Struktūrinė schema

Iš Studento Vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Struktūrinė schema - tai grafinis sistemos ar proceso atvaizdavimo būdas.

Šitaip pateikti duomenys greičiau patraukia skaitytojo dėmesį, lengviau suvokiami ir įsimenami.

Struktūrinė schema gali būt pagrindas, kuriuo vadovaudamiesi mes įvykdome darbą. Tai ypatingai svarbu kai komanda nėra maža. Joks darbas neturėtų būti vykdomas, jei struktūrinė schema nėra aiški, kadangi braižant šią schemą nesunku pastebėti klaidas, problemas ar procesą, kurį galbūt būtų galima praleisti.

Ilgi tekstai, raštai yra sunkiau suprantami, įsimenami, tad struktūrinė schema gali padėti naujiems darbuotojams greičiau išmokti įmonėje vykstančius procesus, perprasti jos veiklą. Be to, sudarius struktūrinę schemą įmonėje galima lengviau nustatyti įvairių skyrių, padalinių atsakomybę ir pavaldumą.

Šiame darbe trumpai apžvelgsiu struktūrinę schemą, jos istoriją, žymėjimo būdus bei programinę įrangą.

Struktūrinė schema yra pagrindinis diagramos tipas, kuris pateikia algoritmą ar procesą, išskaidant juos į žingsnius. Struktūrinė schema yra vaizduojama įvairių spalvų, formų ir dydžių figūromis, kurios yra sujungiamos rodyklėmis. Struktūrinės schemos yra naudojamos projektuojant ir tvirtinant procesus ar programas įvairiose srityse.

Turinys

Apžvalga

Pagrindiniai figūrų tipai struktūrinėje schemoje yra:

  • apdorojimo žingsnis (paprastai pavadinamas veikla ir vaizduojamas kaip stačiakampis langelis)
  • sprendimas (dažniausiai vaizduojamas brilianto formos)

Yra daug skirtingų struktūrinės schemos tipų ir kiekvienas tipas turi savo atvaizdavimo sistemą.

Kaip ir kiti diagramų tipai, struktūrinė schema padeda įsivaizduoti ir suprasti procesą, surasti jo trūkumus, silpnas vietas, ir kitas, mažiau akivaizdžias savybes.

Struktūrinės schemos pavaizduoja tam tikrus procesų aspektus ir jie yra dažniausiai papildomi kitų diagramos tipų. Pavyzdžiui, Kaoru Ishikawa apibrėžė struktūrinę schemą kaip vieną iš septynių pagrindinių priemonių kokybiškai kontrolei, šalia histogramos, Pareto diagramos, duomenų rinkimo formos, kontrolės grafiko, priežasčių ir pasekmių diagramos, ir sklaidos diagramos. Schemos taip pat gali būti kai kurios diagramos, modeliai ir pan., pavyzdžiui, UML veiklos diagrama.

Septyni pagrindiniai metodai proceso analizei

Analitiniai įrankiai 
Naudojimas
Struktūrinė schema (Flowchart) 
Grafiniam algoritmo atvaizdavimui ir proceso analizei
Histograma (Histogram) 
Visuose procesuose–problemoms spręsti
Pareto diagrama (Pareto analysis) 
Produkto neatitikčių ir jų priežasčių analizei
Duomenų rinkimo formos (Check sheet) 
Įvadinė kontrolė, proceso kontrolė ir reguliavimas, produkcijos kontrolė ir bandymai
Kontrolės grafikas (Control chart) 
Proceso išėjimo iš kontrolės ribų atvaizdavimui ir produkcijos proceso koregavimui
Priežasčių ir pasekmių diagrama (Cause & effect diagram) 
Produkto neatitikčių ir priežasčių analizei
Sklaidos diagrama (Scatter diagram) 
Naudojama regresinei ir koreliacinei analizei

Istorija

Pirmas suformuotas metodas proceso struktūrinei dokumentacijai – "struktūrinė proceso schema", buvo įvestas Frank`o Gilbreth`o su nariais ASME 1921 metais. Tuomet buvo rengiamas pristatymas “Proceso schemos - pirmi žingsniai surandant vieną geriausią kelią”. Gilbreth`o metodai greitai surado savo kelią į taikomąsias mokymo programas.

1930-ųjų metų pradžioje pramonės inžinierius Allan H. Mogensen pradėjo apmokymus verslininkams, kaip naudoti šiuos metodus pramonės inžinerijoje. Apmokymai vyko Niujorke, Lake Placid mieste, „Darbo supaprastinimas“ konferencijose.

1944 metais Art Spinanger, absolventas iš Allan H. Mogensen kursų, šiuos metodus išvystė į „Apgalvotą metodų pakeitimo programą“ ir pritaikė „Procter and Gamble“ įmonėje. Kitas 1944 metų absolventas Ben S. Graham, „Formcraft Engineering“ direktorius, pritaikė struktūrinę proceso schemą informacijos apdorojimui su jo išvystyta multisrauto proceso diagrama. 1947 metais, ASME priėmė simbolio komplektą, gautą iš Gilbreth originalaus darbo, kaip ASME standartas proceso schemoms.

Pagal Herman Goldstine, jis išvystė struktūrines schemas su John von Neumann Prinstono universitete 1946 metų pabaigoje-1947 metų pradžioje.

Struktūrinės schemos buvo populiari priemonė tam, kad apibūdintų kompiuterių algoritmus. Jos vis dar naudojamos šiuo tikslu. Kartais manoma, kad šiuolaikiniai būdai, tokie kaip UML veiklos diagrama yra struktūrinės schemos išplėtimas. Tačiau, jų populiarumas sumažėjo kai 1970-aisiais, interaktyvūs kompiuterių terminalai ir trečios kartos programavimo kalbos tapo įprastos, kadangi algoritmai gali būti išreikšti daug glausčiau ir aiškiau.

Simboliai

Pagrindiniai simboliai

  • Apskritimu, elipse ar stačiakampiu užapvalintais galais žymima proceso pradžia ir pabaiga;
  • Stačiakampis paprastai naudojamas pažymėti proceso etapams;
  • Rombas visada naudojamas priimtam sprendimui parodyti. Dažniausiai tai yra „taip–ne“ funkcija, tačiau taip pat gali būti naudojamas „jeigu-tada“ funkcijai konstatuoti;
  • Linijos su rodyklėmis rodo nuoseklų proceso eigos kelią (trajektoriją) ir kryptį nuo vieno etapo prie kito.

Kiti dažniausiai naudojami simboliai

  • Daugiakampis gali būti naudojamas sprendimo taškui su daugiau kaip dviem galimais rezultatais parodyti. Šiuo atveju kiekvienas pasirinkimas turi būti paaiškinamas trapecijoje;
  • Trapecija (žr. ankstesnį aiškinimą). Ši figūra naudojama pavaizduoti įvairiems dokumentams; programoms, standartams ir pan., pagal kuriuos atliekami proceso darbai.

Struktūrinės schemos simboliai

Ovalas, apskritimas ar stačiakampis 
proceso pradžia ir pabaiga;
Stačiakampis 
proceso žingsnis ir veiksmas;
Rombas 
sprendimo priėmimo (kuriam reikalingas atsakymas TAIP arba NE) vieta procese;
Rodyklė 
proceso eigos kryptis;
Daugiakampis 
gali būti naudojamas sprendimo taškui su daugiau kaip dviem galimais rezultatais parodyti. Šiuo atveju kiekvienas pasirinkimas turi būti paaiškinamas trapecijoje;
Trapecija 
(žr. ankstesnį aiškinimą);
Nuplėštu popieriaus lapas 
vaizduojami įvairūs dokumentai,programos, standartai ir pan., pagal kuriuos atliekami proceso darbai;
Lygiagretainis 
pagrindinė Įvesties/Išvesties funkcija.

Programinė įranga

Bet kokia vektoriumi pagrįsta piešimo programa gali būti panaudota sukurti struktūrinės schemos diagramas, bet jos neturės jokio pagrindinio duomenų modelio, kad galėtų pasidalinti duomenimis su duomenų baze ar kitomis programomis, tokiomis kaip projektinės valdymo sistemos ar skaičiuoklės. Kai kurios programos yra specializuotos piešti struktūrines schemas, pavyzdžiui, ConceptDraw, SmartDraw, EDraw Flowchart, Visio, ir OmniGraffle.

Egzistuoja daug programinės įrangos paketų, kurie struktūrines schemas gali sukurti automatiškai arba tiesiogiai iš programos teksto, ar nuo struktūrinės schemos apibūdinimo kalbos. Pavyzdžiui, Graph::Easy, Perl paketas, ima tekstinį diagramos apibūdinimą ir panaudoja, kad sukurtų įvairius išeigos formatus, apimdamas HTML, ASCII ar SVG.

Išvados

Struktūrinė schema yra vienas geriausių metodų kokybės problemoms ir nesklandumams išaiškinti. Struktūrinė schema padeda sudarantiesiems labai gerai suvokti procesus, objektyviai juos įvertinti. Ji yra ypač svarbi darbe, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo vaidmenį procese. Struktūrinė schema padeda atskiriems padaliniams ir darbuotojams geriau bendrauti vienam su kitu, siekiant geriausio proceso rezultato.

Literatūra

  • Vikipedija: „Flowchart
  • „Why and how to create advanced flowchart“ [1]
  • A. VAIŠVILA, A; VAIČIKONIS, E. Vadybinių, technologinių ir statistinių kokybės valdymo metodų integravimas. Elektronika ir elektrotechnika, 2005, Nr. 4 (60). pdf
Asmeniniai įrankiai
Google AdSense