Smėlyno augalai
Iš Studento Vikis.
Kas gerai auga smėlingoje dirvoje?
Dažnai skaitydami augalų aprašus randame „mėgsta derlingą žemę“ (Apie 42 800 rezultatų), „molingą dirvą“ ir pan. „Smėlingoje dirvoje“ - daug mažiau pasiūlymų (Apie 1 520 rezult.). Ieškosime atsakymo į klausimą Ką užauginti, pavyzdžiui, Dzūkijos smėlynuose?
Turinys |
Ūkininkavimas smėlyne
- Smėlingo daržo privalumai
- Augalai gerai įsišaknija, smėlį lengva kasti, pavasarį jis greitai atšyla, neauga ar mažiau auga piktžolės.
- Smėlingo daržo trūkumai
- Greitai praranda vandenį, nederlingas, nes prastai laiko trąšas, komposto ir kitos maistinės medžiagos lengvai išplaunamos.
- Kaip smėlyną paversti derlingu daržu
- Ant smėlio paskleisti molio sluoksnį, ant jo pilti juodžemį ir kompostą.
Lietuvos smėlynų augalai
Smėlynai paplitę Dzūkijos miškuose ir Lietuvos pajūryje.
- Bitkrėslė W, Paprastoji bitkrėslė Tanacetum vulgare W
- Geltonos gėlės, išdžiuvusios atrodo kaip šviežios. Turi dezinfekuojančių medžiagų. Paprastoji bitkrėslė – daugiametis 50-120 cm aukščio žolinis augalas. Auga pakelėse, paupiuose, pievose. Mėgsta priesmėlio dirvas ir saulėtas vietas. (e-vaistine.lt)
- Guboja
- smėlėtuose pušynuose auga Stačioji_guboja , pajūrio kopose - Muilinė_guboja ,
- Raudonieji eraičinai
- Iš visų žolių geriausiai auga smėlingoje dirvoje.
- Lycium barbarum
- auga smėlyje - ieškome daugiau informacijos.
- Bajorė Centaurea W
- Naudojama kaipo prieskonis konservuojant produktus (ru). Auga smėlingose pievose ir kaip piktžolė laukuose.
- Katpėdė (Antennaria) W
- mėgsta saulėtas, šviesias vietas. Žydi gegužės–liepos mėnesiais, sėklas subrandina rugsėjį.
- Notra (Stachys) W
- Prieskonis. Pastebima ir ant geležinkelio pylimų.
- raudonėlis (Origanum)
- genčiai priklauso Paprastasis_raudonėlis (Origanum vulgare) ir Kvapusis_mairūnas (Origanum majorana)
- sidabrakrūmis
- Žydi penkis mėnesius. Atsparūs ligoms, kenkėjams, šalčiui, sausrai ir užterštam orui, nedygliuoti ir nenuodingi, lengvai dauginami ir persodinami [1].
- Smėlinis šlamutis
- daugiametis 10-30 cm. aukščio žolinis augalas, padengtas sidabriniu pūkeliu. Šakniastiebis storas, tamsiai rudas, sumedėjęs, šaknys plonos ir gausios. Šlamučio stiebas vienas arba keli, lapuotas, nešakotas, apaugęs baltais pūkeliais. Lapai pražanginiai, lancetiški, apatiniai kiaušiniški, buki, kotuoti; viduriniai ir viršūniniai bekočiai, smailūs. Juos dengiantys pūkeliai saugo augalą per sausras. Žiedai - graižuose, kurie susitelkę į skėtiškas šluoteles, maži, oranžiniai, viršūnėje su auksinės spalvos liaukutėmis. Žydi birželio - rugsėjo mėnesiais, sėklos sunoksta rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis. Auga sausose smėlėtose vietose, pievose, šlaituose, dirvonuose, pamiškėse, smėlynuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. [3]
- Viržis
- Auga smėlyje, bet simbiozėje su tam tikrais grybais. Naudojami vaistinei arbatai. Žydi nuo rugpjūčio iki vėlyvo rudens, kai nežydi kiti augalai. Tuo metu tai bene vienintelis, nors ir kuklus, nektaro šaltinis bitėms. Viržių medus aitrokas, turtingas vertingų mikroelementų, todėl vertingas žmogui ir bičių perams, bet netinkamas bičių žiemojimui. ([4])
„Lietuviški kaktusai“
Kaktusai - tai Lietuvoje natūraliai neauganti gvazdikažiedžių augalų šeima. Lietuvoje auga kiti sukulentiniai (W) augalai sultingais lapais.
Sausoje smėlingoje dirvoje auga kelių storlapinių šeimos (W) rūšių augalai. Jie taip pat auginami alpinariumuose tarp akmenų, ar net ant akmenų.
- Šilropė, Perkūnropė (Sempervivum) ([5])
- Perkūnropės auga saulėtoje, šiltoje ir karštoje vietoje, sausoje, truputį drėgnoje smėlingoje žemėje, ne itin trąšioje žvirgždėtoje ir akmeningoje dirvoje. Nepakenčia drėgmės, užsistovėjusio vandens, šlapių žiemų. Galima sodinti į akmenų plyšių, ant laiptelių, stogų, kelmų [6]. [7]. Sultingi lapai išlieka nepakitę įvairiomis sąlygomis ir net žiemą - todėl lotyniškai vadinama Sempervivum (visada gyva). Žydi ne pirmais metais, žiedas gerokai iškyla virš pažeme augančios „ropelės“, nužydėjęs augalas miršta, tačiau aplinkui lieka ataugomis išaugą jauni augalai. Pastaruoju metu perkūnropės skirstomos į dvi gentis – Jovibarba (siūloma vadinti perkūnropėmis) ir Sempervivum (siūloma vadinti šilropėmis) [8].
- Šilokas (Sedum) (W)
- Šilokams būdingi stori, vandenį kaupiantys lapai. Žiedai turi po 5 žiedlapius, spalva daugiausiai geltona, rausva, balta. Kai kurios rūšys nuodingos. Dauguma šilokų rūšių auginami kaip dekoratyviniai augalai, labai tinkami žaliesiems stogams.
Lengvesnio dirvožemio žydinti pieva
- aguona (Papaver),
- alpinis_astras ,
- alpinis_vaistutis ,
- bobramuniai ,
- čiobreliai ,
- aubretė ([9]),
- flioksas ,
- gajoji_anksta ,
- glažutė ,
- gvazdikas ,
- jonažolė ,
- kalninis_laibenis ,
- katilėli ,
- kvapioji_vakarutė (Hesperis matronalis),
- lobelija ,
- lubinas (Lupinus),
- mėlynasis_palemonas (Polemonium caeruleum),
- naktižiedė ,
- pajūrinė_gvaizdė ,
- paprastoji_baltagalvė ,
- paprastoji_kraujažolė (Achillea millefolium) - Žydi liepos – spalio mėn.,
- pievinė_vingiorykštė (Filipendulla vulgaris) - žydi birželio - liepos mėn., duoda daug nektaro ir žiedadulkių, ,
- plačialapis_gyslotis (Plantago major),
- raudonasis_dobilas (Trifolium pratense),
- sinavadas (Aquilegia),
- smaliukė (Lychnis viscaria) - Auga šlaituose, sausose pievose, pamiškėse, sausuose išretintuose miškuose.,
- snaputis (Geranium),
- uolaskėlė - Genties pavadinimas iš lotyniškų žodžių: saxum – uola, ir frango – laužyti; daug šios genties augalų auga ant uolų.
- vaistinis_putoklis [10],
- veronika ,
- viksva ,
- vyrskydė [11],
- visi sausažiedžiai augalai,
Šiltesnių kraštų smėlynų augalai
- Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera) W
- Riešutinė kokospalmė paplitusi visose pasaulio tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse. Riešutinė kokospalmė auga smėlingoje dirvoje, pakenčia druskingą vandenį. Augalui reikia pakankamai saulės šviesos, kritulių (1500–2500 mm per metus), aukštos oro temperatūros (~27 °C) bei didelio oro drėgnumo (>70-80 %). Riešutinė kokospalmė aptinkama tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse, beveik prie pat vandens linijos. Mūsų šalyje jai, matyt, per šalta.
- Levanda (Lavandula) W
- auga karštose vietose, aptinkamas Afrikoje, Viduržemio jūros regione, sausoje smėlingoje dirvoje. Su žmogaus pagalba Tikroji_levanda auga ir Lietuvoje.
