Spam/LT

Iš Studento Vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Spam- angl. Spam (brukalas, šlamštlaiškiai) - elektroniniai reklaminiai laiškai, siunčiami daugeliui adresatų, jų gavėjai nebūna jų užsisakę - pastaruoju metu daugelio šalių įstatymai tokią veiklą draudžia.

Dažnai sutinkamas „spam“ apibūdinimas - šlamštas, nepageidaujamos elektroninio pašto žinutės, siunčiamos dideliais kiekiais be vartotojų sutikimo.

Turinys

Spam istorija

Spam pavadinimo istorijos pradžia yra siejama su konservų reklama JAV. Žr.: en. Spam_(food)

Siuntimo priežastys

Kodėl masiškai siunčiami beveik niekam nereikalingi laiškai? Priežastis, aišku, pinigai. Milijonų adresų duomenų bazė gali kainuoti vos kelis šimtus litų.

Atsiranda žmonių (jie sudaro ne daugiau kelių procentų šlamšto gavėjų), kurie atsiliepia į šlamštą ir užsisako reklamuojamų prekių ar paslaugų. Šie užsakymai padengia spamo siuntimo išlaidas.

Spam problema

Pastaruoju metu su šlamštu susiduria praktiškai kiekvienas el. pašto sistemos vartotojas, nes didžiąją dalį sudaro šiukšlių laiškai:

  • Pastaraisiais metais skaičiai sudaro 70-80 procentų viso elektroninio pašto srauto;
  • Tai atima daug laiko namie ir darbe be reikalo tikrinant ir trinant šiuos nepageidaujamus laiškus;
  • Smarkiai apkraunamos elektroninio pašto sistemos.
  • Patiriami nuostoliai skaičiuojami milijonais.

Dauguma, gavę erzinantį nepageidaujamą paštą, užduodame klausimą: „iš kur jie sužinojo mano adresą? Aš juk neprašiau ir neužsakinėjau tokių laiškų".

Yra keli būdai surinkti el. pašto adresus.

Gali būti, kad Jūsų el. pašto adresas buvo parduotas ar pavogtas iš bendrovės, kurioje registravotės įvedę savo adresą.

Nuolat internetą naršo robotai, ieškantys tinklapiuose paskelbtų el. pašto adresų. Jei Jūsų adresas yra ar buvo paskelbtas interneto svetainėje, didelė tikimybė, kad toks robotas bus jį perskaitęs. Būtent todėl pastaruoju metu dažnai el. pašto adresai skelbiami ne tekstiniu formatu arba su iškraipymais - žmogus jį perskaito ir teisingai įveda klaviatūra, tuo tarpu robotas jo neatpažįsta.

Sudėtingiausias kelias gauti el. pašto adresų - interneto srautai. Laiškas praeina pro įvairius serverius ir tinklus, kur taip pat gali būti perskaitytas programų, patalpintų kiekviename serveryje. Rimtų įmonių serverių administratoriai tuo neužsiima, tačiau yra tokia techninė galimybė.

Kova su šiukšlėmis

Panašu, kad šiukšlių problemos neišspręsime tol, kol bus bent dalis žmonių, susigundančių pasinaudoti siunčiamais pasiūlymais. Visiškai išvengti šlamšto sunku - ne visiems priimta slėpti savo e.pašto adresą, neskelbti jo internete. Taip pat negalite būti įsitikinęs, kad virusas jo nesužinos iš kolegos ar draugo užkrėsto kompiuterio.

Kovai su šiukšlėmis galima imtis tam tikrų priemonių bei pasinaudoti šiais patarimais, padėsiančiais išvengti ar bent jau sumažinti tokių laiškų antplūdį:

  • Naudoti šlamšto filtravimo blokavimo (anti-spam) priemones.
  • Niekuomet neatidarinėti failų, gautų elektroniniu paštu, prieš tai neįsitikinę, kad jos neužkrėstos virusais. Pavyzdžiui, virusas "Sobig.F plinta, kai atidaromas elektroninio laiško priedas pavadinimu "Thank you" ar "Re Details". Virusu užkrėstas kompiuteris po to automatiškai siunčia užkrėstus laiškus visais aptiktais adresais iš elektroninės adresų knygutės.
  • Atsargiai registruotis tinklapiuose. Jeigu interneto puslapis prašo užsiregistruoti, būtina įdėmiai perskaityti sąlygas ir įsitikinti, kad žinote, kur registruojatės ir kodėl reikalinga ši informacija. Jeigu rašote komentarus į kažkokį puslapį viešai prieinamuose tinklapiuose ar el. pašto konferencijose, verta naudotis alternatyviu elektroniniu adresu.
  • Neatsakinėti į šlamštą. Bet koks atsakas į tokį laišką, net jei jame bus nurodyta, kad jūs daugiau nepageidaujate gauti šiukšlių, nuorodos spustelėjimas ar atsakymas siuntėjui, "Subject" lauke nurodant "Unsubscribe", tik patvirtins šlamšto platintojui, jog jo laiškas buvo gautas, peržiūrėtas ir kad šis adresas yra naudojamas, todėl juo toliau galima siųsti šiukšles.
  • Siunčiant laiškus keliems adresatams vienu metu ir rašant visus adresus "To" ar "Cc" adresų grupėje, kiekvieno gavusio laišką pašto programoje bus matomi visų kitų laiško gavėjų adresai. Tokio laiško gavėjų kompiuteryje esantys ar vėliau atsiradę virusai ir šnipinėjimo programos visus rastus elektroninio pašto adresus gali išnaudoti toliau - platinti virusą ar siųsti šlamštą. Jei nėra būtinybės, kad gavėjai matytų, kam siųstas laiškas, rekomenduojama juos siunčiant keliems gavėjams vienu metu adresus rašyti į "Bcc" adresų grupę. Joje esantys adresai nebus matomi nei kitiems laiško gavėjams, nei jų kompiuteriuose esančioms programoms.

Spam filtrai

Spam filtravimo priemonės konfigūruojamos pagal vartotojo poreikius.

Spam filtrai gali blokuoti pagal tokius požymius:

  • laiškai nuo atitinkamų adresatų;
  • filtravimas pagal nuorodas laiške;
  • laiškų vertinimas pagal panašumą į paties vartotojo pažymėtus „spam“;
  • laiškų, kurių kopijas daug kitų vartotojų pažymėjo „spam“;
  • blokavimas pagal kitus būdingus požymius (temos pavadinimas, būdingi žodžiai, maketavimas ir kt.).

Spam reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (68 straipsnio 1 dalis) nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslais leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato bendrą asmens duomenų tvarkymą tiesioginės rinkodaros tikslu principą – tik esant išankstiniam duomenų subjekto sutikimui.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas nustato, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos tikslais vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Už šios nuostatos pažeidimą Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba gali skirti baudą juridiniams asmenims nuo 1000 iki 10000 litų (bauda gali būti skiriama tik tokiu atveju, jei po įspėjimo atsisakoma nutraukti spam siuntimą), o fiziniams asmenims (nevykdantiems Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos reikalavimo nutraukti tokią reklamą), pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-14 straipsnio 1 dalį, nuo 500 iki 1000 Lt (už pakartotinį pažeidimą, pagal to paties straipsnio 2 dalį - nuo vieno 1000 iki 2000 Lt).

Šiuolaikinės elektroninio pašto filtravimo sistemos

Puniškis ir Laurutis (2008) teigia, kad šiuolaikinės elektroninio pašto filtravimo sistemos veikia turinio filtravimo pagrindu. Dalis pašto žinučių gali būti klasifikuojamos ir naudojant vadinamuosius pilkuosius sąrašus. Metodas paremtas RFC protokole numatytu laikinu žinutės atmetimo ir kartojimo užklausos principu ir šiandien efektyviai išnaudoja el. šiukšlių generavimo strategijos netobulumus. Taikant abu šiuos metodus atskirai, susiduriama su tam tikrais trūkumais. Teksto klasifikatorius ne visada iš susidarytų n-Gramų dažnių mokymo aibės geba priimti teisingą sprendimą (teigiama klaida). Pilkųjų sąrašų metodas susijęs su žinutės vėlinimu, kai per nustatytą periodą yra laukiama pakartotinio atsakymo iš siuntėjo tarnybinės stoties. Siekiant sumažinti teigiamą klaidą ir pasiekti didesnį filtravimo efektyvumą, siūloma abu metodus sujungti. Klasifikavimo lygmenyje nustačius, kad žinutė yra normalaus turinio, ji į pilkųjų sąrašų analizatorių nepatenka ir nėra vėlinama. Jei nustatoma, kad žinutė įtartinai panaši į nepageidaujamo turinio žinutes, pilkųjų sąrašų analizatorius klausia siuntėjo tarnybinės stoties pakartotinio patvirtinimo ir priklausomai nuo gauto rezultato priima atitinkamą sprendimą.

Nuorodos ir literatūra

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense