjo improvizacijai, kuri remiasi ne tik naujais garsais, specifiniu ritmu, bet ir nuolatinių melodijų struktūrų varijavimu, performavimu.

Džiazas susiformavo afrikietiškos, negrų, muzikos pagrindu, t. y. nerašytinės, iš atminties, iš klausos grojamos muzikos tradicijų įtakoje. Ši muzika savyje užfiksavo ne tik kultūrinius, rasiniu, genetinius skirtumus, bet kartu ir girdėjimą, gestikuliaciją, judesio ir šokio charakterį, antropologinius negrų ypatumus.

Džiazmenas išmoksta groti mėgdžiodamas, pasirinkdamas tas figūras ir harmonijas, kurios jam labiausiai patinka, jis iškarto muzikuoja, džiaze atlikėjo individualumas yra svarbiausias dalykas, kadangi muzikuodamas jis yra priverstas kurti.

Ankstyvojo džiazo muzikantai beveik neimprovizavo taip, kaip mes šiandien suprantame improvizaciją. Jie tik harmoniniuose rėmuose šiek tiek papuošdavo melodiją, o trambonistai turėjo iš ankstom paruoštas klišes, kurias pritaikydavo visiems kūriniams, tik truputį juos varijuodami. Tačiau, kita vertus, jų grojimas buvo labai specifinis, jie labai smarkiai sinkopavo, jų garsas buvo grubokas, neįprastas, jie naudojo įvairias surdinas, jie ryškiai žemindavo bliuzinius tonus t.y. trečią ir septintą gamos laipsnius, jie labai mėgo vibrato frazių gale. Kaip žinia, klasikinis grojimas pučiamaisiais instrumentais neleidžia vibrato. O jų grojime melodija atitrūkdavo nuo metrinės pulsacijos, taigi jie svingavo.

Džiazo stilių raida, ypač po antro pasaulinio karo, labai įvairi. Reiktų suminėti tik keletą pakraipų. Keturiasdešimtaisiais metais išpopuliarėjo Bop (vagis), kuris dar vadinosi bibop. Jis išaugo iš scat (skeit) vokalo praktikos, kai vietoje žodžių buvo dainavime naudojami beprasmiai skiemenys - praktika atėjusi iš afro-amerikinio folkloro. Scat reiškė, kad balsas naudojamas kaip instrumentas ir buvo virtuozinės improvizacijos vieta. Bop atėjo po svingo eros, kaip modernus reiškinys ir buvo atliekamas mažų ansamblių combo. Bop kupinas laisvų improvizacijų ir buvo labai susijęs su sena hot jazz tradicija.

Kita ryški stilistinė tėkmė džiaze buvo taip vadinamas cool jazz (šaltas, vėsus džiazas). Jis taip pat susiformavo 40-jų metų pabaigoje. Jis artimas bop‘ui nes atliekamas mažų ansamblių, tačiau nutolęs nuo hot jazz tradicijos. Cool jazz susijęs su jo pradininko Lester Jang vardu, kuris įnešė į džiazą racionalios kompozicijos elementų, harmonijos atradimų, čia labai svarbi aranžuotė. Vėliau cool jazz‘e pasirodė polifonijos darinių, politonalizmo, atonalizmo ir pan. Taigi cool jazz labai priartėjo prie modernios rimtosios muzikos stiliaus, juo labiau kad čia susilpnėjo off bit reikšmė.

Po antro pasaulinio karo džiazo muzika toliau kito. Apie 60 metus susiformavo free jazz. Totalinė visų dalyvių improvizacija, formos ir harmonijos eksperimentai, netradicinių džiazui garsinių darinių panaudojimas, instrumentariumo išplėtimas, politonalizmo, poliritmijos, konkrečių garsų naudojimas padarė šią kryptį artima naujausiems modernios muzikos ieškojimams. Free jazz stiliaus susiformavimui nemažos įtakos turėjo Vilniaus džiazo mokykla: Čekasinas, Ganelinas, Tarasovas, Vyšniauskas. Dabartinis džiazas stilistiškai labai plati tėkme, kurioje randa vietos visos buvusios jazz tėkmės. Individualybių skalė labai plati. Į džiazą šiandien ateina ne tik klasikinį bet ir specialų džiazinį išsilavinimą turintys muzikantai. Vis daugiau yra džiazo jungčių su šiuolaikinės modernios muzikos ieškojimais ir stiliumi. Tai, ką pradėjo XX a. tarpukario metu G. Gershvinas, dabar įgavo labai daug įvairių formų, modernioje kompozicijoje džiazas yra tapęs rimtų kūrybinių impulsų šaltiniu. Lietuvoje toks ryškus su džiazu susijęs kompozitorius yra O. Balakauskas, kurio muzikos atlikimas tiesiogiai susijęs su bibop ir kitoms džiazinėm tėkmėm. Gal dėl atlikėjų kaltės jam dažnai kabinama visiškai svetima XX a. vidurio neoklasicisto etiketė.

Saulėta Neringa prieš porą savaičių vyliojo ne tik jūra, bet ir audringa džiazo muzika. Nors šiek tiek pasikeitęs, Nidos džiazo festivalis ir šiais metais nenuvylė džiazo muzikos mėgėjų bei poilsiautojų.

Hip-Hop

Hiphopas − kultūros judėjimas, kuris prasidėjo Niujorko rajone Bronkse 1970 m. Nuo to laiko išpopuliarėjo visame pasaulyje. Pagrindiniai hiphopo elementai: MC (vokalas), graffiti, beatbox, b-boys (breiko šokis), DJ.

Hiphopas Lietuvoje

Viskas prasidėjo 1988-aisiais, byrant TSRS. Tuo laikotarpiu per sieną sunkėsi vis daugiau informacijos apie Vakaruose gyvuojančias kultūras ir subkultūras, bet jaunimui svarbiausia jų sudėtinė dalis buvo muzika. Viena tokių subkultūrų – hiphopas, o būtent su šiuo reiškiniu susijusi Sindikato gyvastis, suleidusi šaknis ir pas mus. Pačioje pradžioje jos pasekėjus suskaičiuoti būtų pakakę dviženklio skaičiaus per visą Lietuvą, bet palaipsniui tas skaičius didėjo. Šis didėjimas galų gale virto taip vadinamąja „pirma banga“, savotiška mada. Hiphopą propaguojančio jaunimo buvo nemaža, tačiau daugelis, keičiantis muzikos stilių dominavimui, keitė ir savo įvaizdį gatvės visuomenėje. Laikas bėgo, banga nuslopo, tačiau dalis hiphopo šalininkų tokiais ir liko.

Gatvėse atsirado pirmieji tagai ir graffiti, ėmė šokti breiką. Tai ėmė virsti galinga banga, miestuose ir miesteliuose pridygsta įvairių „squad“, „crew“ ir „family“, kurių šviežiai iškepti MC pradeda varyti pirmąjį lietuviškąjį repą.

SKA

SKA – muzikos stilius, kilęs iš Jamaikos. Jis jungia tradicinius mento ir kalipso elementus su JAV džiazo ir ritmenbliuzo garsais.

SKA atsirado Jamaikoje maždaug 6 dešimt. ir buvo rokstedžio, o vėliau ir regio pirmtakas. Tai buvo mėgstamiausia „blogų berniukų“ (Jamaikos subkultūra) muzika. Ji taip pat buvo populiari tarp modų ir skustagalvių, kadangi jau 7 dešimtmetyje atlikėjai Symarip, Laurel Aitken, Desmond Dekker ir The Pioneers skyrė dainas šioms grupuotėms.

Paprastai muzikos istorikai dalija SKA istoriją į tris bangas. 7 deš. pab. – 8 deš. pr. stilius atgimė Anglijoje, o kita populiarumo banga kilo 10 dešimtmetyje, daugausia Jungtinėse Valstijose.

Rock

Roko muzikos atsiradimas Lietuvoje siejamas su „stiliagų“ kultūros išpopuliarėjimu. Septintajame dešimtmetyje, kaip ir visame pasaulyje, pasireiškė vadinamosios britų grupių invazija kaip Beatles, The Rolling Stones įtakota grupių kūrimosi banga. Vadinamojo „big beato“ grupės, dažnai grojančios savo gamybos gitaromis, dažniausiai pasirodydavo šokiuose. Norint groti oficialiuse renginiuose, reikėdavo praeiti komisijos atranką. 1972-aisiais buvo išleistas pirmasis oficialus lietuviškas roko įrašas – grupės „Gintarėliai“ plokštelė. Roko muzikos motyvų galima aptikti septinto-aštunto dešimtmečio estradinėje muzikoje; estrados muzikantai siekė populiarumo tarp to meto jaunimo. Lietuvoje šaltojo karo metu roko muzika buvo valdžios netoleruojama, apibrėžta kaip nekokybiška vakarietiška muzika. Roko įrašai buvo sunkiai gaunami, tačiau labai klausomi. Lietuvos roko atlikėjų straipsnius galima rasti - Lietuvos roko atlikėjai.

Liaudies muzika

Lietuvių liaudies muzika orientuojasi į romantiškas, vestuvines dainas, taip pat darbo dainas ir labiau archajiškas karines dainas. Lietuvių liaudies dainos dažniausiai grojamos grupėse ar vienos, su instrumentais ar unisonu. Duofoninės dainos sutartinės yra išpopuliarintos pagal Aukštaičių tradicijas. Svarbiausi lietuvių populiarūs liaudies muzikos ansambliai yra „Skriaudžių kanklės“, įkurtas 1906 m., ir „Lietuva“. Šių ansamblių stilius pagrįstas tradicine muzika, bet labiau modernizuotas. XX a. pradžioje taip pat buvo tradicinių muzikinių žaidimų, pavyzdžiui, Kupiškėnų vestuvės. Kai kurie iš žinomiausių šiuolaikinių kaimo ansamblių: Marcinkonys (Varėnos raj.), Žiūrai (Varėnos raj.), Kalviai-Lieponys (Trakų raj.), Luokė (Telšių raj.), Linkava (Linkuva, Pakruojo raj.), Šeduviai (Šeduva, Radviliškio raj.) ir kt.

Gospelo muzika

Gospelo muzika (angl. gospel music) – muzikos žanras, kurį geriausiai charakterizuoja vyraujantis vokalas (dažnai su stipria harmonija) ir kuris daugiausiai remiasi religine (ypač krikščioniškąja) lyrika. Prie gospelo priskiriami šiuolaikinio, šiuolaikinio miestietiško (kartais vadinamo „juodųjų gospelu“) bei modernaus (daugiau žinomo kaip šlovinimo ir garbinimo gospelas arba šiuolaikinė krikščioniška muzika) gospelo subžanrai. Atliekant daugelį gospelo muzikos kūrinių grojama pianinu arba Hammondo vargonais, taip pat būgnais, bosine arba elektrine gitara. Šis muzikinis žanras po truputį kelią skinasi ir Lietuvoje – prie keleto Vilniaus bažnyčių veikia gospelo chorai (pavyzdžiui, „Šv.Jonų bažnyčios“ ir „Vilniaus Visų Šventų bažnyčios“gospel chorai).

Sunkusis metalas

Heavy Metal (liet. sunkusis metalas) – XX a. 8-ajame dešimtmetyje išsivysčiusi muzikos kryptis, pasižyminti skambesio šiurkštumu bei itin dideliu atlikimo meistriškumu. Plačiąja prasme „Heavy metal“ vadinami visi metalo muzikos stiliai, siaurąja prasme – tik klasikinis heavy metal muzikos variantas (JAV dar vadinamas Power metal). Naudojami instrumentai – elektrinės gitaros, mušamieji, kai kada – klavišiniai instrumentai, pastaruoju metu atsiranda Heavy Metal grupių, naudojančių vien kamerinius instrumentus (Apocalyptica) ar balsą (Dokaka).

Salsa

Salsa – tai muzika, kurios pagindas yra afrokubiečių muzikinės tradicijos. 1930 metų pradžioje kubiečių muzikantas Mario Bauzá su orkestru, vadovaujamu Don Azpiazu, atvažiavo į Niujorką ir, skirtingai nuo kitų orkestrantų, grįžusių į Kubą, įsikūrė Harleme. Vėliau prie jo prisijungė Machito ir Chano Pozo, kartu su kuriais Niujorke jis pradėjo groti bebop (anuo metu labai populiarus džiazo stilius). Veikiamas naujovių, kurias į amerikietišką džiazą įnešė kubiečių muzikantai (tai visų pirma liečia sudėtingą clave ritmiką ), susiformavo naujas ,,hibridinis“ bebopo stilius pavadintas cubop. Įdomu, kad apytikriai tuo pačiu metu pastebėtas didelis kubiečių muzikantų (tokių kaip Beny Moré, Pérez Prado, Humberto Cané ir daugelio kitų) srautas į Meksiką, kadangi ten atsivėrė didžiulės perspektyvos, susijusios su meksikiečių kino industrijos pakilimu. MarioBauzá Niujorke ir Pérez Prado Mechike ir priskiriamas mambo stiliaus sukūrimas. Galutinai jis susiformavo 40-ųjų praėjusio šimtmečio metų pabaigoje.

Country

Country muzika (tarimas kañtri muzika) išsivystė pietinėse JAV valstijose. Jos šaknys – tradicinė liaudies muzika, airiška muzika, keltų muzika, gospel, bliuzas. Country muziką sudaro daugybė skirtingų žanrų, kaip bluegrass, nashville sound, western, honky tonk, gospel, outlaw country ar rockabilly.

Country muzikos pradininkais laikomi Jimmie Rodgers ir Carter Family.

Country muzika Lietuvoje

Lietuvos country muzikos tėvu laikomas Vytautas Babravičius, kuris 1979 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje country grupę „Deficitai“. 1980 Algirdas Klova įkūrė antrą Lietuvos country grupę „Kikilis“. A. Klovos iniciatyva 1995 m. įkurta Lietuvos country muzikantų asociacija. A. Klova įkūrė ir grojo daugelyje country grupių, išvertė į lietuvių kalbą ir atspausdino JAV country muzikos istoriją, skaito paskaitas apie country muziką. Vedė radijo ir TV laidas „Country Saloon“. Organizuoja country muzikos koncertus.

Labai daug Lietuvos country muzikai davė grupė Jonis. Grupės kūrėjai – broliai Trijoniai. Jonis pradėjo groti su lietuviška liaudies muzika sąsajų turinčią country. „Dabar tikriausiai nėra Lietuvoje miestelio ar kaimo, kurio jie nebūtų aplankę“ – citata puikiai iliustruoja grupės Jonis nuveiktą darbą populiarinant country muziką Lietuvoje.

Savo dalį į country Lietuvoje populiarinimą idėjo ir Virgis Stakėnas. Šis artistas sukūrė nemažai lietuviškų country dainų, buvo vienas iš tarptautinio country muzikos festivalio Visagino Country pradininkų, kitų country festivalių (Juod'Country, Pūdas Druskos) prodiuseris. Taip pat Lietuvos country fanų klubo tėvas. Šaltinis Vikipedija

Renesanso muzika

Titulinis „Renesanso muzikinė kultūra“ Renesansas atsirado Italijoje ir ten gyvavo XIV - XVIa. Kitose Vakarų ir Centrinėse Europos šalyse tęsėsi nuo XV iki XVIIa.Labiausiai paplitusi: Renesansas muzikoje prasidėjo XVa. viduryje. Tuo metu pradeda reikštis anglų ir Nyderlandų muzikinio Renesanso pradininkų Dž.Dansteiblo ir G.Diufai veikla, formuotis Nyderlandų polifoninė mokykla, renesansiškasis harmonijos ir grožio muzikoje idealas, griežtojo polifoninio stiliaus normos, perėjimas prie tolygaus, skambaus ir melodingo, taip vadinamo, eufoninio kontrapunkto (gr. eufonija - muzikos garsų darna). Svarbiausieji - bendrieji Renesanso stiliaus bruožai: Estetinis idealas . Renesansui buvo artimas Antikos estetinis idealas. Tai visų pirma - graži, protinga, gyvenanti pilnavertį gyvenimą asmenybė; pasaulio įvairovė ir harmonija. Renesanso piliečiui ir menininkui gražu tai, kas harmoninga, simetriška, raišku, saikinga.Renesanso muzikoje sutinkame ir gamtos meninių vaizdų (aido, nakties, audros, arkadiško krašto, t.y. civilizacijos nepaliestos, visuotinės idilijos ir pan.), išreikštų pastorališkai ir subtiliai.Renesanso epochoje suklestėjo tiek pasaulietinė tiek ir bažnytinė muzika. Ypač ištobulėjo daugiabalsis polifoninis dainavimas ir giedojimas. Susiformavo nauji vokaliniai žanrai (pvz: Madrigalas).XVI a. pabaigoje (1598 m.) buvo sukurta pirmoji pasaulyje opera. Tai Perio „Dafnė“. Žymiausi kompozitoriai: Palestrina, Orlandas di Lasas, Klaudijus Monteverdis. Instrumentiniai kūriniai buvo nedidelės apimties. Taip pat mažas buvo ir orkestras. Populiariausi instrumentai: violos, liutnės, trombonai, valtornos, smuikai, klavesinai, įvairiausi ragai.

Emo

Emo (sutr. jausminis hardcore'as) yra hardcore punk muzikos substilius, atsiradęs devintojo dešimtmečio viduryje. Pirmiausia emo buvo vartotas kaip apibūdinimas to meto nepriklausomo (indie) roko grupėms, kurios turėjo tam tikrus nusistovėjusius bruožus.

Visų pirma emo buvo vadinama jausmingoji hardcore punk muzika, susiformavusi Vašingtono regione. Kiek vėliau pavadinimas kito į emocore, kuris apibrėžė to įkvėptas kitų regionų emotional hardcore grupes. Pavadinimas emo kilo iš to, jog tuometinės grupės neįprastai ekspresyviai ir emociškai gyvų koncertų metu atlikdavo savo programą. Labiausiai šį reiškinį atspindinčios grupės buvo Rites of Spring, Embrace, One Last Wish, Beefeater, Gray Matter, Fire Party, o kiek vėliau – Moss Icon. Pirmoji emo muzikos grupių banga pasibaigė prasidėjus dešimtam dešimtmečiui, kada atlikėjai išsiskirstė.

Prasidėjus dešimtajam XX a. dešimtmečiui, į emo muzikos sceną ėmė integruotis indie rock atlikėjai, paskatinti anuomet garsios grupės Fugazi, kurios sudėtyje buvo ankstesnių grupių Rites Of Spring ir Embrace lyderiai Ian MacKaye ir Guy Picciotto. Ši indie rock interferencija, sietina su grupėmis Sunny Day Real Estate ir Texas Is The Reason, skirtingai nei hardcore atlikėjai, įnešė į emo ramumo, sumažino chaosą ir suteikė melodijos. Šis jau vadinamasis post–emo indie rock sukėlė antrąją per paskutinįjį dešitmetį trukusią emo muzikos epochą, kuri baigėsi iširus pagrindinėms grupėms arba kai kurioms pasitraukus į overground'ą.

Šiais laikais prie emo kai kas priskiria masinių žiniasklaidos priemonių iškeltas punk-pop grupes kaip Fall Out Boy, Panic! At The Disco, tačiau tai sukelia daug diskusijų ir prieštaravimų. Iš esmės todėl, kad emo buvo pogrindžio scenos dalis ir nebuvo labai apibrėžta muzika.

Regis

Regis (angl. Reggae) – muzikos žanras, išsivystęs XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje Jamaikoje.

Terminas „regis“ kartais vartojamas plačiąja prasme, turint galvoje didžiąją dalį Jamaikos muzikos, tame tarpe ska, rokstedį ir dabą. Siauresne prasme tai konkretus stilius, išsivystęs iš rokstedžio. Regis skirstomas į dvi rūšis: roots, arba „šaknų“ regį ir dancehall, arba „šokių salės“ regį, atsiradusį 7 deš. pabaigoje. Regio ritmas lėtesnis nei jo pirmtakų – ska ir rokstedžio. Regis dažnai siejamas su Rastafari judėjimu, padariusiu įtaką daugeliui žymių regio atlikėjų 7-8 dešimtmetyje. Tačiau regio dainų žodžiuose galima rasti ne tik šią, bet ir meilės, seksualumo bei bendro visuomenės komentavimo temas.

Kilmė

Regis kilęs iš tradicinės Afrikos ir Karibų muzikos bei amerikiečių ritmenbliuzo. Jo pirmtakai – šeštajame dešimtmetyje susiformavę ska ir rokstedis. 1963 m. muzikos įrašų prodiuseris Koksonas Dodas paprašė Džekio Mitu, ska grupės „The Skatalites“ pianisto, surengti jo įrašų studijoje Studio One sesiją ir sukurti originalios muzikos. Mitu, padedamas būgnininko Loido Nibso, pavertė tradicinį ska ritmą regiu jį sulėtindamas. Bobas Marlis (Bob Marley), išpopuliarinęs regį visame pasaulyje, karjeros pradžioje grojo rokstedį. Manoma, jog žodį „regis“ pirmoji pavartojo grupė „Toots and the Maytals“ savo 1968 m. hito „Do the Reggay“ pavadinime. Pasak kitų teorijų, kad terminas kilo iš žodžio streggae, kuris Jamaikos slengu reiškia prostitutę, arba iš Regga, Bantu kalba kalbančios genties, gyvenančios prie Tanganikos ežero.

Regis Lietuvoje

Regio muzikos Lietuvoje istorija yra gana nesena ir sietina visų pirma su pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, kuomet čia apsilankė pirmosios užsienio regio muzikos grupės ir kolektyvai. Žinoma, būtų galima kalbėti ir apie tam tikrą regio įtaką tokioms kultinėms grupėms kaip Antis ar Hiperbolė, tačiau bendra šių grupių stilistika tikrai nėra tai, ką vadiname regio muzika. Lietuvoje regio muzikos pradžią konkrečiai būtų galima sieti su 1994–1995-aisiais metais. Viena pirmųjų grupių buvo Lipnūs Maharadžos pirštai, nors dėl šito fakto irgi būtų galima ginčytis, kadangi panašiu metu gyvavo ir toks projektas kaip Vibracijah. LMP pasižymėjo kaip gana tvirtą ideologinį pamatą turinti grupė, kurios tekstai išreiškė tam tikrą protestą aktualiais politikos klausimais (ypač tai pasakytina apie vieną iš žymiausių šios grupės dainų „Nušoviau Brazauską“), taip pat nagrinėjamos teisingumo, teisybės temos, yra ir Geru gražių dainų kaip užteks kariaut . Šiuo metu grupė nebegyvuoja. Vėliau atsiranda projektas (ar grupė?) Green Sun Club, kurios vienas iš lyderių Kipishas kiek daugiau žinomas pop scenos gerbėjams. 2005 m. pasirodė Kipisho solinis albumas „Lyriškas gangsteris“, o taip pat ir Green Sun Club darbas „Nebo Jamaiki“. Tais pačiais metais pasirodė ir dar vieno Lietuvos regio atlikėjo Hokshilos ir jo grupės BJ Fighters albumas „Babylon DC“. Hokshilos darbas su Linu Adomaičiu „Pasaulis gražus“ tais metais buvo vienas sėkmingiausių pop regio stiliaus darbų Lietuvoje apskritai. Tiesa, pats Hokshila nelinkęs savęs vadinti vien tik regio atlikėju, o kritiškesni jo gerbėjai vertina ankstesniuosius, dar iki albumo „Babylon DC“ pasirodžiusius jo solinius darbus, tokius kaip „Unite“, „Nomansland“ ar „Fairy Tales“. Pogrindyje labiau žinoma ir grupė Kaya, surengusi nemažai koncertų ir pasirodymų įvairiuose Lietuvos miestuose ir klubuose. Apie 2000 metus Lietuvoje atsiranda ir pirmasis Soundsystemas – Jahzrockers (dabar Soulstar), smarkiai prisidėję ir dar dabar prisidedantys prie regio kultūros propagavimo Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai reiškiasi taip pat Šidlas (Lukas Šidlauskas) ir Zion explorers, Champion Sound, Shotta Sound, minėtas Soulstar ir kiti soundsystemai.

Indie Rock

Indie Rock - alternatyvaus roko atšaka, „nepriklausomo roko“ (ang. independent rock) sutrumpinimas. Indie rock pavadinimas kilo iš to, kad daugelis šiuo stiliumi grojančių grupių nebuvo pasirašiusios kontraktų su didžiosiomis įrašų kompanijomis. Sąvoka „indie rock“ yra naudojama, kad apibūdintų didelę muzikantų ir stilių, susietų su rock muzika, įvairovę. Indie rock apima nuo sunkaus hard-edge grunge iki eksperimentinių grupių ir punk-folk dainininkų. Sąvoka „indie rock“ nėra atskiro žanro užuomina, ji greičiau apibūdina pačias grupes ir atlikėjus. Indie rock atlikėjai dažniausiai lieka žinomi tik savo šalyse ir yra priklausomi nuo turų. Kai kurie pasiekia pasaulinį pripažinim.

Istorija

Jungtinė Karalystė po 8-as deš.

Po punk muzikos iškilimo 7-ajame deš., Jungtinėje Karalystėje susikūrė daug naujų muzikinių stilių. Kai kurie iš jų buvo palaikomi didžiųjų įrašų kompanijų ir asimiliavosi į pop muziką (pvz.: 2 Tone ir New Romantics). Tuo pat metu atlikėjai kaip Felt, Joy Division ir The Fall išleido albumus nepriklausomose įrašų studijose, tokiose kaip Creation Records ir Factory records. Jie dažnai sulaukdavo žmonių, neigiančių tradicijas, pripažinimo per žurnalus arba per John Peel globą. Jų orginali ir keista muzika buvo pripažinta ir mėgiama mažų auditorijų. Muzikai padarė įtaką punk muzika, 6-o deš. pop muzika ir kontrkultūra, ir kartas nuo karto elektroninė muzika ir europietiškas pop. Ši atlikėjų ir muzikinių stilių įvairovė buvo žinoma kaip indie muzika, nes ji nebuvo randama muzikos industrijos ir ją retai transliuodavo komercinis radijas ar televizija. Bet vis tiek kitos grupės nesinaudojo įrašų studijomis, jie siuntė vienas kitam kasetes ir tikėjosi kada nors pasiekti klaustyojus per nepriklausomą žiniasklaidą.

JAV 8-as deš.

JAV, muzika vadinama indie rock yra kilusi iš alternative rock, kuris buvo įkvėptas 7-o ir 8-o deš. judėjimų ir jų „pasidaryk pats“ etikos. 8-ajame deš. sąvoka „indie rock“ buvo iš dalies susijusi su įžūlia, iškraipyta, sunkia Hüsker Dü, Dinosaur Jr, Sonic Youth, Big Black ir kitų, muzika. Jie populiarino amerikietišką indie, atskirdami jį nuo koldežo roko grupių kaip R.E.M., kuri dekadai einat į pabaigą, ėmė dirbti su stambiomis įrašų studijomis. 9-o deš. indie rock įkvėpimas buvo The Pixies, susikūrusi 8-deš. pabaigoje.

JAV 9-as deš.

9-o deš. pirmojoje pusėje į pagrindinę muzikos srovę įsiveržė alternative rock su grunge ir grupėmis kaip Pearl Jam, Alice in Chains, Soundgarden ir Nirvana. Jie pasiekė komercinę sėkmę ir pasaulinį pripažinimą. Netrukus alternatyvusis žanras buvo komerciolizuotas, nes jis pritraukė daug stambių įrašų studijų. Šitaip sąvoka „alternative“ buvo imta naudoti apibūdinti grupes, kurios patenka į pagrindinę muzikos srovę, o „indie“ palikta apibūdinti muzikai nepatenkančiai į tą kategoriją.

Po 2000

Indie grupės patraukė daug įvairaus amžiaus koledžų studentų dėmesį. Dauguma indie grupių pagerino savo karjeras, pasisiūlydami pasirodyti nemokamuose koncertuose, rengiamuose universitetų ir koledžų. Taip kai kurios grupės rado savo sėkmę.

Jungtinė Karalystė po 2000 m.

Nuo 9-ojo deš. „indie rock“ Jungtinėje karalystėje turėjo dvi reikšmes. Populiaresnė reikšmė yra gitraų muzika, įkvėpta the Clash, The Smiths ir Oasis, kas yra dažnai labai populiaru ir komerciškai sėkminga. Sąvoka taip naudoja apibūdinti nepriklausomą muziką, kuri turi šiek tiek įtakos pop-rock muzikai, bet neįeina į pagrindinę muzikos srovę. Dauguma grupių, dirbačių su nepriklasuomomis įrašų studijomis, norėtų patekti į pagrindinę muzikos srovę, ir tikisi sulaukti savo galimybės. Dėl interneto galimybių, jų norai gali išsipildyti.

Poprokas

Poprokas-bendrinis roko muzikos, labiau orientuotos į plačiąją publiką bei populiarių radijo stočių programas, pavadinimas.Iš esmes, pati poproko muzika neišsiskiria iš įprastinio roko, tačiau jai nepriskiriamos grupes, grojančios šiurkštesnius, sudetingesnius kūrinius, kuriančios tekstus politinėmis ar kitomis "sunkiomis" temomis.Daugeliu atvėju poproko muzika ribojasi su "glamroku" bei "popmetal",tačiau šioms kryptims atstovaujantys atlikėjai neretai išsiskiria ne tik neįprastu grimavimu, drabuziais, scenoje rengiamais spektakliais, bet ir šiurkštesne muzika bei prasmingesniais tekstais

Bažnytinė muzika

Bažnytinė muzika tai visa tai ką savyje talpina muzika grojama bažnyčioje: giedojimai, vargonai, gitara šiandien taip pat ir daugybė kitų įvairių tautų liaudies instrumentai. Skambesis kuris lieka ausyse dar ilga laika, nes išsiskyria be jokios abėjones nuo kitų muzikos stilių, sakyčiau netgi nėgalime priskirti prie kokio nors stiliaus. Bažnytinė muzika atsirado dar labai senai ir per visus amžius neatsėjama bažnyčios dalis. Bažnyčia ankstyvosiuose amžiuose gana skeptiškai vertino instrumentus kuriu pagalba šiandien kuriama kurkas gražesnė muzika, buvo vertnamas pats giedojimas skambėsys kuri dabar galime išgirsti Benediktinų vienuolynuose, nepaprastai gražu ir miela ausiai. Vargonų skambėsys drebina visą bažnyčia, bet kartu padėda skambiai giedotojams giedoti... Gitara buvo vertinama pradžioje labai neigiamai, bet šiandien tai yra vienas iš instrumentu padedančiu bažnyčios liturgijoje kokybškai ir skambiai giedoti... Šiandien vis dažniau ir dažniau į bažnyčios liturgiją yra įtraukiami įvairus liaudies instrumentai, kurie tarsi atspindi liaudiškos muzikos ypatumus, kažkaip naujai pateikia bažnutinę muziką.

Šiuolaikinė krikščioniška muzika

Šiuolaikinė krikščioniška muzika (Contemporary christian music, CCM), tai šiuolaikinės populiariosios muzikos žanras, kurio tekstai remiasi krikščionišku tikėjimu. Tai muzika, kurią atlieka krikščionys. CCM savyje talpina įvairiausio stiliaus muziką: rock, metal, rap, hip hop, pop, funk, soul ir kita. Dažniausiai visa šiuolaikinė krikščioniška muzika yra Evangelizacinio pobūdžio (t.y. skelbianti Gerąją Jėzaus Naujieną).

Tokią muziką atlieka įvairiausių konfesijų žmonės: katalikai, liuteronai, reformatai ir kitų denominacijų. Galima (bet nebūtina) išskirti du šios muzikos atlikimo būdus: šlovinimas (giedojimas) ir dainavimas. Kai ši muzika atliekama su siekimu (intencija) šlovinti Dievą, ji vadinama šlovinimu.

Krikščioniškos muzikos grupes galima atpažinti iš tekstų, jie dažniausiai yra apie Dievą, išgelbėjimą, gėrį, kovą su blogio jėgomis ir pan. Pagal tekstus taip pat galima atskirti krikščionišką dainą nuo šlovinimo giesmės. Krikščioniškų grupių nariai dažniausiai įvardija savo pažiūras ir patys save priskiria krikščioniškoms grupėms, tai, dažniausiai, tikėjimą praktikuojantys muzikantai.

Lietuvoje taip pat yra nemažai įvairių stilių krikčšioniškos muzikos atlikėjų. Jau 7 metus iš eilės yra organizuojamas Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“ (sielos.lt) pritraukiantis nemaža krikščioniško ir ne tik, jaunimo dėmesį visoje Lietuvoje.

Štai keletas įvairių stilių lietuviškų krikščioniškų grupių su nuorodomis:

Šlageris

Šlageris - populiariausias vokalinės muzikos stilius, labiausiai paplitęs Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Šiaurės Europoje. Šiam muzikos stiliui būdinga paprasta ir labai greitai įsimenama melodija. Žodžiai dažniausiai apie meilę ir kitus jausmus. Nuo XIX a. vidurio šlageriais buvo vadinamos labiausiai mėgstamos ir lengviausiai įsimenamos operų ir operečių melodijos. Kad geriau suprastume kas yra šlageris pabandykime isigilinti i populiariausius vokalinės muzikos rūšis. Vokaline muzika vadinama muzikos rūšis, atliekama vieno arba kelių daininkų,kuriems gali akomponuoti muzikos instrumentai, bet svarbiausias dėmesys skiriamas dainavimui. Bet vel gi lengva sumaisyti vokalinę muzika su instrumentine muzika ( čia didesnis dėmesys skiriamas ne dainavimui, o muzikai ), o ir tai ne a capella, kai vien dainuojama. Kaip jau minėjau, pagrindinį vaidmenį vokalinėje muzikoje atlieka žodžiai, bet yra pavyzdžių, kai dainuojami iš dalies arba visai bereikšmiai žodžiai ar balsu kuriami įvairūs triukšmai, dažniausiai sutinkami gamtoje Sakoma, jog vokalinė muzika yra pati seniausia iš visų žinomų muzikos formų, nes jai nėra būtini jokie kiti instrumentai,tik žmogaus balsas.

Vokiečių šlageris

Šlageris - tai vokiečių kalbos žodis, reiškiantis pramoginio pobūdžio dainą, kuriai būdingas šokio ritmas, o tekstas dažniausiai lyrinis. Nuo XX a. 3-iojo iki 9-ojo deš. šlageris buvo viena populiariausių muzikos formų. Perkeltine prasme šlageriu galima vadinti bet kurį ypač populiarų nesudėtingo ar net primityvaus turinio kūrinį. XX a. pirmoje pusėje šlagerių tekstai dažnai būdavo kuriami jau esamai melodijai, kurios autorius neretai buvo neprofesionalus. Po to šią melodiją harmonizuodavo ir aranžuodavo profesionalai, bet galų gale pavadinimą šiai dainai išrinkdavo leidėjas arba plokštelių firmos vadovas. Pagrindiniai šlagerio bruožai - posmų forma su besikartojančiu priedainiu, labai paprasta melodija ir akordų akompanimentas, lengvas turinys. Tam tikra prasme šlageris yra vadinamojo „tikrojo“ meno priešprieša, nes jame sąmoningai vengiama to, kas vertinama „tikrajame“ mene.

Viduramžių muzika

Terminas viduramžių muzika naudojamas viduramžiais Europoje kuriamai muzikai nusakyti.

Viduramžių muzikai būdingos dvi muzikos kryptys: bažnytinė ir pasaulietinė.

Bažnytinė muzika užėmė ypatingą dalį viduramžių kultūroje, ji buvo puoselėjama bažnyčiose ir vienuolynuose. Katalikų bažnytines apeigas visada lydėdavo giesmės, vadinamos grigališkuoju choralu, kuriuos giedojo vienbalsis vyrų choras. Melodijas šioms giesmėms parinko popiežius Grigalius I, gyvenęs VII amžiuje.

Pasaulietinę muzika atliko klajojantys muzikantai rūmuose, pilyse arba miestuose. Joje vyravo dainos apie meilę, politinės satyros, šokiai. Čia buvo naudojami būgnai, arfos, išilginė fleita, dūdmaišiai ir kiti instrumentai, patogūs klajojantiems muzikantams keliaujant iš vienos vietos į kitą.

Naujojo amžiaus muzika

Naujojo amžiaus muzika- įvairių stilių taiki muzika, skatinanti relaksaciją ir pozityvias emocijas. Dalis šio stiliaus grupių susiję su šio amžiaus tikėjimais. Naujojo amžiaus muzika naudojama jogos, masažo, meditacijos metu, siekiant atsipalaiduoti, sukurti jaukią atmosferą.

Vyrauja hipnotiška melodija, švelnūs tonai, įvairių muzikos instrumentų garsai, kartais folklorinės, bažnytinės muzikos motyvai, gamtos garsai, švelnus vokalas. Gausu elektroninės muzikos formų, susintetintų garsų. Vokalas dažnai remiasi indėnų, budistų maldų tekstais, keltų epais.

Naujojo amžiaus muzika daugiau apibrėžiama pagal sukeliančius jausmus negu pagal instrumentus. Ji artima Ambient, elektroninei, World, Chill out, kosminei muzikai ir sun jua smarkiai persipina.

Žymūs atlikėjai, priskiriami New Age: Enya, Era, Enigma, Kitaro, Deep Forest, Bradley Joseph, Vangelis.

Ritmenbliuzas

Ritmenbliuzas (kitaip R&B arba RnB) yra populiariosios muzikos žanras, kuriame jaučiama džiazo, gospelo muzikos ir bliuzo įtaka. Ritmenbliuzą pirmieji atliko afroamerikiečių daininikai. Dabar paplitęs pasauliniu mastu tarp įvairių kultūrų.

Bliuzas

Bliuzas (angl. blues) – JAV vokalinis, vokalinis – instrumentinis, o vėliau ir instrumentinis žanras, kurio formavimuisi didžiausios įtakos turėjo vergų, gyvenusių pietinėse valstijose, ypač prie Misisipės deltos, dažniausiai liūdnos darbo dainos ir religinės giesmės (spiričiueliai, gospelai).

Bliuzas išsiskiria savo muzikine forma: posmelį sudaro 3 eilučių posmas, kurio antra eilutė tiksliai atkartoja pirmąją, kiekvienai eilutei skirti 4 muzikos taktai, taigi iš viso susidaro 12 taktų muzikinė – harmoninė struktūra. Kiekvienoje eilutėje vokalisto partija užima šiek tiek daugiau nei du taktus, o likusi dalis paliekama instrumento „atsakymui“ (instrumentalistas dažniausiai improvizuoja), todėl bliuzas – tai nuolatinis dialogas tarp vokalinės bei instrumentinės partijų.

Bliuzo improvizaciškumas turėjo lemiamos įtakos improvizacijų džiazo muzikoje atsiradimui. Bliuzui būdinga ir specifinė dermė, kurioje ypatingai intonuojami III ir VII- tas laipsniai bei sinkopinis ritmas ir ryškiai pabrėžiamos silpnosios takto dalys

Žymiausi atlikėjai

Robert Johnson, Muddy Waters, John Lee Hooker, B. B. King, Buddy Guy, Stevie Ray Vaughan

Elektroninė muzika

Elektroninė muzika - muzika, kuri kuriama ir atliekama naudojant elektroniką, elektroninius muzikos instrumentus.

Dinamofonas sukurtas 1897 m. - seniausias prietaisas, kokį tik galima panaudoti elektroninės muzikos kūrimui. Tačiau jis neišplito ir niekad nebuvo plačiai žinomas.

1919 m. rusas Levas Termenas (rus. Лев Сергеевич Термен; angl. Léon Theremin) išrado tereminą (angl. theremin, kitaip dar theramin, thereminvox, aetherphone) - pirmąjį elektroninį muzikos instrumentą. Šiuo instrumentu muzikos kūriniai atliekami ir dabar.

Apie 1930 m. sukurtas magnetofonas leido montuoti garso įrašo juostelę klijuojant jos gabaliukus. Nepaisant to, kad toks darbas buvo labai varginantis ir tikra to žodžio prasme painus ir lipnus, taip buvo sukurta jau nemažai kiek išpopuliarėjusių kūrinių.

1961 metais Mr. Stuart panaudojęs savo kiek modifikuotą (prijungtas garso dažnio stiprintuvas) ir perprogramuotą universiteto kompiuterį CYCLONE sukurė pirmąjį kompiuterinės muzikos kūrinį. Gary Numan 1980 m. su savo albumu "Cars" išpopuliarino tokio tipo muziką.

Elekroninės muzikos stiliai

  • techno
  • house
  • trance
  • electro
  • breakbeat
  • drum and bass
  • synth pop
  • kiti

Žymiausi atlikėjai

  • Aphex Twin
  • Tiësto

Dubstep

Dubstep yra elektroninės šokių muzikos žanras, kilęs iš Londono, UK garage stiliaus. Toks žanro pavadinimas buvo „nukaltas“ kompanijos - Ammunition Promotions.

Muzikiniu atžvilgiu, dubstep išsiskiria niūria nuotaika, praretėjusiu ritmu, pagrindinis akcentas yra bosas (en. bass ). Kamerinėje aplinkoje, dubstep pradėjo plisti 2005 metų pabaigoje - 2006 metų pradžioje ir internete, kuriame intensyviai kuriami dubstep forumai, muzikos siuntimaisi bei blog'ai (gutterbreakz), leido jam prigyti ir platesnėse masėse. Taip pat, šį žanrą palaikė avangardinis muzikos žurnalas The Wire bei publikacijos muzikos svetainėje Pitchfork Media. Susidomėjimas šiuo žanru dar labiau išaugo po to, kai BBC Radijo 1 DJ Marija Ana Hobs (Mary Anne Hobbs) pradėjo populiarinti jį, 2006 m. sausį paleidusi radijo laidą, kuri vadinosi „Dubstep Warz“ („Dubstep Karai“).

Struktūra
Pirmieji dubstep įrašai savo struktūrą paveldėjo iš drum'n'bass: įžanga, pagrindinė sekcija, kuriai būdingi tylos momentai, vidurinioji dalis, vėliau vėl pagrindinė dalis su jai būdingais tylos momentais, ir pabaiga (intro, main section, middle section, main section, outro). Tai gana pastovi struktūra, kuri retai kada kinta.

Dabartinis dubstep gerokai skiriasi nuo savo pirmtako. Nors struktūra yra pastovi, visada atsiranda variacijų, kurios po truputį keičia nusistovėjusias normas.

Nuorodos

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense