VAmd7

Iš Studento Vikis.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mes esame MRU Viešojo administravimo VAmd7 grupės studentai. Visi esame iš skirtingų Lietuvos vietų, todėl žemiau rasite šiek tiek informacijos apie mūsų gimtuosius miestus.

Turinys

Šiauliai

Šiauliai - Šiaurės Lietuvoje įsikūręs pagal gyventojų skaičių ketvirtas šalies miestas, savo metus skaičiuoja nuo Saulės mūšio, įvykusio 1236 m. rugsėjo 22 d. Daugelį amžių miestą daug kartų niokojo karai, marai ir gaisrai. Vienintelis jame iki šiol išlikęs senus laikus menantis architektūros paminklas – grakšti renesansinė Šv. Petro ir Povilo katedra; jos iš toli matomas 70 m. aukščio bažnyčios bokštas yra ryškiausias Šiaulių panoramos akcentas.

Lankomiausios vietos: meniniais akcentais išpuoštas pėsčiųjų bulvaras - pirmąja Lietuvoje pėstiesiems atiduota centrinė gatvė. Saulės laikrodžio aikštė, kurią puošia dinamiška ir spindinti skulptoriaus St. Kuzmos sukurta Šaulio skulptūra. Prie Šiaulių yra vienas iš garsiausių katalikiškos Lietuvos simbolių, sutraukiantis daugybę lankytojų iš viso pasaulio – tai Kryžių kalnas. Kryžius kalno imti statyti numalšinus 1831 m. lietuvių išsivaduojamąjį sukilimą. Kalne galima pamatyti visą kryžių įvairovės panoramą – nuo išraiškingiausių skulptūrinių kompozicijų ir išpuoštų medžio nėriniais iki griežtų asketiškų; vieni stiebiasi į dangų iki 3-4 m., kiti - žmogaus ūgio (tokių pastaruoju metu buvo priskaičiuojama per 20 tūkst.), o mažulyčių, kuriuos turistai palieka tikėdami svajonės išsipildymu – nesuskaičiuojama daugybė. Kryžių kalnas šiuo metu - tai maldininkų lankomiausia sakralinė vieta Lietuvoje.

Muziejai: 1923 m. Šiauliuose buvo įsteigtas garsus „Aušros“ muziejus, dabar turintis kelis įdomius filialus – Fotografijos, Dviračių ir kitus muziejus. Frenkelio rūmuose įrengta kompleksinė „Provincijos dvaro“ ekspozija. Taip pat šiauliuose rasite vienintelį Lietuvoje Katinų muziejų. Verta pakeliauti mieste prasidedančiu 5 km ekologiniu taku apie Talšos ežerą. Aštresnių pojūčių mėgėjams – ekskursija po buvusį sovietinį karinį Zoknių aerodromą.

--Mk

Kaunas

[1]

  • Kaunas išsidėstęs dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries slėnių terasose ir prieslėnių teritorijose. Iš Rytų miestą riboja Kauno marių telkinys, o iš šiaurės rytų — Gaižiūnų miškų masyvas.
  • Bendras miesto plotas – 15,7 tūkst.ha.
  • 2008 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Kaune – 355550, gyventojų tankumas 1 km2 – 2264.
  • Nors Kaunas antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, bet gali didžiuotis tuo, kad čia įkurta pirmoji Lietuvoje teatro mokykla, įvyko pirmasis operos spektaklis, surengta pirmoji Dainų šventė, pradėtos transliuoti radiofono laidos.
  • Kaunas yra Lietuvos krepšinio sinonimas. Būtent šiame mieste 1922 m. įvyko pirmosios krepšinio rungtynės.
  • Kaunas - vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią, Vytauto valdymo laikus.

--Zivilet

Mažeikiai

[2]

Mažeikių rajonas išsidėstęs trijuose geografiniuose rajonuose. Didesnė rajono dalis – centrinė, šiaurinė, rytinė ir pietrytinė plyti Ventos vidurio žemumos lygumoje. Vakarinė ir šiaurės vakarinė dalys yra Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje, pietinė ir pietvakarinė – Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštyje.

Dirvožemiai susiformavo iš uolienų, kurias paliko ledynas arba ledyno tirpsmo vandenys. Rajone nemažai pelkėtų vietovių. Iš viso yra 133 įvairaus didumo durpynai, kurių pendras plotas - net 3074 ha.

Šio krašto vandens telkiniai susiformavo slūgstant Žemaitijos didžiųjų duburių prieledyniniam baseinui. Upės vagoja visą rajono teritoriją, tekėdamos šiaurės vakarų kryptimi. Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui. Rajono teritorijoje yra 16 upių, kurių bendras ilgis - 372 km., 27 tvenkiniai - bendras plotas 440,5 ha.

Rajono miškingumas yra 27,1 proc. Didžiausius miškų masyvus sudaro Sedos giria (2744ha), Balėnų miškas (1210 ha) ir Mažeikių miškas (1179 ha).

--Sb

Biržai

[3]

Biržai - miestelis šiaurės Lietuvoje, kuris ribojasi su Latvijos respublika, dar vadinamas Lietuvos šiaurės perlu. Šis miestas garsus savo istorine praeitimi, vandens telkinių gausumu, alumi. Kraštą garsina karstinės įgriuvos, kurių priskaičiuojama jau per 9000.

Lankytinos vietos:

  • Biržų pilis ir tiltas
  • Grafų Tiškevičių dvaras
  • Karstinės įgriuvos
  • Likėnai
  • Išskirtinis maršrutas - alaus kelias

--Vilma

Varėna

Varėna – tai pats didžiausias ir miškingiausias Lietuvos rajonas, išsidėstęs pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra paštas (LT-65001), geležinkelio stotis. Varėną sudaro Naujoji ir Senoji Varėna.

Varėnos miesto centre yra savivaldybė, kultūros namai. Šiaurės rytiniame miesto pakraštyje gausu pramonės įmonių (melioracijos, gelžbetonio, pieno, konservų, transporto ir kt.). Ten ir Varėnos poliklinika bei ligoninė. Pačioje miesto šiaurėje plyti Varėnos miesto tvenkinys – vakarinė jo dalis vadinama pirmuoju tvenkiniu, rytinė – antruoju. Gyventojai tvenkinį vadina Varėnos jūra. Pirmojo tvenkinio šiaurės vakarinėje pakrantėje yra pusiasalis, kuriame stūkso Girežerio piliakalnis.

4 km į šiaurę yra Sena Varėna, senoji Varėnos gyvenvietė, 1980–1994 m. priklausiusi Varėnos miestui. 1994 m. Sena Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą.

Iš viso rajone gyvena apie 31 tūkst. gyventojų. Kaimuose gyvena apie 20 tūkst. Varėnos mieste – apie 11 tūkst. Gyventojų tankumas –14,0 gyv. 1 kv. km. Tautinė gyventojų sudėtis: Lietuvių - 90,85 % Lenkų - 6,67 % Rusų - 1,09 % Baltarusių - 0,97 % Ukrainiečių - 0,2 % Kitų tautybių - 0.39 %.

Rajono plotas yra 2218 kv.km. (2218 tūkst.ha). Iš jų net 65,7% užima miškai, 22,6% – žemdirbystės plotai, 2,4%. – pramonės įmonės ir keliai, 2,2 %. – vandenys, 1,2 % - miestai ir gyvenvietės, 5,9 % - kitos paskirties plotai.

Rajonas suskirstytas į 8 seniūnijas: Jakėnų, Kaniavos, Marcinkonių, Matuizų, Merkinės, Valkininkų, Varėnos, Vydenių.

Klimatas labiau kontinentinis nei kitose Lietuvos dalyse. Maksimali sausio mėn. temperatūra yra – 40,0°C, maksimali liepos mėn. - +37,0C (aukščiausia Lietuvoje). Čia esti anksčiausios ir vėlyviausios šalnos.

--Greta

Telšiai

Telšiai - Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities, rajono, Žemaitijos katalikybės centras. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Mąsčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį. Legenda pasakoja, kad Telšius įkūrė karžygys Džiugas dar vadinamas Telšiu. Telšiai yra Lietuvos šiaurės-vakarų miestas, turintis apie 35000 gyventojų.

Keliaujantiems

Telšius labai patogu pasiekti greitaisiais traukiniai "Pajūris" ir "Baltija". Turizmo informacijos centras yra centrinėje Respublikos gatvėje.

--Martynas

Birštonas

[4]

Birštonas yra Lietuvos kurortas. Norintiems aktyviai praleisti laiką siūlome:

  • Aviaturizmą
  • Autoturizmą
  • Dviračių turizmą
  • Pėsčiųjų takus
  • Vandens turizmą
  • Turistinio inventoriaus nuomą
  • Žirgų turizmą
  • Slidinėjimą
  • Kaimo turizmą

Įdomu:

  • Iki šių dienų Birštone veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1924 m., kai buvo ypač populiaru gurkšnoti mineralinį vandenį „Vytautas“ ar „Birutė“
  • 1992 metais buvo įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas - vienas didžiausių šalies regioninių parkų, užimantis per 25 tūkstančių hektarų teritoriją, kurio tikslas išsaugoti unikalų Nemuno upės suformuotą kraštovaizdį.

--KristinaD

Vilniaus rajonas. Mostiškės

1999 m. gruodžio 20 d. Prezidento dekretu patvirtintas savivaldybės herbas (su vytimi raudoname fone).

Vilniaus rajone yra 90 ežerų. Vilniaus rajonas etniškai yra margiausias Lietuvos rajonas. Jame gyvena apie 61,3% lenkų, 22,4% lietuvių, 8,4% rusų, 4,4% baltarusių bei 3,5% kitų tautybių gyventojai.

Rajone yra: 1 miestas, 4 miesteliai, 1091 kaimas. Rajonas suskirstytas į 23 seniūnijas.

Mostiškės – kaimas Vilniaus rajone, kuriame gyvena apie 800 gyventojų. Kaime yra Mostiškių pagrindinė mokykla ir Mostiškių pradinė mokykla, bažnyčia, paštas, vaikų darželis, kavinė (LT-15029). Puiki vieta poilsiauti, nes tris kilometrai į šiaurę yra 3 ežerai, kur galima mėgautis poilsiu gamtoje.

--Eleonora M.

Alytus

Alytus – didžiausias pietų Lietuvos miestas ir šeštas pagal dydį Lietuvos miestas. Bendras miesto plotas - 40 km². Mieste gyvena 69 859 gyventojų, iš kurių 94,7% lietuvių, 2,8% rusų. Šis miestas, laikomas neformalia Dzūkijos etnografinio regiono sostine. Alytus – tai miestas parke. Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa; didžioji miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante. Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.

Lankytinos vietos: Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas A. Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, A. Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas.

--Diana B.

Asmeniniai įrankiai
Google AdSense